Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2008-06-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-67-210/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2008-06-11
Bylos Nr.
1-67-210/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vytautas Kursevičius
Kaltinamasis
V. P.
Nukentėjusysis
M. I.
Advokatai
Stanislava Šulcaitė
Kategorijos
Kopija
Baudžiamoji byla Nr. 1-67-210/2008Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. birželio11 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius,sekretoriaujant Renatai Guruškinienei,dalyvaujant prokurorui Mariui Fokui,gynėjai advokatei Stanislavai Šulcaitei,kaltinamajam V. P.,nukentėjusiajai M. I.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamas:

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas penkis kartus, paskutinis:

2004-03-25 Šiaulių apygardos teismo pagal LR BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu trejiems metams, teistumas neišnykęs, kaltinamas tuo, jog tyčia nužudė V. S., t.y. nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje;

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. P. 2007 m. spalio 20 d., po vidurnakčio iki 1 val. nakties, tikslesnis laikas nensutatytas, (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate įrengtose gyvenamosiose patalpose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, dėl asmeninių paskatų, kilusio buitinio konflikto metu, vieną kartą smogęs savo sugyventinei V. S. peiliu į krūtinės sritį ir padaręs durtinę – pjautinę kiauryminę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą, su ketvirto šonkaulio, širdiplėvės ir širdies sužalojimu, sunkiai sutrikdė jai sveikatą, o išsivysčius tamponadai krauju ir kraujavimui į kairę krūtinplėvės ertmę V. S. įvykio vietoje nuo patrto sužalojimo mirė.

Tokiu būdu V. P. tyčia, dėl asmeninių paskatų, nužudė V. S..

Įrodymai, jų analizė ir vertinimas, bylos faktinių aplinkybių nustatymas ir taikytinos teisės nuostatos

K. V. P., tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, tiek teisiminio bylos nagrinėjimo metu, prisipažino nužudęs V. S.. Jis parodė, jog įvykio dieną, tai buvo penktadienis, po darbo, sugryžęs į namus išgėrė alkoholinių gėrimų, o apie 23 valandą nuėjo į savo įsirengtą kambarį ūkinime pastate miegoti. V.S. tą vakarą kartu su jais išgėrime nedalyvavo. Tačiau iš kažkur parėjusi girta jį žadino, sakė, kad parnešė alaus, o jam nesikeliant, pradėjo kolioti, įžeidinėti. Tuomet jis stipriai susijaudinęs pagriebė peilį ir smogė V.S. nesitaikydamas. Iš karto nesuprato, kad V.S. nužudė, todėl pakvietė sūnėną S., atėjo ir jo brolio žmona, mėgino gaivinti, darė dirbtinį kvėpavimą, pylė vandenį. Atvykę gydytojai konstatavo V. S. mirtį. Nors iš karto neprisipažino nužudęs V.S., dėl nužudymo gailisi.

Parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 173, t.1) kaltinamaisis V. P. taip pat pripažino padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ir parodė vietoje kur stovėjo V. S. ir kaip jis peiliu dūrė nukentėjusiajai.

M. I. parodė, jog nužudytoji V. S. - jos sesuo, tačiau teigė su seseria dėl jos gyvenimo būdo nebendraujanti apie dvidešimt metų. Apie sesers nužudymo aplinkybes nieko nežino, tik žino, jog V.P. dažnai vartojo prieš ją smurtą. Palaidojo seserį savo lėšomis, tačiau ieškinio nereiškia.

Liudytojai A. P., L. S., S. P. parodė, jog V. P. jų giminaitis, gyveno toje pat namų valdoje, įsirengęs ūkiniame pastate kambarį kartu su nužudytąja V. S.. Tą vakarą pas juos name kartu visi gėrė alkoholinius gėrimus, o apie 23 valandą išsiskistė, V. P. nuėjo į savo kambarį, kiti taip pat miegoti. V.S. su jai iš vakaro nebuvo. Jau po 24 valandos, pažadino V. P., pasakęs, kad V.S.i blogai. Įvykio nematė, tačiau S. ir A. nuėjo pas V.P. ir V.S. lyg ir merdėjančią. Mėgino daryti jai dirbtinį kvėpavimą, gaivinti vandeniu, tačiau ji nereagavo. Iškvietė greitąją, o atvykę medikai pasakė, kad V.S. mirė. Po kiek laiko atvyko ir policijos pareigūnai.

Įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b.l. 13-20) liudija apie tai, jog įvykio vieta yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate, kur surastas V. S. lavonas su pjautine žaizda krūtinėje. Įvykio vietos apžiūros metu paimti pilka striukė ir nuopjova nuo sienos, o užfiksuoti duomenys iš esmės sutampa su faktiniais duomenimis apie įvykį, nustatytais kaltinamojo V. P. bei liudytojų A. P., S. P., A. M. ir A. M. parodymais.

Specialisto išvada Nr. M 770/07 (04) patvirtina, jog V. S. mirė nuo durtinės – pjautinės krūtinės ląstos žaizdos, su ketvirto šonkaulio, širdiplėvės ir širdies sužalojimu, išsivysčius tamponadai krauju ir kraujavimui į kairę krūtinplėvės ertmę. Mirtį sukėlęs sužalojimas galimai padarytas peilio geležte netrukus prieš mirtį. Esant širdies sužalojimams, nukentėjusieji daugeliu atvejų miršta staiga ir savarankiškų veiksmų atlikti negali.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs visumą duomenų, kurie buvo ištirti teisminio bylos nagrinėjimo metu, jų pagrindu konstatuoja, kad kaltinime nurodytu laiku, t.y. 2007 m. spalio 20 d., po 24 val. iki 1 val., (duomenys neskelbtini) namo ūkiniame pastate įrengtame gyvenamajame kambaryje, peiliu buvo nužudyta, V. S.. Mirtiną smūgį peliu jai smogė kaltinamasis V. P. dėl asmeninių paskatų, nesusivaldęs dėl kilusio paprasto buitinio konflikto ir neadekvataus situacijai pykčio.

Teisiamojo posėdžio metu ištirti ir išanalizuoti duomenys, liudijantys faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei atskleidžiantys ne tik nusikaltimo dalyvį V. P., jo atliktus veiksmus ir tyčios turinį, t.y. jo veikų subjektyviąją pusę, pagrįstai leidžia teigti, kad V. S. nužudymas nebuvo sąlygotas staiga kilusio didelio kaltininko susijaudinimo, ar kitokių nukentėjusiosios neteisėtų, nusikalstamų veiksmų prieš kaltininką - bylos duomenys to nepatvirtino. Nukentėjusioji kaltininko buvo nužudyta paprasto buitinio konflikto metu, dėl nesivaldymo ir dėl girtumo.

Taigi, aptarti įrodymai yra pakankamas pagrindas kaltininko veiksmus kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį.

Bylos aplinkybės liudija ir apie tai, kad tarp kaltininko V. P. padarytos veikos ir atsiradusių padarinių – V. S. mirties - yra tiesioginis priežastinis ryšys, t.y. nukentėjusiosios V. S. mirtis buvo dėsningas, neatsitiktinis kaltininko V. P. padarytos nusikalstamos veikos rezultatas. Šis ryšys yra objektyvus, nes tiesioginė kaltininko veika – smūgis peiliu į krūtinę širdies plote, sukėlė ir nulėmė padarinius – V. S. mirtį. Priežastinio ryšio tarp veikos ir nusikalstamų pasekmių buvimas yra objektyvus baudžiamosios atsakomybės pagrindas, tačiau visuomet būtina nustatyti ir subjektyvųjį pagrindą – kaltę.

Vertindamas nusikaltimo subjektyviąją pusę, teismas primena, kad nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Pagal Baudžiamojo kodekso 129 straipsnį veika kvalifikuojama ir ją padariusiam asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė tuomet, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Tokiu atveju, nustatant kaltininko veikos tyčios turinį, svarbu visos V. S. nužudymo faktinės aplinkybės - panaudoti įrankiai, smurto pobūdis, padarytų sužalojimų lokalizacija ir kiekis, jų pobūdis, nusikalstamų veiksmų intensyvumas, jų nutraukimo priežastys, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykiai. Šiuo atveju bylos aplinkybės liudija apie tai, kad nukentėjusioji buvo nužudyta smogiant peiliu, t.y. įrankiu, kuris tinkamas nužudyti kitą asmenį, tačiau specialiai nesitaikant į gyvybiškai svarbią sritį – krūtinę širdies plote, sužalojant širdiplėvę ir širdį, nors ir vienu, bet stipriu smūgiu, nuo kurio nukentėjusioji įvykio vietoje mirė. Akivaizdu ir tai, kad kaltininkas savo veiksmus nutraukė, nes nukentėjusioji parkrito ir dėl patirto mirtino sužalojimo nerodė jokio pasipriešinimo. Nors iki nusikaltimo padarymo kaltininko ir nukentėjusiojo asmeniniai santykiai buvo pakankamai artimi (sugyventiniai), tačiau įvykio metu, dėl menkavertės, nereikšmingos priežasties pasidarė priešiški, kilus buitiniam konfliktui, kurį iš dalies nulėmė ir kaltininko ir nukentėjusiosios girtumas, bei charakterių savybės, kurias iš dalies sąlygojo jų pasirinktas gyvenimo būdas. Todėl ir šios aplinkybės liudija apie tai, kad kaltininkas, smogdamas peiliu, veikė tyčia, nors ir netiesiogine t.y. valingai pasirinko tokį elgesio variantą, ir įvykdė nusikalstamą veiksmą – kito asmens sunkų sveikatos sutrikdymą, kas sukėlė ir padarinius – mirtį.

