- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-27
- Bylos Nr.
- 2A-1212-611/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- R. G.
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ir atsakovo R. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui R. G. ir atsakovo R. G. priešieškinį ieškovei A. G. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalinimo ir išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti su atsakovu sudarytą santuoką, pripažįstant atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo; po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę G.; priteisti iš atsakovo 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti; padalinti santuokoje įgytą turtą ieškovės siūlomu būdu, t.y. jai priteisti 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini)., su 1/18 dalimi automobilių stovėjimo aikštelės, ir 180000 Lt kompensaciją iš atsakovo už jam tenkantį kitą santuokoje įgytą turtą; priteisti iš atsakovo 1905,21 Lt skolą 980 DNSB; priteisti iš atsakovo 7050,04 Lt bendro turto išlaikymo išlaidas; priteisti jai kaip neįgaliai sutuoktinei 1200 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuoka iširo dėl netinkamo atsakovo elgesio. Atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, būdamas neblaivus, priekabiaudavo, žemindavo, įžeidinėdavo ieškovę, vartojo smurtą ir grasindavo susidoroti. Be to, sutuoktinis buvęs neištikimas su kitomis moterimis, užkrėtęs ieškovę lytiniu keliu plintančia liga. Norėdama išsaugoti šeimą, ieškovė daug metų gyvenusi nuolatinėje baimėje, nepelnytai buvusi užgauliojama ir žeminama, negalėjusi gyventi visaverčio gyvenimo, tapusi nervinga, jautri, įtari visų vyriškos lyties asmenų atžvilgiu. 2007 m., palikęs šeimą ir apsigyvenęs skyrium, atsakovas nustojo rūpintis sutuoktine ir dukra bei materialiai jas remti.
Atsiliepimas
Atsakovas pareiškė priešieškinį ir nurodė, kad sutuoktinė pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Alkoholį jis vartojo saikingai, niekada nėra smurtavęs prieš sutuoktinę ar jai grasinęs. Atsakovo teigimu, santuoka iširusi dėl nesugyvenamo bei konfliktiško ieškovės charakterio, jos pomėgio pažeminti bei pašiepti sutuoktinį tiek dukros akivaizdoje, tiek prie pašalinių asmenų. Visada ieškovė laikiusi sutuoktinį nevykėliu, kuris nemoka „suveikti“ pinigų, pašlijus tarpusavio santykiams, nuo 1995 m. ji atsisakiusi intymių santykių. Dėl nesugyvenamo ieškovės charakterio gyvenimas viename bute tapo neįmanomas. 2007 m. vasario mėnesį atsakovas išsikėlė iš bendro buto, dėl tos pačios priežasties 2009 m. rugpjūčio mėnesį paliko motiną ir persikėlė gyventi pas tėvą dukra. Mano, kad santuoka turėtų būti nutraukta dėl ieškovės kaltės; turtas, įgytas santuokoje, padalintas lygiomis dalimis ir jam priteistas 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), su 1/18 dalimi automobilių stovėjimo aikštelės, o taip pat žemės sklypas (duomenys neskelbtini), visą kitą turtą paliekant ieškovei; reikalavimas dėl sutuoktinės išlaikymo turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies, tarp šalių sudarytą santuoką, įregistruotą 1986-12-26 Vilniaus miesto CM, nutraukė, kaltais dėl santuokos iširimo pripažino abu sutuoktinius, po santuokos nutraukimo paliko ieškovei santuokinę pavardę G.. Taip pat teismas padalino santuokoje įgytą turtą, pripažįstant atsakovui ir ieškovei teisę į 1/2 dalį santuokoje įgyto bendro turto. Teismas priteisė natūra ieškovei: butą/patalpą-butą (duomenys neskelbtini), kurio vertė 500000 Lt, ir vertybinius popierius, registruotus ieškovės vardu, kurių bendra vertė 22923,57 Lt, viso turto už 522923,57 Lt. Teismas priteisė natūra atsakovui: butą/patalpą-butą (duomenys neskelbtini) ir 1/18 dalimi negyvenamosios patalpos-automobilių stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 340000 Lt, bei 0,1114 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio vertė 200000 Lt, viso turto už 540000 Lt. Be to, priteisė iš atsakovo ieškovei 8538,22 Lt piniginę kompensaciją, bendro santuokinio turto 2436,06 Lt išlaikymo