Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. B. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-112-1008/2024 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Turto bankas“ dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Teismo prašė: 1) padalinti nekilnojamąjį turtą, įgytą santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nustatant, kad nutraukus santuoką, S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), ir E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), kiekvienam priklausė po ½ dalį nekilnojamojo turto: po ½ dalį pastato-gyvenamojo namo 1A1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį pastato-daržinės 2I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį pastato-tvarto 3I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį pastato-viralinės 4I1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį pastato-garažo 5G1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių (šulinio) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Mirusių tėvų nuosavybės dalys nustatytinos tam, kad būtų įgyvendinti paveldėjimo teisiniai santykiai; 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė VĮ „Turto bankas“ atsiliepime prašė ieškovės ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. vasario 12 d. nutartimi nutarta ieškovės R. B. ieškinį palikti nenagrinėtą.

4. Teismas nurodė, kad ieškovė per teismo nustatytą terminą neištaisė ieškinio trūkumų, į bylą neįtraukė asmenų trečiaisiais asmenimis, kurie gali turėti suinteresuotumą bylos baigtimi, bei nenurodė minėtų asmenų kontaktinių duomenų, kad teismas galėtų įteikti šiems procesinius dokumentus, todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo nutarties ieškovė (apeliantė) R. B. prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias teismo nustatytų trūkumų nepašalinimo teisines pasekmes ir ieškinio palikimo nenagrinėtu institutą.

5.2. Ieškovė neturi procesinės pareigos įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu savo brolio, kadangi mirusiojo S. J. sūnus, ieškovės brolis, S. J. atsisakė jam priklausančios palikimo dalies sesers R. B. naudai, t. y. patvirtino atsisakąs bet kokio materialinio teisinio suinteresuotumo dėl mirusio tėvo palikimo. Jo atsisakymo pareiškimas yra rašytinis, įstatymų nustatyta tvarka pateiktas notarui, kuris jį priėmė. S. J. atsisakymas nuo palikimo dalies yra galiojantis, niekada nebuvo ginčijamas. Bylos išsprendimas neturės įtakos jo teisėms ir pareigoms.

5.3. Ieškovės brolis S. J., kurį teismas nurodė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nurodant jo kontaktinius duomenis, yra miręs, šioje byloje nėra kitų teisinį materialinį suinteresuotumą turinčių asmenų. Teismas nutartyje dėl trūkumų šalinimo kitų teisinį materialinį suinteresuotumą turinčių asmenų taip pat nenurodė.

5.4. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad trūkumai nebuvo pašalinti, t. y. tebeliko akivaizdūs ieškinio trūkumai, dėl kurių bylą nebuvo galima išnagrinėti iš esmės. Trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, tačiau šis institutas negali būti formalia kliūtimi, užkertančia kelią proceso dalyviams kreiptis į teismą.

5.5. Teismas turi teisę savo iniciatyva įtraukti asmenis į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, jeigu padaro išvadą, kad bylos baigtis gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės (apeliantės) atskirasis skundas tenkintinas.

6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškovės patikslintą ieškinį palikti nenagrinėtą, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

7. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 26 d. buvo priimtas ieškovės R. B. ieškinys dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi nutarta skirti byloje teismo posėdį 2023 m. gruodžio 28 d. Gavus ieškovės atstovės prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, civilinės bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2024 m. sausio 16 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. sausio 16 d. nutartimi nutarta nustatyti ieškovei 10 dienų terminą, skaičiuojant nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti – į bylą įtraukti asmenis trečiaisiais asmenimis, kurie gali turėti suinteresuotumą bylos baigtimi, bei nurodyti minėtų asmenų kontaktinius duomenis, kad teismas galėtų įteikti šiems procesinius dokumentus.

8. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. sausio 16 d. nutartyje teismas nustatė, kad ieškovė yra S. J. duktė ir po tėvo mirties paveldėjo piniginį indėlį su priskaičiuotomis palūkanomis. Kitas įstatyminis įpėdinis, mirusiojo S. J. sūnus, ieškovės brolis, S. J. atsisakė jam priklausančios palikimo dalies sesers R. B. naudai. Testamentinė įpėdinė S. Š. paveldėjo jai testamentu paliktą butą Nr. 29 su rūsiu, vieno kambario, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Jai išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu duomenys apie galimai likusį kitą nepadalintą nekilnojamąjį turtą paaiškėjo jau po S. J. palikimo atsisakymo. Teismas pažymėjo, jog nuodugniau susipažinus su ieškovės pateiktu ieškiniu, atsakovės pateiktu atsiliepimu į ieškinį, byloje esančiais dokumentais, nustatyta, jog į bylą trečiuoju asmeniu nėra įtrauktas kitas mirusiojo S. J. įstatyminis įpėdinis, t. y. ieškovės brolis S. J., nors iš ieškinyje nurodytų aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad S. J. gali būti suinteresuotas bylos baigtimi. Taip pat, nors ieškinyje yra minimas S. J., jokių kontaktinių duomenų byloje nepateikta, todėl ieškovei nustatytinas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – įtraukti asmenis trečiaisiais asmenimis, kurie gali turėti suinteresuotumą bylos baigtimi, bei nurodyti minėtų asmenų kontaktinius duomenis, kad teismas galėtų įteikti šiems procesinius dokumentus.

9. 2024 m. sausio 30 d. teisme buvo gautas ieškovės pranešimas „Dėl nutarties vykdymo“, kuriame ieškovė nurodė, kad jos brolis S. J. vietos notarų biurui yra padavęs pareiškimą, jog atsisako nuo S. J. palikimo savo sesers R. B. naudai, šis pareiškimas yra galiojantis, yra nenuginčytas. Be to, S. J. yra miręs. Ieškovės motina E. J. visą savo turtą po mirties paliko dukrai ieškovei R. B. testamentu, todėl įstatyminių įpėdinių, pretenduojančių į jos palikimą nėra. Testamentas yra galiojantis ir nėra ginčijamas. Ieškovė pažymėjo, jog nėra kitų asmenų, įtrauktinų į bylą dėl paveldėjimo po jos tėvo S. J. ir mamos E. J. mirties. Ieškovė yra vienintelė įstatyminė įpėdinė po tėvo mirties ir vienintelė testamentinė įpėdinė po mamos mirties. Esant šiems juridiniams faktams ir aplinkybėms, į bylą suinteresuotu asmeniu įtrauktas VĮ „Turto bankas“, kuris ieškovės reikalavimo neginčija.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos nustato tik teisę kreiptis į teismą, bet šios teisės realizavimo tvarkos nenustato (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002). Konstitucijoje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2007).

11. CPK 111 straipsnyje reglamentuota dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų forma, turinys ir pateikimo tvarka. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai, kodai, atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai (jeigu jie žinomi) ir kredito įstaigų rekvizitai (jeigu jie žinomi).

12. CPK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti ieškiniui keliami reikalavimai. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumų pašalinimo tvarka (CPK 138 straipsnis).

13. Kaip nustatyta, pirmosios instancijos teismas 2024 m. sausio 16 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą įtraukti į bylą asmenis trečiaisiais asmenimis, kurie gali turėti suinteresuotumą bylos baigtimi, bei nurodyti minėtų asmenų kontaktinius duomenis, kad teismas galėtų įteikti šiems procesinius dokumentus. Ieškovė pateikė teismui atsakymą, jog nėra kitų asmenų, įtrauktinų į bylą dėl paveldėjimo po jos tėvo S. J. ir mamos E. J. mirties. Ieškovė pažymėjo, jog yra vienintelė įstatyminė įpėdinė po tėvo mirties ir vienintelė testamentinė įpėdinė po mamos mirties.

14. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.

15. Kaip matyti iš nurodytos įstatymo nuostatos, tretieji asmenys, nepareiškiantys reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą patys, pareiškę prašymą; gali būti įtraukiami dalyvauti byloje motyvuotu šalių prašymu; gali būti įtraukiami dalyvauti byloje teismo iniciatyva.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą ir/ar duomenų apie juos nurodymas, negali būti pripažintas ieškinio trūkumu, kurio nepašalinus gali atsirasti šiuo atveju pirmosios instancijos teismo CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytos pasekmės.

17. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovei neįvykdžius teismo pasiūlymo dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva galėjo įtraukti trečiuosius asmenis į bylą, pasinaudodamas CPK 47 straipsnio 1 dalyje jam suteikta diskrecija. Kaip jau minėta, teismui yra suteikta diskrecijos teisė įtraukti dalyvauti byloje trečiuosius asmenis be savarankiškų reikalavimų ex officio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042/2002, 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2004). Be to, trūkstant atitinkamų duomenų, teismas turi galimybę pasiūlyti ieškovui ir/ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims šiuos duomenis, jei jie būtų žinomi, pateikti.

18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.