Tai, kad kaltininkas veikė netiesiogine tyčia, t.y. kad jis, smogdamas nukentėjusiajai peiliu vieną kartą ir ją mirtinai sužalodamas tiesiogiai nesiekė jos mirties, nors suprato, kad tai gali įvykti ir leido tokiems padariniams atsirasti, patvirtina faktinės nusikaltimo padarymo aplinkybės, kaltininko veiksmai – smogė specialiai nesitaikydamas, nors įnagiu – peiliu, kuriuo galima nužudyti žmogų, tačiau pamatęs padarinius, kvietėsi pagalbą siekė ir mėgino gaivinti nukentėjusiąją. Šie objektyvūs požymiai apsprendžia kaltininko veikos tyčios turinį ir patvirtina, kad kaltininkas nukentėjusiąją nužudė veikdamas netiesiogine tyčia.

Vertinant kaltininko V. P. veikos subjektyviąją pusę, ne mažiau svarbus ir jo padarytos veikos motyvas bei tikslas, t.y. vidinės paskatos ir įsivaizduojami objektyviosios tikrovės pasikeitimai, kurių norėjo kaltininkas. Šiuo atveju kaltininkas V. P., smogdamas peiliu V. S., veikė skatinamas paprasčiausio, nereikšmingo buitinio konflikto, siekdamas pademonstruoti savo brutalią fizinę jėgą, nesiskaitymą su galimai psichologiškai ir fiziškai silpnesniu asmeniu, nepripažinimą visuotinai egzistuojančių normalaus elgesio taisyklių. Šie nusikaltimo padarymo subjektyviosios pusės požymiai padeda atskleisti ne tik pačios veikos faktines aplinkybes, bet apibūdina ir ją padariusį asmenį, kaip asocialų, nepripažįstantį elementariausių elgesio taisyklių. Kartu teismas pažymi, kad tokį kaltininko elgesį iš dalies suformavo ir jo ankstesni teistumai, sistemingas buvimas įkalinimo įstaigose.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo V. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra jo girtumas nusikaltimo padarymo metu, nes ir jo paties teigimu, ir pagal bylos aplinkybes girtumas turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi padarę nusikalstamą veiką.

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas vadovaujasi pagrindais, nurodytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, ir taisyklėmis, kurias nustato VIII- as Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso skyrius.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kiekvienu atveju individualizuojant kaltininkui bausmę išryškėja viena ar kelios svarbiausios bausmės paskirtys, priklausomai nuo veikos pavojingumo ir kaltininko asmenybės.

Skiriant bausmę kaltinamajam V. P. teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumą, pavojingumo laipsnį, į tai, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs neatstatomus padarinius – žmogaus mirtį, į kaltininko asmenybę. Kaltinamasis anksčiau teistas, jo teistumai neišnykę, jo gyvenimo būdas iki šio nusikaltimo padarymo iš esmės sąlygojo nusikaltimo įvykdymą, t.y. buvo loginė ankstesnio jo gyvenimo ir elgesio pasekmė. Todėl, siekiant tikslų, kurie keliami bausmės paskirčiai, taip pat vadovaujantis įstatyme nurodytais pagrindais, kaltininkui skirtina griežta laisvės atėmimo bausmė.

Daiktiniai įrodymai nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, nes jie neturi jokios įrodomosios galios, o nukentėjusioji ir kaltinamasis nepageidavo jų pasiimti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-305, 307, 308 straipsniais,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltą nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje (dėl V. S. nužudymo), ir skirti jam laisvės atėmimo bausmę (13) trylikai metų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2008 m. birželio 11d.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2007 m. spalio 20 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2008 m. birželio 11 d..

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Daiktinius įrodymus – V. P. rūbus ir V. S. rūbus, du peilius, dvi kompaktines plokšteles – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą. Suimtas nuteistasis nuosprendį gali apskųsti per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo įteikimo dienos.

Teisėjas Vytautas KursevičiusKopija tikraTeisėjasVytautas Kursevičius2008-06-11