Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam ir skundą padavusiam J. D., nedalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio ir faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-11079-2023, panaikinimo -

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Faktinės aplinkybės

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-11079-2023 J. D. buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, dėl to, kad jis, 2023 m. balandžio 21 d., 21.46 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Audi Q7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivius, kai jam pirmu pūtimu, 21.49 val., nustatytas 0,51 promilių neblaivumas, antru pūtimu, 22.07 val., nustatytas 0,56 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Šiais savo veiksmais J. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 14 punkte numatytą reikalavimą.

Minėtu procesiniu sprendimu J. D. buvo paskirta 850,00 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių (b. l. 6-9).

II. Skundo ir atsiliepimo argumentai

2023 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto J. D. skundas, kuriame ir teismo posėdyje žodžiu jis nurodė, kad laukdamas atsakymo dėl šios bylos negavo jokio atsakymo. Paskambino į informaciją, tik ten pasakė nuosprendį ir, kad atsakymas išsiųstas į elektroninį paštą. Nieko negavo. Paaiškino, kur gali pažiūrėti. Jis nesutinka su šios bylos sprendimu skirti administracinę nuobaudą. Pasirašydamas protokolą parašė, kad nesutinka su alkotesterio rezultatu ir važiuos priduoti kraują. Pridavė kraują 2023 m. balandžio 21 d., atsakymą gavo 2023 m. gegužės 4 d. Prisegtas dokumentas (kraujo tyrimo išvada). Tą pačią dieną išsiuntė laišką į elektroninį paštą. Prisega patvirtinimo gavimo atsakymo failą (patvirtinimą). Kodėl šis dokumentas (kraujo tyrimas) nebuvo nagrinėtas šioje byloje? Laukia informacijos apie rengimo eigą (b. l. 2-4).

