Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nukentėjusiajai V. N., kaltinamajam R. N., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, (nuomoja butą (duomenys neskelbtini), Kaunas), gyvenamoji vieta deklaruota ten pat, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovėju, teistas:

1) 2013-10-03 Kauno apylinkės teismo pagal BK 145 str. 1 d. 6 mėn. l/a, įpareigojant nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, 2 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir gydytis nuo alkoholizmo; pagal BK 140 str. 2 d.- 8 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, 2 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir gydytis nuo alkoholizmo; vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., ir 5 d. 1 p., subendrinti paskirtas bausmes apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę ir paskirti galutinę bausmę-8 mėn. l/a, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, 2 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir gydytis nuo alkoholizmo; vadovaujantis LR BK 641 str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti l/a 5 mėn., įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu, 2 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir gydytis nuo alkoholizmo;

2) 2015-02-25 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 145 straipsnio 1 dalyje ir jam nutarta paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką nuo 21.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu, 3 (tris) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir visu bausmės atlikimo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo;

3) 2015-03-12 Kauno apylinkės teismo pagal BK 145 str. 1 d. 30 (trisdešimties) parų arešto. Vad. BK 64¹str.– 20 (dvidešimties) parų arešto, vad. BK 66 str. įsk. nuo 2015-02-15 iki 2015-02-17 (dvi paros), (bausmę atlikęs);

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 145 str. 1 d. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. grasino nužudyti žmogų, o būtent: 2015 m. kovo 14 d. apie 20.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, grasino žodžiais savo žmonai V. N. sakydamas: „nužudysiu tave“, sutuoktinei užsirakinus kitame kambaryje, toliau jai grasino žodžiais sakydamas: „vis tiek iš čia išeisi ir aš tave užmušiu“, „papjausiu tave“, tokiu agresyviu elgesiu grasino savo žmoną V. N. nužudyti, taip sudarė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai V. N. manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas. Tokiais veiksmais R. N. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d.

Teisiamojo posėdžio metu R. N. kaltę iš esmės pripažino ir paaiškino, kad tuo momentu, kai žmona buvo namuose, jis buvo blaivus, dukra buvo namuose, o žmona išėjo į barą. Blaivus buvo kovo mėnesį. Painioja įvykio aplinkybes, nes daug buvo įvykių. Sutinka su prokuroro perskaitytu kaltinimu. Jis garsiai parėkauja, savo balso negirdi, nes nešioja klausos aparatą. Konfliktas kilo, kad žmona padavė skyrybom, daug metu jie kartu išgyveno. Jis tik žodžiais žmonai galėjo ką pasakyti, rankos nėra pakėlęs prieš ją. Išėjo pas mamą ir sesę gyventi adr. (duomenys neskelbtini), Kaunas, o dabar nuomoja butą (duomenys neskelbtini), Kaunas.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 253 str., 276 str., teismas balsu perskaitė R. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad 2015 m. kovo 14 d. apytiksliai 20:00 val. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Prisimena, kad tarp jų su sutuoktine kilo žodinis konfliktas. Kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tiksliai neprisimena visų konflikto aplinkybių, taip pat neprisimena, kad būtų grasinęs savo sutuoktinę nužudyti ar pajauti, tačiau neneigia, kad taip pasakyti galėjo, nes ankstesnių tarpusavio konfliktų metu yra jai taip sakęs. Jeigu minėto konflikto metu ir pasakė minėtus žodžius, tai tik iš pykčio, tikrai neketino prieš sutuoktinę pakelti rankos ar ją sužaloti, juo labiau - nužudyti. ( 1 t., b.l. 54). Kaltinamasis teisme patvirtino šiuos parodymus bei papildomai paaiškino, jog kai užpyksta, tai pasako žmonai ką blogo žodžiais ir ji kviečia policiją. Pykstasi pusę metų, nors gal ir anksčiau pasipykę. Jis niekada nėra mušęs savo žmonos. Tokias frazes, kaip pagarsinta kaltinamajame akte sakė, nes buvo girtas, bet tai tik žodžiai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. N. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais žemiau išdėstomais įrodymais.

