Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2020-07-29 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2171-1131/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-07-29
Bylos Nr.
e1-2171-1131/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20826-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Benetytė
Kaltinamasis
J. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2171-1131/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20826-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Alvydo Markausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. 2020 m. gegužės 29 d. apie 22.25 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,75 promilės etilo alkoholio koncentracija.

2020 m. gegužės 30 d. kaltinamasis J. K. pareiškė, kad atsisako duoti parodymus, parodymus duos vėliau, pasitaręs su savo advokatu. Poziciją dėl kaltės taip pat pareikš vėliau (b. l. 53).

2020 m. birželio 22 d. papildomos apklausos metu J. K. pareiškė, kad namuose, (duomenys neskelbtini), pavakare, kada tiksliai pasakyti negalėjo, gal tarp 17-19 valandos jis vartojo alkoholį, gėrė degtinę „Lietuvišką“, 0,5 l talpos, išgėrė beveik viską. Jis norėjo išgerti, nes pastaruoju metu šeimoje yra labai daug problemų – brolis sunkiai serga (duomenys neskelbtini), mamą, sergančią (duomenys neskelbtini) liga, taip pat teko parsivežti į namus ir ją nuolat prižiūrėti, dėl ko jis nuolat jaučia labai didelį stresą, nerimą. Tą vakarą jis buvo labai pavargęs nuo visų rūpesčių. Vartodamas alkoholį, jis bandė nusiraminti. Vėliau jis užsimanė valgyti, todėl nusprendė nuvykti į netoli nuo namų esančią greito maisto užkandinę (duomenys neskelbtini) gatvėje „JAMI“. Jis važiavo su savo mašina ,,SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuvažiavo, pasistatė mašiną ir nuėjo užsisakyti maisto. Jis stovėjo eilėje ir po kiek laiko į užkandinės vidų įėjo policijos pareigūnai, kurie jį nusivedė prie tarnybinio automobilio ir davė jam pasitikrinti blaivumą. Pirmu pūtimu įpūtė 2,75 prom., o antru pūtimu ? 2,83 prom. Jis labai gailisi dėl savo padarytos veikos, jo padaryti veiksmai yra nepateisinami, tačiau dabartinė jo padėtis yra labai sunki, visos bėdos sugriuvusios ant jo pečių slegia jį. Prašo užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu, prašo paskirti kuo mažesnę baudą ir teisių atėmimo terminą, nes turi pareigą rūpintis broliu ir mama, jie iš esmės yra neįgalūs, juos visur tenka vežioti, dėl ko jam teisės yra labai reikalingos (b. l. 66).

2020 m. gegužės 30 d. liudytojo apklausos metu P. K. pareiškė, kad 2020 m. gegužės 29 d. apie 22.15 val. jis, būdamas daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), priešais kebabinę (tikslaus adreso nežinojo, nes buvo svečiuose), išėjo į balkoną. Būdamas balkone pamatė, kad į kiemą įvažiavo tamsiai mėlynos spalvos automobilis ,,SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris keistai prisiparkavo gatvėje, dar būdamas važiuojamojoje kelio dalyje. Iš automobilio vairuotojo pusės išlipo vyras, tamsių plaukų, apie 185 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, buvo apsirengęs tamsiais marškiniais ir šviesiomis kelnėmis. Jis, išlipęs iš automobilio, svirduliuodamas nuėjo link kebabinės. Kadangi įtarė, kad vairuotojas gali būti neblaivus, jis nuėjo iki jo, o jo draugė E. A. liko stovėti balkone ir stebėjo minėtą vyrą. Jam priėjus prie minėto vyro pastebėjo, kad jo akys buvo paraudusios, judesiai nekoordinuoti. Supratęs, kad vairuotojas yra neblaivus, paskambino 112 ir iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams, minėtas vyras bandė pasišalinti, bet jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų (b. l. 38).

2020 m. birželio 11 d. papildomos liudytojo apklausos metu P. K. pareiškė, kad 2020 m. gegužės 29 d. jis buvo pas draugus svečiuose, apie 22.15 val. išėjo su drauge parūkyti į balkoną. Pastebėjo iš (duomenys neskelbtini) gatvės atvažiuojantį automobilį ,,SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tamsiai mėlynos spalvos, jis važiavo keistai, staigiai stabdė kelis kartus, tada pradėjo parkuoti automobilį, galu važiavo į daugiabučio kiemą, tada bandė prisiparkuoti, automobilį paliko ant įvažiavimo. Jam pasirodė keista dėl jo pasirinktos vietos, nes automobilis buvo priparkuotas tiesiai ant įvažiavimo į kiemą ir pusė automobilio kyšojo važiuojamojoje dalyje. Priparkavus automobilį iš vairuotojo pusės išlipo vienas vyriškis, jis buvo apie 185 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, tamsių plaukų, buvo apsirengęs tamsiais marškiniais ir šviesiomis kelnėmis. Automobilyje buvo tik vienas asmuo. Vyriškis nuėjo į kebabinę. Jis nusprendė nueiti pažiūrėti, ar tas vyriškis yra blaivus. Kol atėjo iki vyriškio, užtruko 2-3 minutes. Nuėjęs prie jo, jis bandė nesukelti jam įtarimo, kad į jį žiūri, vyro akys buvo paraudusios, jis stovėjo nestabiliai. Tada jis šiek tiek nuo jo atsitraukė ir paskambino policijai pranešti, kad neblaivus vyras vairuoja automobilį, visą tą laiką jis nepaleido iš akių vyriškio, kuris išlipo iš automobilio ,,SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Maždaug po 20 minučių atvyko policija. Jis nurodė policijos pareigūnams vyriškį, kuris vairavo automobilį, vyriškis pastebėjo, jog atvyko policija ir bandė pasišalinti, tačiau policijos pareigūnas išlipo iš tarnybinio automobilio ir sulaikė būtent tą asmenį, kuris vairavo automobilį. Tuomet pareigūnai apklausė jį, jo draugę ir jie nuėjo namo (b. l. 41).

Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes P. K. nurodė ir 2020 m. gegužės 29 d. paaiškinime (b. l. 36).

2020 m. gegužės 30 d. liudytojo apklausos metu E. A. pareiškė, kad 2020 m. gegužės 29 d. apie 22.15 val. ji, būdama daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), priešais kebabinę (tikslaus adreso nežino, nes buvo svečiuose), išėjo į antrame aukšte esantį balkoną. Būdama balkone pamatė, kad į kiemą įvažiavo tamsios spalvos automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris keistai prisiparkavo gatvėje, dar būdamas važiuojamojoje kelio dalyje. Iš automobilio vairuotojo pusės išlipo vyras, jo požymių neįsiminė. Jis, išlipęs iš automobilio, svirduliuodamas nuėjo link kebabinės. Kadangi įtarė, kad vairuotojas gali būti neblaivus, ji liko stovėti balkone, o jos draugas P. K. nuėjo pasižiūrėti minėto vairuotojo. Būdama balkone iš akiračio nebuvo pametusi vairuotojo. Jį stebint, jis alkoholio nevartojo. Atvykus policijos pareigūnams minėtas vyras buvo sulaikytas, kadangi jo požymių neįsiminė, atpažinti jo negalėtų (b. l. 34).

Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes E. A. nurodė ir 2020 m. gegužės 29 d. paaiškinime (b. l. 32).

2020 m. gegužės 30 d. liudytojo apklausos metu E. P. parodė, kad 2020 m. gegužės 29 d. dirbo pamainoje nuo 18.30 val. iki 2020 m. gegužės 30 d. 6.30 val. kartu su vyriausiuoju patruliu D. K.. Apie 22.19 val. gavo pranešimą iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas matė, kai į kiemą atvažiavo neblaivus vairuotojas, kuris važiuoja automobiliu ,,SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 22.25 val. atvykus nurodytu adresu, pasitiko P. K., kuris nurodė automobilio ,,SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją, kuris stovėjo prie kebabinės. Pamatęs juos, vairuotojas pradėjo šalintis. Minėtą vyrą sulaikė už kebabinės. Prisistatė asmeniui ir paprašė, kad jis pateiktų savo asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Asmuo jam pateikė vairuotojo pažymėjimą, kuris priklausė J. K.. Paklausė J. K., ar jo automobilis stovi (duomenys neskelbtini). Taip pat paklausė vairuotojo, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus. Jis atsakė, kad alkoholį vartojo visą dieną, tačiau automobilio nevairavo. Paklausė, kas vairavo, bet jis neatsakė. Bendraujant su J. K. juto nuo jo sklindantį stiprų alkoholio kvapą, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paklausė įvykio liudininkų P. K. ir E. A., ar jie matė, kaip asmuo vairavo, jų teigimu, J. K. vairavo automobilį, atvažiavo juo iki aukščiau nurodyto adreso. Pasiūlė J. K. pasitikrinti blaivumą, jis sutiko. Alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0002 22.33 val. J. K. įpūtė 2,75 prom. Pakartotinai 22.55 val. patikrinus blaivumą, J. K. įpūtė 2,83 prom. Minėtas asmuo buvo sulaikytas. Automobilis ,,SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo uždarytas į automobilių saugojimo aikštelę Vilniuje, Minsko pl. 21 (b. l. 44).

E. P. iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nurodė ir savo tarnybiniame pranešime (b. l. 16).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2020 m. gegužės 29 d. registruotas įvykis – pranešėjas mato neblaivų vairuotoją, vairuojantį automobilį ,,SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tamsiai mėlynos spalvos (b. l. 3).

Surašytas Neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyti J. K. nustatyti neblaivumo požymiai bei pirmu tikrinimu nustatytas 2,75 promilių girtumo laipsnis, o antru tikrinimu – 2,83 promilių girtumas (b. l. 4–7).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės ,,SAAB“ 9-3 2.2 TiD Linear kaina su PVM Lietuvoje yra 1890 eurų (b. l. 17).