išlaidas; pripažino skolas 980 DNSB, susidariusias iki santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, solidariomis šalių skolomis, pripažino skolą K. P. asmenine ieškovės skola, priteisė iš atsakovo buvusiai sutuoktinei ieškovei išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo atleidimo iš darbo dienos, t.y. 2009-09-11, iki nedarbingumo nustatymo paskutinės dienos, t.y. 2012-05-31, išskaičiavus jau sumokėtas sumas nuo 2009-09-11 vykdant Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-05-06 nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo, priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisė iš atsakovo 5166 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovei, priteisė iš ieškovės turėtas 6275 Lt bylinėjimosi išlaidas atsakovui, priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 72 Lt žyminį mokestį ir 19 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, priteisė iš ieškovės į valstybės biudžetą 19 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad nuo 2007 m. sutuoktiniai gyvena skyrium, santuokinių ryšių nepalaiko, kiekvienas jų turi savo asmeninį gyvenimą, vienas kito atžvilgiu sutuoktiniai nusiteikę priešiškai, konfliktiškai. Teismas rėmėsi liudytojų Z. K., S. G. parodymais, kad ieškovė vyro atžvilgiu buvusi šalta, grubi, nuolat jam dėl visko priekaištavusi; taip pat ieškovės rašytų elektroninių laiškų turiniu bei tonu, ieškovės atsisakymu 1995 m. gyventi su sutuoktiniu intymų gyvenimą, pareiškimu teisme, kad vyras nieko neuždirbęs, į namus tempęs tik šiukšles ir tiek, nepagarbiu, valdingu ir įsakmiu tonu rašytuose suaugusiai dukrai rašteliuose. Nustatė, kad atsakovas nuolat materialiai rėmė dukrą pinigais, nupirko kompiuterį, apmokėjo už dukros studijas. Taip pat teismas rėmėsi ir liudytojų A. Š. bei R. R. parodymais, kad atsakovas mėgdavo vaišinti svečius ir pats vaišindavosi alkoholiu, ieškovė bijojusi girto vyro ir prašiusi priimti A. Š. nakvynei, atsakovas negražiai apie žmoną kalbėjęs liudytojai būnant šalių sode; taip pat specialisto išvada, kad 2001-01-12 ieškovei galimai nurodytu laiku ir aplinkybėmis buvo padaryti lengvi kūno sužalojimai, ją namuose sumušė vyras. Teismas, nustatęs sutuoktinių netinkamo elgesio šeimoje faktus, abu sutuoktinius pripažino kaltais dėl santuokos iširimo. Nutraukęs santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas konstatavo, kad ieškovė neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą.
Teismas nustatė, kad ieškovei iki 2012-05-31 nustatytas 70 % netektas darbingumas, jai valstybė moka 1100,31 Lt netekto darbingumo pensiją. Ieškovė gaudavusi 1252,80 Lt netekto darbingumo pensiją, o taip pat, dirbdama Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, išskaičiavus mokesčius, gaudavusi virš 800 Lt darbo užmokestį. Tuo laikotarpiu ieškovės pajamos viršijo 2000 Lt ir buvo pakankamos save išlaikyti. Nuo 2009-09-11 ieškovė atleista iš darbo, nuo 2009-09-25 jai suteiktas bedarbės statusas, sumažinta iki 1100,31 Lt netekto darbingumo pensija. Teismas manė, kad sutuoktinis neturi galimybių mokėti 1200 Lt dydžio rentą, kurios užtektų visiems buvusios sutuoktinės poreikiams patenkinti. Atsakovo darbo užmokestis, išskaičiavus mokesčius, 3000 Lt per mėnesį, iš kurio atsakovas ne tik gyvena pats, bet ir išlaiko neįgalią dukrą, apmoka už jos studijas, kiekvienam atsakovo šeimos nariui tenka po 1500 Lt per mėnesį poreikiams patenkinti. Teismas padarė išvadą, kad ne visi ieškovės įvardinti poreikiai priskiriami prie būtinų (išlaidos alkoholiniams gėrimams, alui, kavinėms, atostogoms, manikiūrui, kažkam tai skiriamos papildomos išlaidos ir pan.). Teismas manė, kad didesnės kaip 200 Lt rentos per mėnesį atsakovas buvusiai sutuoktinei skirti negali, nes, priešingu atveju, nukentėtų jo ir neįgalios dukros interesai. Teismas nurodė, kad patenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir lygiomis dalimis padalinus santuokoje įgytą turtą, nei viena iš šalių nelaikoma laimėjusia, patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš vienos šalies kitai.