Nukentėjusioji V. N. teisme apklausiama parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis, vyksta skyrybų byla. Dėl įvykio 2015-03-14 buvo apklausta tyrimo metu, bet tiksliai neatsimins įvykio aplinkybių ir kiekvieno žodžio, nes vyras kiekvieną kartą, kai grįžta namo girtas, „koliojasi“ ir grasina.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 253 str., 276 str., teismas balsu perskaitė V. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur ji parodė, kad apytiksliai iki 2015 m. kovo mėnesio pabaigos gyveno su savo vyru R. N. jai nuosavybės teisėmis priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Kadangi sutuoktinio atžvilgiu kitoje Kauno miesto Santakos policijos komisariato ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-09735-15 buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, sutuoktinis iš namų išsikraustė ir šiuo metu gyvena pas savo mamą S. N., gyvenančią (duomenys neskelbtini), Kaune. Tarpusavio santykiai jų šeimoje prasti. Šiuo metu jie yra padavę dokumentus santuokos nutraukimui. 2015 m. kovo 14 d. apytiksliai 20:00 val. sutuoktinis grįžo į namus apsvaigęs nuo alkoholio. Sutuoktinis iš niekur nieko ėmė plūsti ją necenzūriniais žodžiais, vadindamas „kūrva“, „šiukšle“ ir pan. Po to, eidamas greitu žingsniu link jos, sutuoktinis pradėjo gąsdinti žodžiais, sakydamas „nužudysiu tave“, kadangi ji labai bijo neblaivaus savo sutuoktinio, užsirakino kitame namų kambaryje, kad jis jos nesužalotų. Jai užsirakinus jis nesiliovė ir toliau gąsdino ją stovėdamas už durų ir sakydamas „vis tiek iš čia išeisi ir aš tave užmušiu“, taip pat, sakė „pajausiu tave“. Nors grasindamas sutuoktinis jokių aštrių daiktų pasiėmęs nebuvo, tačiau ji labai išsigando, manė, jog šį kartą jis iš tiesų ją užmuš. Jis buvo labai agresyvus ir piktas. Kadangi sutuoktinis jai grasina ne pirmą kartą, ji išsigando, jog jo grasinimai tikrai bus įvykdyti. Dėl grasinimų sutuoktinio atžvilgiu buvo pradėta ne tik anksčiau minėta baudžiamoji byla, bet ir dar dvi ar trys bylos 2013 ir 2014 metais, todėl turėjo realų pagrindą manyti, kad šį kartą savo grasinimus sutuoktinis tikrai įvykdys. Minėto konflikto metu namuose buvo ir jų dukra G. S., kuri girdėjo jų konfliktą (1 t., b.l. 13, 16). Nukentėjusioji teisme patvirtino šiuos parodymus bei papildomai paaiškino, jog vyras žodžius „nužudysiu tave, papjausiu tave“ kartoja pastoviai, išgėręs jis būna labai agresyvus, akys persiverčia nuo alkoholio, ji vyro bijo, sėdi su dukra kambaryje užsirakinę, negali drąsiai eiti į virtuvę, kitu atveju gali būti sužalota. Vieną kartą vyras griebė ją smaugti, o kitą kartą užsivijo su peiliu. Ji manė, kad tuos savo ketinimus jis tikrai realizuos. Ne pirmą kartą namuose tokia konfliktinė situacija. Po teistumo jo elgesys nepasikeitė, sakė, kad jis nieko nebijo. Vyro neprovokuoja, jis blaivus mažai girdi, o kai neblaivus būna, tai visai negirdi, galima su juo net nekalbėti. Vyras net neatsirakinęs durų jau laiptinėje šaukia, o ji vyro nekabina, stengiasi jo vengti, todėl dar gyva. Paskutinius 3 metus toks vyro elgesys ir jis vis blogėja, todėl ji ir skiriasi, kad namuose būtų ramybė.

