Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Ligitai Lisauskienei,

ieškovei S. L., a.k. (duomenys neskelbtini); jos atstovei, advokatei Daivai Vaškelienei, atstovaujančiai pagal Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-02-07 sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (b.l. 27),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. L. (buvusi L.) ieškinį atsakovui J. K. dėl paskolos sutarties pakeitimo ir delspinigių sumažinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė pasikeitė pavardę iš „L.“ į „L.“ (b.l. 8, 35). Notarė Ramutė Valantiejienė 2008-05-16 patvirtino ieškovės ir atsakovo sutartį dėl 2007-10-26 sutarties 1 punkto pakeitimo ir išdėstė jį sekančiai: „S. L. pasiskolino iš J. K. 35 000 Lt – ekvivalentas 10 136,70 EUR, kuriuos įsipareigoja grąžinti iki 2008-06-16. Šalims susitarus, paskolos grąžinimo terminas gali būti pratęstas. Laiku negrąžinus paskolos, už kiekvieną pavėluotą dieną skolininkė S. L. privalo mokėti 0,2 procento dydžio delspinigius“ (b.l. 5). Ieškovė šią sutartį pasirašė, jos visos neginčija, iskyrus dalį dėl delspinigių dydžio. Antrąja paskolos sutartimi, šalių sudaryta 2008-10-18, ieškovė iš atsakovo pasiskolino 5000 Lt, įsipareigodama juos grąžinti iki 2009-01-17. Taip pat šioje sutartyje nurodė, kad laiku negrąžinus paskolos, ji už kiekvieną pavėluotą paskolą grąžinti dieną atsakovui mokės po 0,5 procento delspinigių (b.l. 10). Šią sutartį šalys pasirašė. Ieškovė jos neginčija, išskyrus delspinigių dydį.

Atsakovas teigė, kad jo patirti nuostoliai dėl to, kad ieškovė savalaikiai negrąžino paskolų atitinka tarpbankinių atsiskaitymų (VILIBOR) skaičiuojamus nuostolius pagal jo pridedamą lentelę (b.l. 24). Šie skaičiavimai nėra oficialus dokumentas, todėl teismas jo nevertina, juolab, kad lentelėje palūkanos buvo skaičiuojamos nuo 10 000 ir 5 000 Lt sumų, o ne sutartyse nurodytų paskolos sumų.

Teismo posėdyje apklausti liudytojai, ieškovės vaikai G. L. ir J. P. parodė (2011-05-31 protokolo 3 lapas), kad jų šeima gyveno kaip ir dauguma Lietuvos šeimų – nei gerai, nei labai blogai. Tuo metu, kai ieškovė skolinosi pinigus, G. L. buvo išvykęs dirbti į užsienį. Jam nesuprantamas motinos poreikis skolintis pinigus ir dar už tokius didelius delspinigius. Jam nežinoma, kad tuo metu būtų buvę kokių nors svarbių, neatidėliotinų poreikių, išskyrus tai, kad motina už sesers mokslą sumokėjo mokesčius. Liudytoja J. P. parodė, kad motina už jos mokslą 2003-2005 metų laikotarpiu sumokėjo 2500 Lt, o 2005-2008 metų laikotarpiu – 3600 Lt, viso 6100 Lt. Jai nėra žinoma, kad tuo metu, kai motina sudarė paskolos sutartis su atsakovu, jai būtų buvęs poreikis pinigų panaudojimui. Jų šeima gyveno be didelių nepriteklių. Šiuo metu ji dirba ir kiekvieną mėnesį grąžina motinai po 500 Lt už jos sumokėtas išlaidas už mokslą.

CK 6.73 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu netesybos (bauda arba delspinigiai) aiškiai per didelės [...] teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Tą pačią nuostatą pakartoja ir CK 6.258 straipsnio 3 dalis.

Kiekvienas asmuo privalo laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Ieškovė pripažino, kad ji pažeidė paskolos sutarčių vykdymo terminus. Už sutartinių prievolių netinkamą vykdymą, pažeidusiajam sutartį gali būti taikomos netesybos, jis privalo atlyginti kitos sutarties šalies patirtus nuostolius. Palūkanos nustatomos įstatymų ar šalių susitarimu.

Minimaliais nuostoliais, kurių atsiradimą įstatymų leidėjas preziumuoja, galima pripažinti negautas pajamas. Konkretaus savo nuostolių dydžio atsakovas neįrodė (CPK 178 straipsnis).

Pagal 2008-05-16 paskolos dėl 35 000 Lt sutartį ieškovė atsakovui kas dieną turėtų mokėti po 70 Lt delspinigių (35 000 Lt x 0.2 proc). ieškovė atsakovui 35 000 Lt skolą privalėjo grąžinti iki 2008-06-16. Skaičiuojant paskolos grąžinimo praleidimo terminą iki ieškinio pareiškimo 2011-01-10, ieškovė terminą grąžinti paskolą praleido 938 dienas (2008 metais 198 dienos + 2009 metais 365 dienos + 2010 metais 365 dienos + 2011 metais – 10 dienų). Už šį laikotarpį ji atsakovui turėtų sumokėti 65 660 Lt (938 dienos x 70 Lt) – tai beveik dvigubai didesnė suma, negu pati paskola. Pagal 2008-10-18 tarp šalių sudarytą 5 000 Lt paskolos sutartį ieškovė atsakovui turėjo mokėti po 0,5 procento delspinigių už kiekvieną paskolą grąžinti praleistą dieną. Vienos dienos delspinigiai pagal šią paskolos sutartį sudarytų 25 litus (5000 Lt x 0,5 proc). Atsakovė praleido 723 dienų terminą grąžinti šią paskolą (2009 metais 348 dienos + 2010 metais 365 dienos + 2011 metais 10 dienų), todėl viso ji turėtų sumokėti atsakovui 18 075 Lt delspinigių, t.y. daugiau negu tris kartus didesnę sumą, negu pati paskola.

LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005 konstatuota, kad 0,2 procentai delspinigių, skaičiuojamų už praleistą skolą grąžinti dieną, per metus sudaro 73 procentus. Tuo momentu (2008 m. liepos mėnuo ir 2009 metų sausio mėnuo), kai pasibaigė terminas, per kurį ieškovė turėjo sugrąžinti atsakovui skolą, metinių palūkanų vidurkis buvo 6-10 procentų (http://www.lb.lt/lt/statistika/index.htm). Lyginant šalių sutartyse nustatytus delspinigių dydžius ir vidutines bankų palūkanų normas, laikytina, kad šalių sudarytose sutartyse nustatyti delspinigiai yra aiškiai per dideli. Šiuo atveju šalių sutarti delspinigiai atliko kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius, tačiau šie nustatyti delspinigiai negali leisti kreditoriui piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti skolininko sąskaita. Susitarimų dėl palūkanų ir delspinigių vertinimas yra susijęs ne tik su privataus, bet ir viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamos palūkanų ir delspinigių normos gali peraugti į lupikavimą, kas prieštarauja viešėjai tvarkai. Laikytina, kad šalių sudarytose paskolų sutartyse nustatyti delspinigių dydžiai iš esmės pažeidė ieškovės interesus (CK 6.228 straipsnis) bei teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis ir 6.37 straipsnio 3 dalis). Yra nusistovėjusi teismų praktika, kai delspinigiai yra skaičiuojami po 0,02 procentus, skaičiuojamus už kiekvieną atsiskaityti uždelstą dieną (LAT nutartis civ. byloje Nr. 3k-3-173/2006), todėl ir šalių sudarytose sutartyse delspinigiai mažintini iki 0,02 procento už kiekvieną sandorį įvykdyti praleistą dieną.

Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pareiškiant ieškinį, ieškovei buvo taikoma 100 procentų antrinė teisinė pagalba, todėl ji buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovės reikalavimas yra materialaus pobūdžio, todėl žyminis mokestis turėtų būti skaičiuojamas nuo ginčytinos sumos – skirtumo tarp turėtų mokėti delspinigių ir teismo sprendimu pakeistų delspinigių. Pakeitus delspinigių mokėjimą iki 0,02 procento už praleistą paskolą grąžinti dieną pagal 2008-05-16 paskolą ieškovė atsakovui turėtų mokėti po 7,00 Lt, o per laikotarpį nuo 2008-06-16 iki 2011-01-10 (nuo termino kai privalėjo grąžinti paskolą pabaigos iki ieškinio pareiškimo), t.y. už 938 dienas – 6 566 Lt. Pagal antrąją 2008-10-18 sudarytą paskolos sutartį, ieškovė atsakovui turėtų mokėti po 1,00 Lt delspinigių už dieną, o kadangi nuo paskolos grąžinimo termino pabaigos iki ieškinio pareiškimo terminą įvykdyti sutartį praleido 723 dienas, todėl turėtų sumokėti 723 Lt. Pagal sutartyse nustatytas sumas ieškovė atsakovui iš viso turėjo sumokėti 83 735 Lt (65 660 Lt + 18 075 Lt), o skaičiuojant po 0,02 procento, turėtų sumokėti 7 289 Lt (6 566 Lt + 723 Lt), skirtumas lygus – 76 446 Lt (83 735 Lt – 7 289 Lt), nuo šios sumos skaičiuotinas 3 procentų žyminis mokestis sudarys 2 293 Lt (76 446 Lt x 3 proc.). Be to, ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kurios vertė 310 Lt, todėl šios sumos priteistinos iš atsakovo. Iš jo taip pat priteistinos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b.l. 2).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai. Pakeisti tarp ieškovės S. L. (buv. L.), a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 2008 m. gegužės 16 d. sudarytos paskolos sutarties 1 punktą, vietoje 0,2 procentų delspinigių nustatant 0,002 procentų delspinigių dydį bei pakeisti tarp tų pačių šalių 2008 m. spalio 17 sudarytos paskolos sutartyje nustatytų delspinigių dydį iš 0,5 procento į 0,02 procento nuo paskolintos sumos už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną.

Priteisti iš atsakovo J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 2 293 Lt (du tūkstančiai du šimtai devyniasdešimt trys) žyminio mokesčio, nuo kurio buvo atleista ieškovė, išlaidų, 310 Lt (trys šimtai dešimt) ieškovės atstovavimo išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, į.k. 5630, AB bankas „Swedbank“, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) bei 9,21 Lt (devyni Lt 21 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.