Šalies argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimo dalį, kuria teismas pripažino ieškovę kalta dėl santuokos iširimo ir atmetė reikalavimą dėl 50000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo, sprendimo dalį dėl išlaikymo ieškovei iš atsakovo priteisimo ir šitose dalyse priimti naują sprendimą: santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, priteisti ieškovei iš atsakovo 50000 Lt dydžio neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo bei priteisti ieškovei iš atsakovo išlaikymą, mokant kas mėnesį po 800 Lt periodinėmis išmokomis. Taip pat prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kuria iš ieškovės atsakovui teismas priteisė 2275 Lt bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo ieškovei 1000 Lt žyminio mokesčio. Nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė, o ne atsakovas, buvo užgauliojama žodžiais ir veiksmais, spardoma, jai buvo grasinama susidorojimu peiliu ir ginklu, atsakovas dažnai būdamas neblaivus ir tapdavęs agresyviu, ieškovę varydavo iš namų. Liudininkės A. Š. bei R. R. parodė, kad atsakovas nuolat girtuokliavo ir smurtavo prieš ieškovą, kad ieškovė jautė dėl to psichologinį nepilnavertiškumą prieš dukrą, kuri visa tai matė nuo mažumės, ir prieš draugus bei artimuosius. Apie atsakovo pomėgį alkoholiui liudijo ir liudininkai S. G. bei Z. K., pripažinę, kad kartu vartodavo alkoholinius gėrimus su atsakovu. Teismo nurodytas ieškovės elgesys ir veiksmai, kuriais teismas grindžia ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, buvo atsakovo agresyvaus elgesio ieškovės atžvilgiu pasekmė ir neturi esminio sutuoktinio pareigos pažeidimo požymių, todėl negali būti pripažįstami veiksmais, nulėmusiais santuokos iširimą. Atsakovo elgesys, jam piktnaudžiaujant alkoholiu, vertintini, kaip nesuderinami su tinkamu sutuoktinio pareigų vykdymu. Byloje nustatyta, kad būtent šie atsakovo veiksmai nulėmė šeimos iširimą. Pažymėjo, kad jos rašytų atsakovui elektroninių laiškų tonas buvo tik pasekmė ir atsakas į tai, kaip atsakovas elgėsi su ieškove santuokos metu ir šis tonas negali ir negalėjo būti santuokos iširimo priežastimi, nes tie laiškai rašyti jau po atsakovo išėjimo iš bendrų namų. Pabrėžė, kad jos teiginys apie atsakovo tempiamas į namus šiukšles reiškia tai, kad atsakovas girtaudavo namuose vienas, parsinešdavo butelius stipriųjų gėrimų, stipraus alaus, plastmasiniuose buteliuose išpilstytą naminukę, o ištuštinęs tą tarą, ją palikdavo namuose. Ieškovės teigimu, teismas nepagrįstai grindžia ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo jos atsisakymu 1995 m. gyventi su sutuoktiniu intymų gyvenimą, nes atsisakė su buvusiu sutuoktiniu turėti lytinius santykius tik 2006 m. pabaigoje dėl jo netinkamo elgesio jos atžvilgiu, o 1995 m. raštelis LR Teisėsaugos institucijoms buvo išgautas prievarta. Kadangi teismas į šį liudijimą taip pat neatsižvelgė, prašo Vilniaus apygardos teismo skirtį rašysenos ekspertizę, kad būtų galima specialisto pagalba nustatyti, kokia iš tikrųjų buvo mano psicho emocinė būsena tuo metu, kai rašė tokio turinio raštelį. Kadangi šeima iširo ir jos nebegalima išsaugoti dėl atsakovo kaltės, todėl jai turi būti priteista neturtinė žala. Savo elgesiu atsakovas padarė ieškovei didžiulę moralinę žalą. Jos dydžio nustatymui turi įtakos tas faktas, kad santuokoje pragyveno ilgą laikotarpį, ieškovė dėjo daug pastangų, viena rūpindamasi šeimos reikalais, dangstydama netinkamą atsakovo elgesį prieš visuomenę, bandydama sulaikyti nuo alkoholio. Jis viso to nevertino, padarė neigiamos įtakos ieškovės socialiniams ryšiams, darbinei veiklai, bendravimui su draugais. Nuo sunkių išgyvenimų pasidarė nervinga, jautri, sutriko sveikata, prasidėjo depresija, prarado gebėjimą džiaugtis, iš esmės pablogėjo gyvenimas. Visa tai įvertinus, 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nėra pernelyg didelė suma.