Atliktas transporto priemonės techninės būklės patikrinimas ir surašytas protokolas. Pridėtos nuotraukos (b. l. 11–14).

Surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, automobilis nugabentas į aikštelę Vilniuje, Minsko pl. 21 (b. l. 8–10). Automobilis grąžintas savininkui. Patirtos saugojimo išlaidos atlygintos (b. l. 23–31).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas – BPC pateiktas garso įrašas (b. l. 71). Pridėtas vokas, kuriame DVD+R diskas su garso įrašu prie bylos.

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio ,,SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas J. K. (b. l. 85).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad J. K. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis J. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę ir parodė, jog įvykio dienos pavakare namuose, (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį, gėrė degtinę „Lietuvišką“, 0,5 l talpos, išgėrė beveik viską. Vėliau jis užsimanė valgyti, todėl nusprendė nuvykti į netoli nuo namų esančią greito maisto užkandinę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje, „JAMI“. Jis važiavo su savo mašina ,,SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuvažiavo, pasistatė mašiną ir nuėjo užsisakyti maisto. Jis stovėjo eilėje ir po kiek laiko į užkandinės vidų įėjo policijos pareigūnai, kurie jį nusivedė prie tarnybinio automobilio ir davė jam pasitikrinti blaivumą. Tokie kaltinamojo J. K. parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir liudytojų P. K. ir E. A. parodymai (b. l. 32, 34, 36, 38). Tuo tarpu aplinkybę, jog kaltinamasis J. K. nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivus, patvirtina neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nustatyta, kad 2020 m. gegužės 29 d. 22.33 val. nustatytas 2,75 promilių girtumo laipsnis, o 22.55 val. nustatytas 2,83 promilių girtumas (b. l. 4–7). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad J. K. 2020 m. gegužės 29 d. apie 22.25 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,75 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo J. K. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Dėl skirtinos bausmės

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. K. pareiškė sutinkantis su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašo teismo paskirtą baudą mokėti dalimis per kuo ilgesnį laikotarpį ir sutrumpinti teisių atėmimo terminą (b. l. 88, 89).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – J. K. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. J. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus (b. l. 75), anksčiau teistas, teistumas išnykęs (b. l. 79), administracine tvarka baustas (b. l. 73–74). Kaltinamasis nevedęs, vaikų neturi (b. l. 81), nedirba (b. l. 77), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 76), per 5 metus nesikreipė dėl konsultacijos ar/ir gydymo į Respublikinį priklausomybės ligų centrą (b. l. 84).

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. K. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą.

BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad bauda už nesunkų nusikaltimą gali būti nuo 50 (2500 Eur) iki 2000 MGL (100 000 Eur) dydžio.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudos paskyrimas J. K., atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

J. K. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 20 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

J. K. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gegužės 29 d. 22.30 val. iki gegužės 30 d. 14.10 val. (b. l. 46, 48, 58). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, J. K. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 2,75 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad J. K. vairavo, kai nustatytas 2,75 promilių neblaivumas, vairavo vakare, mieste, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones prokuroro siūlomam terminui – 2 metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 30 d. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam J. K., pažymėtina, kad jis įvykio metu, būdamas neblaivus, vairavo automobilį ,,SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad minėtos transporto priemonės savininkas yra J. K. (b. l. 85). Taigi esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad minėtas automobilis buvo kaltinamojo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad J. K. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo J. K. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus mieste ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad J. K. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio ,,SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumo laipsnis, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Alvydo Markausko 2020 m. birželio 8 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribotos nuosavybės teisės į J. K. priklausančią transporto priemonę ,,SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), nustatant terminą nuo 2020 m. birželio 8 d. iki gruodžio 8 d.; turto saugotojas: J. K. (b. l. 18). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Dėl taikomų kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

Kaltinamajam J. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 55, 57) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintinos, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ ,,Regitra“.

Byloje nustatytos 45,98 Eur proceso išlaidos už transporto priemonės ,,SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimą ir saugojimą, kaltinamojo atlygintos (b. l. 24, 31), todėl iš kaltinamojo nepriteistinos.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas – paliktinas saugoti prie bylos medžiagos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. K. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. gegužės 29 d. 22.30 val. iki 2020 m. gegužės 30 d. 14.10 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 48 MGL, t. y. 2400 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų) dydžio.

Paskirti J. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones. Šį terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos ? 2020 m. gegužės 30 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį ,,SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Alvydo Markausko 2020 m. birželio 8 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. K. priklausančiai transporto priemonei ,,SAAB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kuriuo terminas nustatytas nuo 2020 m. birželio 8 d. iki gruodžio 8 d., palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską – palikti saugoti prie bylos medžiagos.

J. K. išaiškinti, kad:

1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – per dvidešimt mėnesių – nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas);

2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Asta Benetytė