2023 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įgaliotos atstovės advokatės I. P. skundas, kuriame nurodoma, kad Institucija neįvertino tinkamai visų byloje pateiktų duomenų, todėl netinkamai kvalifikavo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus ir jį nepagrįstai nubaudė. Institucija nagrinėdama situaciją, neišsamiai ištyrė faktines įvykio aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė proceso normas, buvo šališka patraukto administracinėn atsakomybėn asmens atžvilgiu, dėl to padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas dėl J. D. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Policijos pareigūnai, atlikę J. D. pirminį bekontaktį blaivumo patikrinimą, vėliau jį pakartojo alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0682, ir nustatė 0,51 promilių etilo alkoholio koncentraciją iškvepiamame ore. Patikrinimas buvo vykdomas 2023 m. balandžio 21 d., du kartus: pirmasis patikrinimas atliktas 21.49 val., kurio metu buvo nustatyta 0,51 promilių etilo alkoholio koncentraciją iškvepiamame ore ir antrasis atliktas 22.07 val., kurio metu buvo nustatyta 0,56 promilių etilo alkoholio koncentracija iškvepiamame ore. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2023 m. gegužės 10 d., 19.03 val. Nedelsiant po patikrinimo, būdamas įsitikinęs, kad alkotesterio parodymai neteisingi, kadangi po pirmojo patikrinimo praėjus kuriam laikui rodė net didesnį alkoholio koncentracijos kiekį, nors alkoholiniai gėrimai tikrai nebuvo vartoti, J. D. nuvyko atlikti kontrolinį blaivumo patikrinimą. J. D. iš karto po patikrinimo kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos labaratoriją, kur 23.30 val. t. y. praėjus kiek daugiau nei valandai po pareigūnų atlikto antrojo patikrinimo, buvo atlikti išsamūs kraujo tyrimai. Iš paimto J. D. kraujo mėginio, nustatyta, kad J. D. yra blaivus (0,35 promilių).Pareiškėjų įsitikinimu, ginčo situacijoje nėra neginčytinai nustatyta ir įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs prezumpcijos, kad policijos pareigūnų naudojamų alkotesteriu parodymai yra visuomet patikimi ir neginčijami. Asmuo turi teisę kreiptis į gydymo įstaigą, kad būtų atliktas jo galimo neblaivumo patikrinimas.Tarp policijos nustatyto neblaivumo ir medikų patikrinimo praėjo kiek daugiau nei valanda laiko, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl pareigūnų naudoto alkotesterio parodymų tikrumo ir objektyvumo. Šiuo atveju neblaivumo patikrinimas buvo atliktas skirtingais būdais (alkotesteriu, ištyrus kraujo mėginį) ir buvo gauti visiškai skirtingi rezultatai. Iš pateiktų kraujo mėginio tyrimo rezultatų akivaizdu, kad rastas toks nedidelis alkoholio kiekis administracinės atsakomybės neužtraukia, asmuo laikomas blaivus (iki 0,4 promilių alkoholio vairuoti gali). Institucijos surašytame Nutarime nebuvo tinkamai įvertinta įrodymų visuma, nenustatyta jokių aplinkybių, kurios galėtų sąlygoti J. D. siekį ar/ir poreikį tyčia, sąmoningai įvykdyti inkriminuojamą nusižengimą. Nutarime nėra pilnai atskleistas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės turinys, dėl ko nepagrįstai, be jokių argumentų ir objektyvių įrodymų, konstatuota ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis. Mano, kad nėra pagrindo išvadai, kad J. D. savo būsena kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia administracinio nusižengimo padarymas. Pagal ANK 563 straipsnį administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. ANK 567 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylas, teismas privalo aktyviai dalyvauti tirdamas įrodymus ir nustatydamas bylai svarbias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (2008 m. gegužės 28 d. Konstitucinio Teismo nutarimas).ANK 627 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokius klausimus teismas išsprendžia, rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Pagal šį straipsnį, be kita ko, teismas turi nuspręsti, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių administracinio nusižengimo teisena negalima (2 punktas); ar reikia į teismo posėdį iškviesti specialistą, ekspertą ir liudytojus (4 punktas); šalių prašymu arba savo iniciatyva išreikalauja įrodymus, kurių šalys negali gauti, arba išduoda liudijimą tiems įrodymams gauti (7 punktas). Taigi, visų reikšmingų bylos nagrinėjimui įrodymų surinkimas ir jų įvertinimas turi esminę reikšmę, siekiant teisingai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį administracinę atsakomybę, be kita ko, užtraukia transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas. Pagal šią normą asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai administracinio nusižengimo bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus, t. y. jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, Nr. 2AT-4-2014, Nr. 2AT-51- 746/2016, administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-9-976/2020). Šiuo atveju atliktų vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai buvo skirtingi ir kito didėjant, nors alkoholis vartotas nebuvo, todėl manome, jog patikrinimas iš esmės vertintinas kritiškai. Medicininės apžiūros metu, patikrinimas atliktas iš kraujo mėginio yra absoliučiai tikslesnis ir tik jis objektyviai gali parodyti asmens galimo neblaivumo laipsnį. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018).Sutiktina, kad paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, tačiau šiuo atveju pareigūnams buvo pateikti objektyvūs įrodymai dėl jų atlikto patikrinimo netikslumo, tačiau į juos nebuvo atsižvelgta. Pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai pareigūnų metrologiškai patikrintu alkotesteriu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatai ir teismo medicinos specialisto išvada dėl kraujo tyrimo yra skirtingi, prieštaravimams šalinti administracinio nusižengimo byloje paprastai skiriama teismo psichiatrijos ekspertizė arba pasitelkiamas teismo medicinos specialistas, kad būtu nustatyta, ar pirmosios patikros rezultatai medicininiu požiūriu neprieštarauja kraujo ėminio tyrimo rezultatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, Nr. 2AT-41-2013, Nr. 2AT- 39-2014). Šiuo atveju nebuvo atlikti jokie papildomi veiksmai, nebuvo skirti jokie tyrimai ar ekspertizės ir be jokio objektyvaus pagrindo buvo atmesti J. D. pateikti įrodymai, akivaizdžiai paneigiantys pažeidimo padarymą. Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (LVAT nutarimas Nr. N556-1022/2012). Ginčo situacijoje yra įsitikinę, kad byloje turėjo būti imamasi priemonių kilusioms abejonėms išsklaidyti, to nepadarius skundžiamas nutarimas buvo surašytas be teisinio pagrindo, todėl privalo būti panaikintas. Vadovaujantis išdėstytu bei remiantis ANK 621 – 623 straipsniais, prašo panaikinti Nutarimą, nesant J. D. veiksmuose nusižengimo, numatyto 422 straipsnio 5 dalyje, sudėties ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

III. Byloje surinkti įrodymai

Administracinių nusižengimų registro 2023 m. gegužės 24 d. išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus nurodyta, kad J. D., pastarųjų penkerių metų laikotarpyje, buvo baustas administracine tvarka, tačiau minėti administraciniai nusižengimai nebuvo už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai (b. l. 23).

IV. Teismo išvados dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymo

J. D. skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, įrodymais. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Lietuvos Respublikos ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyta bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Be to, to paties straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta, kad už šio straipsnio 5 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti: 1) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių; arba 2) teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Taigi, konstatuotina, kad įstatymų leidėjas įtvirtino bendrą taisyklę, kad už ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paprastai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Padarytas J. D. administracinis nusižengimas įrodytas paties J. D. parodymais, alkotesterio rezultatu, neblaivumo nustatymo aktu, tarnybiniu pranešimu ir kita bylos medžiaga. Kaip rodo bylos medžiaga, asmuo patikrintas „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0682 (2022 m. gruodžio 19 d., patikros sertifikatas Nr. 1887310). Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, šioje byloje nėra, todėl laikytina, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu.