Teisme apklausta liudytoja G. S. parodė, kad kaltinamasis yra jos tėvas. Įvykio esmė ta, kad tokie konfliktai ir grasinimai namuose iš tėvo pusės pastovūs. Mama atėjo į kambarį pas ją labai išsigandusi, tuomet jos iškvietė policiją, tie grasinimai yra pastovūs, jos tikrai išsigando.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 253 str., 276 str., teismas balsu perskaitė G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur ji parodė kad gyvena su savo dukra A. S., gim. (duomenys neskelbtini), bei mama V. N. jai nuosavybės teisėmis priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Apytiksliai iki 2015 m. kovo mėnesio pabaigos kartu gyveno ir jos tėtis R. N.. Kadangi tėčio atžvilgiu kitoje Kauno miesto Santakos policijos komisariato ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-09735-15 buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo jos mamos, tėtis iš namų išsikraustė ir šiuo metu gyvena pas savo mamą S. N., gyvenančią (duomenys neskelbtini), Kaune. Tėvų tarpusavio santykiai prasti. Šiuo metu vyksta jų santuokos nutraukimo procesas. 2015 m. kovo mėnesio viduryje, tikslios datos nenurodys, apytiksliai 20:00 val. tėtis grįžo į namus apsvaigęs nuo alkoholio. Ji buvo kitame kambaryje, tačiau girdėjo, kad jie su mama ėmė kivirčytis. Tėtis išplūdo mamą įvairiais necenzūriniais žodžiais, vadino ją „kurva“, „šiukšle“ ir kt. Taip pat, girdėjo, kad tėvas piktu balsu sakė mamai, jog papjaus ją. Kadangi panašūs konfliktai jų šeimoje kildavo dažnai, stengėsi į jų konfliktą nesikišti, todėl iš savo kambario nėjo. Mama išsigandusi tėčio riksmų ir grasinimų atbėgo pas ją į kambarį ir užrakino duris raktu. Užrakinus duris jis nesiliovė ir toliau gąsdino mamą stovėdamas už durų ir sakydamas „vis tiek iš čia išeisi ir aš tave užmušiu“, taip pat kartojo žodžius, jog mamą papjaus. Mama dėl šių jo žodžių labai išsigando, ji visa drebėjo, bijojo išeiti iš kambario. Nors tėtis ne kartą yra iš niekur nieko užsipuolęs mamą, tačiau šį kartą jis buvo agresyvus, gąsdino ir grasino mamą nužudyti, dėl ko ji labai išsigando. Tėtis grasino tik mamai, jos atžvilgiu iš jo pusės grasinimų nebuvo. Dėl grasinimų mamai tėčio atžvilgiu buvo pradėta ne tik anksčiau minėta baudžiamoji byla, bet ir dar dvi ar trys bylos 2013 ir 2014 metais, todėl mama išsigando, kad šį kartą jis savo grasinimus gali iš tiesų įvykdyti. Tėvų konflikto metu namuose buvo ir jos dukra, tačiau ji tuo metu jau miegojo, todėl konflikto nematė ir negirdėjo (1 t., b.l. 17). Liudytoja G. S. teisme patvirtino šiuos parodymus bei papildomai paaiškino, jog įvykio dieną tėvas pradėjo trankytis, garsiai šaukė prie durų, jos jau ilgą laiką taip gyvena, gal 5-4 metai taip gyvena, kai tėvas psichologiškai smurtauja, todėl vengia jo. Būdamas neblaivus tėvas dar net laiptinėje šaukia ant mamos, jam nereikia nieko nesakyti. Įvykio dieną jeigu jos būtų aiškinęsi su tėvu ir neužsirakinę, tai nežino net, kas blogo būtų, joms atrodė realūs visi tėvo grasinimai. Nežino, kodėl tėvas taip elgiasi, nėra jam nieko blogo padarius, pykčio nejaučia jam. Nežino, kodėl tėvas geria, bet gal kokius pastaruosius 5 metus tai dažnai vartoja alkoholį. Buvo namuose toks įvykis, kad tėvas motiną bandė smaugti, ir su peiliu ją puolė, bet paprastai jos abi tėvo išvengia, nes pasislepia ir vengia kontakto. Jei prieštarautų neblaiviam tėvui, tai būtų sužalojimų. Tėvo neerzina, neprovokuoja.

2015-03-15 protokolu-pareiškimu policijai nustatyta, kad V. N. nurodė tapačias aplinkybes, kaip ir apklausiama teisme ( 1 t., b.l. 4).

2015-03-14 policijos tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad R. N. grasino savo žmonai ją užmušti, papjauti, policiją iškvietė V. N. dėl smurto artimoje aplinkoje (1 t., b.l. 5-7).

2015-03-15 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvyko vieta adresu: Kaunas, (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 10-12).

2015-03-15 nutarimu V. N. pripažinta nukentėjusiąja (1 t., b.l. 14).

2015-06-01 akistatos protokolu nustatyta, jog V. N. bei R. N. pasiliko prie savo parodymų (1 t., b.l.57-58).

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 7031 nustatyta, kad 2015-03-14 22.00 val. R. N. nustatyta 2,25 promilių (1 t., b.l. 60).

R. N. laikinai buvo sulaikytas 2015-03-14 21.30 val. (1 t., b.l. 59), paleistas iš laikinojo sulaikymo 2015-03-16 13.24 val. (1 t., b.l. 62).

R. N. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais nesilankyti (duomenys neskelbtini), Kaunas, nebendrauti su V. N. (1 t., b.l.63 ).

BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse ne kartą pažymėjo, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai R. N. pasitvirtino. Taigi, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamajame akte nurodytu metu ir vietoje kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino žodžiais sutuoktinei V. N. sakydamas: „nužudysiu tave“, o sutuoktinei užsirakinus kitame kambaryje, toliau jai grasino žodžiais sakydamas: „vis tiek iš čia išeisi ir aš tave užmušiu“, „papjausiu tave“, tokiu agresyviu elgesiu grasino V. N. nužudyti, taip sudarė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai V. N. manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečius R. N. padarytus veiksmus, į konfliktiškus nukentėjusiosios ir kaltinamojo santykius šiam esant neblaiviam, į tai, kad neblaivus sutuoktinis būna itin agresyvus jos atžvilgiu, į tai, kad R. N. jau ne pirmą kartą teisiamas dėl smurto artimoje aplinkoje prieš savo sutuoktinę, pagrįstai pripažįsta, kad nukentėjusioji V. N. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Kaip seka iš paties kaltinamojo parodymų, jis buvo labai neblaivus ir ne ką iš įvykio atsimena, bet kaltinime nurodytus žodžius galėjo pasakyti, nors realiai savo sutuoktinės nužudyti neketino. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal teismų suformuotą praktiką, grasinimo realumui nėra būtina, kad grasinantis asmuo iš tikrųjų ketintų realizuoti grasinimą, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Nors visus tris teisme apklaustus asmenis sieja šeimyniniai ryšiai (vyras-motina-duktė), tačiau teismas nukentėjusios ir liudytojos parodymus vertina kartu su visais byloje esančiais įrodymais, o taip pat ir kaltinamojo parodymų kontekste. Akivaizdu, kad šeimoje kilę didelės problemos dėl R. N. pomėgio vartoti alkoholį, o, situacijai negerėjant bei V. N. pasiryžus nutraukti santuoką, R. N. veiksmai pradėjo įgyti ir kriminalinį pobūdį, ką rodo jo ne vienas teistumas dėl smurto artimoje aplinkoje. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu jie skiriasi su sutuoktine, jis skyrybų nenori, pyksta dėl skyrybų, taigi iš kaltinamojo parodymų seka, jog R. N., vis dar būdamas sutuoktiniu, sąmoningai turėjo tyčią grasinti V. N. ją nužudyti, bei elgtis tiek įtikinamai, jog jo grasinimai nukentėjusiajai atrodytų realūs, ir norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, R. N. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir įrodyta virš ištirtais įrodymais.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia ir į bausmės tikslus, nustatytus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., t.y.: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas kaltinamajam R. N. bausmę dėl nusikalstamos veikos padarymo, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: R. N. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: jis dirba, turi gyvenamąją vietą, R. N. administracine tvarka baustas, teistas, Kauno apskrities priklausomybės ligų centro priežiūros grupėje yra nuo 2013-12-27, diagnozė : konsultavimas ir stebėjimas dėl sutrikimo vartojant alkoholį. VšĮ „Respublikinė Kauno ligoninė“ padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė. Specialisto išvadoje Nr. 93TPK-523 konstatuota, kad R. N. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.) Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytinas apsvaigimas nyuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). aplinkybių nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad R. N. teisiamas nebe pirmą kartą, visi teistumai yra dėl smurto artimoje aplinkoje, kas rodo, kad jis linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikaltimas veikas, naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinius nusikaltimus, kas pagal LR BK 27 str. 1 d. vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, o pagal LR BK 56 str. 1 d. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes (LR BK 61 str.), teismas sprendžia, kad švelnesnių bausmės rūšių (viešųjų darbų, laisvės apribojimo, baudos) R. N. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus griežtą bausmės rūšį bei asmens padarytą veiką individualizuojančią jos trukmę, todėl už kaltinamajam skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežta – trumpalaikė laisvės atėmimo - bausmės rūšis, bausmės dydį nustatant atsižvelgus į virš aptartas aplinkybes. Įvertinus aplinkybes, kad kaltinamasis dirba, jam sudaroma galimybė paskirtąją bausmę atlikti poilsio dienomis (BK 49 str.). Į bausmės trukmę įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas (BK 66 str.).

R. N. skirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti su įpareigojimais nesilankyti (duomenys neskelbtini), Kaunas, nebendrauti su V. N. (1 t., b.l.63 ), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų apmokėjimui nepateikta, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

R. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. ir nuteisti jį 20 (dvidešimčiai) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti 2015-02-25 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutinę subendrintą bausmę skirti 35 (trisdešimt penkias) paras arešto, bausmę atliekant areštinėje.

Į bausmės trukmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-03-14 21:30 val. iki 2015-03-16 13:24 val.(BK 66 str.).

Išaiškinti R. N., kad jis turi galimybę arešto bausmę atlikti poilsio dienomis, tačiau jeigu pažeis tokią arešto atlikimo tvarką, teismas ją savo sprendimu gali pakeisti (BK 49 str. 5 d.).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. N. sulaikymo pagal šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

R. N. skirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais nesilankyti (duomenys neskelbtini), Kaunas, nebendrauti su V. N., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.