Ieškovės nuomones, teismas klaidingai nustatė atsakovo šeimos sudėtį ir šių tariamų šeimos narių pajamas. Dukra Ieva yra pilnametė ir turi neįgalumą nuo vaikystės. Klausimas apie dukters gaunamas socialines ir kitokias išmokas bylos nagrinėjimo metu nebuvo nagrinėjamas, nes I. G. yra pilnametė ir į išlaikymą iš tėvų nepretenduoja. Dukra, turėdama negalią nuo vaikystės, kas mėnesį gauna 1026 Lt dydžio socialinę išmoką. Be to, ji gauna ir valstybės paramą pagal specialią neįgaliųjų rėmimo programą - 263,00 Lt per mėnesį. Taigi dukra turi savarankiškų pajamų. Nešildymo sezono metu ieškovė taip pat dukrai skiria šiek tiek pinigų.
Šalies argumentai
Ieškovė nesutinka su teismo ieškovės poreikių ir išlaidų jiems patenkinti įvertinimu. Nurodo, kad visos jos išlaidos yra pagrįstos čekiais, sąskaitomis ar kitais dokumentais, jos yra ganėtinai kuklios ir atitinka jos turimą vienintelį pragyvenimo šaltinį - neįgalumo pensiją. Teismas, įvertinęs ieškovės turėtas išlaidas ir jos poreikius, suvaržė ieškovės konstitucinę teisę į poilsį, bendravimą su draugais, poreikį atrodyti padoriai, neizoliuojant savęs nuo visuomenės. Atkreipė dėmesį, kad "kažkam tai priskiriamos išlaidos ir pan." yra už danties gydymą, už kompiuterio remontą, už nugaros masažą, už santechniko paslaugas išvalyti kanalizaciją, elektrikui už sugedusio šviestuvo pakeitimą ir apšvietimo sutvarkymą vonios kambaryje, už buto durų naujas spynas ir jų pakeitimą, už santuokinio turto papildomą įvertinimą pagal teismo siūlymą, atlygis gydytojams, atlikusiems tulžies šalinimo operaciją. Minėtų išlaidų negalima priskirti prie nebūtinų. Išsamiau išnagrinėjus atsakovo pateiktus čekius paaiškėja, kad dukros išlaikymui atsakovas neskyrė jokių išlaidų ir tai patvirtina, kad dukra turi savų pajamų. Pažymėjo, kad atsakovas išlaidas tabakui, alkoholiui ir kavinių paslaugoms įtraukia į bendras išlaidas maisto prekėms. Atsakovas, norėdamas suklaidinti teismą, apie būtinuosius savo poreikius ir išlaidas, teismui pateikia tik savo kortelės išrašus, iš kurių matomos tik bendros išlaidų sumos bei apsipirkimo centrai, bet nesimato, už ką konkrečiai atsakovas mokėjo. Todėl mano, kad atsakovas yra finansiškai pajėgus skirti kelis kartus daugiau nei 200 Lt per mėnesį neįgalios buvusios sutuoktinės išlaikymui. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovas mažiausiai du kartus per metus atostogauja užsienio kurortuose. Ieškovė šiais metais atostogavo kaime pas tetą, o pernai savaitgaliui buvo išvykusi prie jūros į Klaipėdą ir tai yra viskas, ką gali sau leisti. Ieškovė nemano, kad atsakovas savo lėšomis dengia motinos komunalines išlaidas. Tą patvirtino ir pati M. G. telefoninio pokalbio metu.