Institucija atsiliepime detaliai nurodė, kaip tikrinamas vairuotojo neblaivumas, teismas motyvų nekartoja, sutinka su Institucijos pozicija.

Taigi, šioje byloje įrodytos aplinkybės, jog J. D. 2023 m. balandžio 21 d., 21.46 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Audi Q7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivius, kai jam pirmu pūtimu, 21.49 val., nustatytas 0,51 promilių neblaivumas, antru pūtimu, 22.07 val., nustatytas 0,56 promilių neblaivumas.

Atsižvelgus į visas aplinkybes, darytina išvada, jog skundžiamu nutarimu J. D. administracinėn atsakomybėn už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą patrauktas pagrįstai ir teisėtai.

J. D. teismo posėdyje kėlė klausimą dėl Institucijos nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo, prašė netaikyti jam vairuotojo teisių atėmimo 1 metams, nuobaudą sušvelninti.

Taigi, šiuo atveju, svarstytina dėl Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo paskirtam dvylikos mėnesių laikotarpiui netaikymo arba šio termino sutrumpinimo. Vertinant pareiškėjo situaciją dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymo ar paskirtos šios poveikio priemonės termino sutrumpinimo, būtina aptarti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę.

ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai).

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.

Kaip minėta, ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-73-2014).

Teismo vertinimu, šioje byloje parenkant J. D. skirtinos nuobaudos dydį, atsižvelgtina, jog teisme J. D. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, gailėjosi, todėl ši aplinkybė skundžiamame nutarime pripažintina jo atsakomybę lengvinančia (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, kitų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant J. D. padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamo pažeidimo fiksavimo metu jam nustatytas neblaivumo (girtumo) laipsnis visiškai nežymiai viršijo minimalią ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatytą (0,41 prom.) girtumo ribą (pažeidėjui pirmu pūtimu, 21.49 val., nustatytas 0,51 promilių neblaivumas, antru pūtimu, 22.07 val., nustatytas 0,56 promilių neblaivumas). Tai reiškia, kad J. D. padaryto pažeidimo pavojingumas yra mažesnis, o pažeidėjas, kaip ir pats nurodė, galėjo sąžiningai klysti vertindamas savo stovį.

Pažymėtina, kad J. D. nagrinėjamo nusižengimo padarymo metu buvo baustas keturis kartus už administracinių nusižengimų padarymą, kaip matyti, už stovėjimą su automobiliu draudžiamojoje vietoje, t.y., jog 2022 m. lapkričio mėn. sustojo sankryžoje arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos, 2022 m. lapkričio sustojo ir stovėjo su automobiliu ant šaligatvio, nesant tokį stovėjimo būdą nurodantiems kelio ženklams, 2022 m. kovo mėn. vairuodamas transporto priemonę sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Paskirtos 30 Eur, 30 Eur bei 15 Eur baudos galiojančios, nesumokėtos, tačiau nėra didelės. Dar dvejais galimų administracinių nusižengimų atvejais sprendimų priimta nėra, todėl teismas jų neanalizuoja. Padaryti ankstesni keturi J. D. nusižengimai, kaip matyti, nėra labai šiurkštūs. Dėl aptarto J. D. nelaikytinas piktybiniu pažeidėju, pastoviai nesilaikančiu teisės aktuose nustatytų elgesio taisyklių.

Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO duomenų apie J. D. pradėtas teisės pažeidimų ar nusikalstamų veikų bylas nėra. Įvertinama tai, jog asmuo socialiai integruotas, turi darbą, šeimą, (duomenys neskelbtini) metų vaiką, turi nemažą vairavimo stažą, dėl padaryto nusižengimo gailėjosi, kaltę teisme pripažino.

Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės, visgi sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Neabejotinai transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, yra pavojinga ne tik pačiam vairuojančiam, bet ir kitiems asmenims, jų sveikatai ir gyvybei veika, tačiau nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, J. D. asmeninės savybės, jo pripažinimas kaltės, ankstesnių tokio pobūdžio nusižengimų nebuvimas, t.y. administracinių nusižengimų darymas nėra dėsninga pažeidėjo elgesio pasekmė, mažas pripūstų promilių kiekis, požiūris į šį administracinį nusižengimą, egzistuojanti atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas, specialiosios teisės turėjimo poreikis kasdienėje darbinėje veikloje, leidžia daryti išvadą, kad teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas net ir minimaliam įstatymo nustatytam terminui būtų akivaizdžiai neadekvatus, neatitinkantis teisingumo ir protingumo principų, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas administracinio poveikio priemonę panaikinant – asmeniui taikius vien baudą.

Tad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas ir panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę, pakeičiant Institucijos nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, -

nutaria:

tenkinti pareiškėjo J. D. skundą.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2023 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-11079-2023 (ROIK 23205099833), dalį, kuria J. D. taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 (dvylikai) mėnesių, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, netaikyti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.