Pažymėjo, kad dėl sudėtingos finansinės padėties buvo iš dalies atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir paduodama ieškinį sumokėjo 1000 Lt. Dabar, teismui priteisus iš ieškovės 2275 Lt atsakovo sumokėto žyminio mokesčio jo naudai, teismas be jokio pagrindo jį iš dalies atleido nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Remiantis tokia teismo logika, atsakovas, o ne ieškovė, yra silpnoji šalis. Teismo sprendimu šalių reikalavimai patenkinti iš dalies, taigi bylinėjimo išlaidos turi būti paskirstytos lygiomis dalimis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimą dalyje, kuria priteistas iš jo buvusiai sutuoktinei ieškovei išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2009-09-11 iki 2012-05-31, šioje dalyje ieškinį pilnutinai atmetant, likusioje dalyje teismo sprendimą paliekant nepakeistu. Nurodo, kad santuoka tarp jo ir ieškovės buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl priteisti išlaikymą buvusiam sutuoktiniui nebuvo teisinio pagrindo, kadangi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukiama santuoka neturi teisės į materialinį išlaikymą. Pažymėjo, kad teismas neteisingai įvertino jo gaunamas pajamas. Į bylą buvo pateikti įrodymai, kad atsakovo pajamos per mėnesį paskutiniuoju metu sudaro apie 3000 Lt neatskaičius mokesčių, o tai reiškia, kad atskaičius mokesčius, realiai uždirba 2200-2300 Lt per mėnesį. Gaunant tokias pajamas bei atsižvelgiant į jo paties išlaidas, materialinę paramą kartu gyvenančiai neįgaliai dukrai bei materialinę paramą motinai M. G., mokėti išlaikymą ieškovei neturi jokių galimybių. Be to, ieškovė prašė priteisti išlaikymą, nenurodydama konkrečios datos, nuo kurios ji prašo išlaikymą priteisti, o tai reiškia, kad ieškovė prašė priteisti išlaikymą nuo teismo sprendimo įsigaliojimo datos. Sprendimu išlaikymas priteistas nuo 2009-09-11 (nuo ieškovės atleidimo iš darbo datos). Tokiu būdu, buvo priteistas ieškovei išlaikymo įsiskolinimas, nors įstatymai išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, buvusiam sutuoktiniui nenumato, juo labiau, kad iki teismo sprendimo nutraukti santuoką, šalys laikytinos sutuoktiniais, o įstatymas numato išlaikymo priteisimą buvusiam sutuoktiniui.
Pabrėžė, kad sprendime neįvertinta ta aplinkybė, kad ieškovė pati prisidėjo prie savo materialinės padėties pabloginimo. 2009-09-11 ieškovė buvo atleista iš finansininkės pareigų VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija ne dėl objektyvių aplinkybių, o savo pačios noru. Nors ieškovei ir yra nustatytas 70 proc. netektas darbingumas iki 2012-05-31, tačiau tai nereiškia, kad ieškovė yra visiškai nedarbinga - iš byloje esančių invalidumo pažymėjimų matyti, kad ieškovei nuo 2000-09-21 buvo nustatyta ir nuolat pratęsiama II neįgalumo grupė, tačiau šitai netrukdė jos gebėjimui dirbti pagal savo specialybę, o kartais netgi pagal dvi darbo sutartis. Byloje yra pateikta Darbo biržos pažyma, iš kurios matyti, kad ieškovė dalyvauja aktyviose darbo rinkos programose. Be to, teismo posėdyje pati ieškovė patvirtino, kad darbo birža jai du kartus siūlė darbą, tačiau ji pati jo atsisakiusi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, patenkinti atsakovo apeliacinį skundą, priteisti iš ieškovės atsakovo mano naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai netenkintini.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas ieškovės yra skundžiamas dalyje dėl kaltės dėl santuokos iširimo nustatymo ir neturtinės žalos jai nepriteisimo, be to, teismo sprendimas abiejų šalių skundžiamas dalyje dėl išlaikymo ieškovei iš atsakovo priteisimo ir priteisto išlaikymo dydžio. Kitoje dalyje teismo sprendimas šalių neskundžiamas, o kadangi absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, LR CPK 320 str. nustatytų pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas nagrinėjamoje byloje nėra, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tik skundžiamoje dalyje.
Pagal bylos duomenis ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (I t.,b.l.8,54), santuokoje jiems (duomenys neskelbtini)gimė dukra I. G., kuri bylos iškėlimo dienai jau buvo pilnametė (I t., b.l.9). Ieškovė byloje įrodinėjo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, o atsakovas teigė, kad dėl santuokos iširimo kalta ieškovė. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų šalies kaltės, tačiau atsakovė nesutinka su tokiu teismo sprendimu, teigdama, kad teismas neteisingai įvertino bylos įrodymus.
Pagal LR CK 3.60 str. 1 d. sutuoktinis turi teisę reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Be to, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str. 2 d.). Kaltė dėl santuokos iširimo suprantama, kaip vieno iš sutuoktinių savo, kaip sutuoktinio pareigų pažeidimas, ir dėl to bendram gyvenimui tapus negalimu. Lietuvoje šeimos teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas sutuoktinių lygiateisiškumo, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei kitais LR CK 3.3 str. įtvirtintais principais. Įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus ir veikti sąžiningai (LR CK 3.5 str.). Sutuoktiniai turi būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti (LR CK 3.27 str. 1 d.). Taigi, bet kokios minėtos pareigos pažeidimas gali būti laikomas santuokos iširimo priežastimi, jeigu dėl tokio pažeidimo bendras gyvenimas tapo negalimas. Pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo šalys neginčija, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako ir atsakovo kaltės nevertina, išskyrus tiek kiek tai susiję su ieškovės kaltės nustatymu. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės apeliacinio skundo ir atsakovo atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė taip pat yra kalta dėl santuokos iširimo. Ieškovė, skųsdama teismo sprendimą dėl jos kaltės pripažinimo, skundą iš esmės argumentuoja atsakovo kalte dėl santuokos iširimo bei kad 1995 metais jos rašytą raštą atsakovas išgavo prievarta, o jos nepagarbūs laiškai atsakovui yra jo elgesio pasekmė. Tokie ieškovės apeliacinio skundo argumentai atmetami. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad atsakovas jai grasino rašant 1995 metais raštą dėl intymių santykių su atsakovu nutraukimo (I t., b.l.172). Kita vertus, ieškovė pati pripažino, kad intymius santykius su atsakovu nutraukė 2006 m., t.y. gerokai prieš atsakovui pradėjus 2007 metais gyventi atskirai, todėl 1995 metais jos rašyto rašto surašymo aplinkybės neturi esminės reikšmės ginčui. 2001 metais įvykęs atsakovo smurto atvejis ieškovės atžvilgiu negali būti laikomas pagrindine priežastimi santuokai nutrūkti, nes po 2001 metų ieškovė su atsakovu palaikė šeimos teisinius santykius iki 2007 metų, o įrodymų apie atsakovo psichologinį ar fizinį smurtą po 2001 metų ieškovė į bylą nepateikė. Byloje apklausti liudytojai tokių ieškovės teiginių nepatvirtino, o liudytojos A. Š. parodymai apie smurtą negali būti laikomi tinkamu ir leistinu įrodymu byloje, nes ši liudytoja pripažino, kad pati nematė sumuštos ieškovės ar atsakovo smurto, o apie atsakovo smurtą jai pasakojo ieškovė. Todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ieškovės atsakovui rašyti nepagarbaus turinio raštai yra atsakovo netinkamo elgesio pasekmė, kita vertus, net esant atsakovo elgesiui netinkamam, tai nesuteikia teisės ieškovei elgtis nepagarbiai, nes tokiu atveju ji gali reikalauti nutraukti santuoką. Byloje atsakovo pateikti ieškovės rašyti atsakovui laiškai (I t., b.l.173,II t., b.l.11,14) pagal jų turinį ir toną, teisėjų kolegijos vertinimu, yra labai nepagarbūs, grubūs bei žeidžiantys atsakovo orumą. Liudytojai Z. K. ir S. G. patvirtino teismo posėdyje, kad ieškovė buvo grubi ir nepagarbi atsakovui kitų asmenų akivaizdoje. Taigi, toks ieškovės elgesys, pasireiškęs nepagarbiu elgesiu atsakovui bei intymių santykių nutraukimu, yra pakankama priežastis pripažinti, kad ieškovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, tokiu savo elgesiu ji prisidėjo prie santuokos iširimo ir tolesnio bendro gyvenimo negalimumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, atitinkamai teisingai ir pagrįstai pripažino abi šalis kaltomis dėl santuokos iširimo (LR CK 3.61 str. 2 d.).
Pripažinus ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, pagal LR CK 3.70 str. 2 d. ji neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokios nepriteisė. Todėl šioje dalyje ieškovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas.
Pagal LR CK 3.72 str. 1 d. santuokos nutraukimo byloje teismas turi teisę priteisti išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui. Pagal LR CK 3.72 str. 4 d. sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą, tačiau ši nuostata netaikoma, jeigu dėl santuokos iširimo kaltais pripažinti abu sutuoktiniai. Tokia išvada darytina iš LR CK 3.61 str. 3 d., 3.72 str. 4 d. analizės, be to, tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-419/2004). Todėl nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė neturi teisės į išlaikymą todėl, kad ji pripažinta kalta dėl santuokos iširimo. Pagal LR CK 6.72 str. 5 d. teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, turi atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į visus aukščiau minėtus įstatymo nustatytus kriterijus ir padarė teisingą išvadą dėl ieškovės išlaikymo reikalingumo ir atsakovo galimybės teikti jai išlaikymą. Pagal bylos įrodymus ieškovei iki 2012-05-31 nustatytas 70 procentų netektas darbingumas, ji yra bedarbė, jos pajamas sudaro netekto darbingumo pensija – 1100,31 Lt (III t., b.l.87). Atsakovas taip pat turi II grupės invalidumą (I t., b.l.184), jo pajamas sudaro 3000 Lt (neatskaičius mokesčių), tačiau jis teikia materialinę paramą savo motinai, iš dalies padeda dukrai. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad jų pilnametė dukra turi savarankiškas pajamas, tačiau jos pajamos, kaip ir ieškovės, nėra didelės, ji taip pat yra netekusi 80 procentų darbingumo (I t., b.l.12), todėl atsakovo parama dukrai yra morališkai pateisinama. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ne visos ieškovės nurodytos išlaidos yra būtinos, nes ji įtraukė pagal pateiktus čekius ir tokias išlaidas, kurių negalima laikyti būtinomis – atostogoms, pramogoms ir pan.. Ieškovės nurodomos išlaidos durų spynai pakeisti, atlygis medikams yra vienkartinės išlaidos ir jos negali apspręsti bendro būtinos paramos dydžio. Ieškovei po santuokos nutraukimo iš atsakovo priteista virš 8000 Lt piniginė kompensacija, jai taip pat teko apie 22000 Lt vertės vertybiniai popieriai, iš kurių ieškovė gali gauti pajamų dividendų forma arba juos pardavusi. Ieškovė, pretenduojanti į atsakovo paramą, negali reikalauti, kad atsakovas apmokėtų jos atostogas, pramogas, kurios nėra būtinomis išlaidomis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, kad pagal byloje esamus duomenis atsakovas gali teikti 200 Lt dydžio paramą per mėnesį, didesnės teikti negali, o ieškovės nurodytos išlaidos neatitinka tikrųjų būtinų jos išlaidų. Atitinkamai dėl minėtų motyvų atmetami atsakovo argumentai, kad jis neprivalo ir(ar) negali teikti ieškovei išlaikymo ir teismas nepagrįstai tokį priteisė. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovei nenurodžius išlaikymo priteisimo pradžios momento, tokiu turėtų būti laikomas teismo sprendimo priėmimo momentas. Teisėjų kolegijos vertinimu tokiu atveju teismas turi vertinti, nuo kada ieškovė tapo reikalinga paramos ir nuo to momento turi pritesiti išlaikymą.
Teisėjų kolegija atmeta ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl neteisingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismui nutartimi iš dalies atleidus ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ji buvo atleista tik nuo jo mokėjimo valstybei, tačiau tai neatleidžia jos nuo kitos šalies – atsakovo – patirtų žyminio mokesčio išlaidų atlyginimo už priešieškinį patenkintoje jo dalyje (LR CPK 93 str.). Kadangi teismas abiejų šalių reikalavimus patenkino, todėl pagrįstai ir teisėtai iš ieškovės atsakovui priteisė šio patirtas sumokėto žyminio mokesčio išlaidas. Todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau minėtais motyvais, darbo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei įvertino įrodymus, todėl ieškovės ir atsakovo apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Todėl ieškovės ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.