- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-12
- Bylos Nr.
- 2S-2215-413/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02694-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- M. V.
Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos M. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-3455-292/2015 pagal pareiškėjos M. V. atstovo V. J. skundą dėl antstolės A. K. veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja M. V. pateikė teismui skundą dėl antstolės A. K. veiksmų. Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 10 d. nutartimi atsisakė priimti skundą ir jį su priedais grąžino pareiškėjai konstatavęs, kad pareiškėja nesilaikė išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Dėl minėtos teismo nutarties pareiškėjos atstovas pagal pavedimą V. J. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 30 d. nutartimi nustatė pareiškėjos atstovui V. J. terminą pašalinti atskirojo skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius jo išsilavinimą bei giminystės ryšį su pareiškėja.
Teismas konstatavo, kad atskirąjį skundą pareiškėjos vardu pasirašė V. J., kuris pagal pateiktą įgaliojimą yra jos atstovas pagal pavedimą. Pažymėjo, kad vadovaujantis CPK 56 straipsnio nuostatomis, atstovu pagal pavedimą gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Tuo tarpu atstovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo išsilavinimą bei giminystės ryšį su pareiškėja, todėl teismas sprendė, kad atskirasis skundas neatitinka įstatymo jam keliamų reikalavimų.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja M. V. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą, šalinant 2015 m. liepos 28 d. atskirojo skundo trūkumus, įtraukti pareiškėją kaip galinčią pasirašyti. Apeliantės nuomone, teismas, nustatydamas atskirojo skundo trūkumus, nepagrįstai susiaurino trūkumų šalinimo galimybes ir asmenų, galinčių pašalinti nustatytus trūkumus, ratą, t. y. be teisinio pagrindo apribojo pareiškėjos teisę pačiai pašalinti atskirojo skundo trūkumus. Pažymėjo, kad vadovaujantis CPK 51 straipsnio 1 dalimi, asmenys gali vesti bylas patys arba per savo atstovą, todėl apeliantė 2015 m. liepos 28 d. atskirąjį skundą gali pasirašyti pati, taip pašalindama nustatytus atskirojo skundo trūkumus, ką nagrinėjamu atveju ji ir padarė, t. y. kartu su atskiruoju skundu pateikė 2015 m. liepos 28 d. atskirojo skundo, pasirašyto jos pačios vardu, du egzempliorius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti atskirojo skundo trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pagal CPK 305 straipsnį, apeliacinį skundą gali paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Konkretus dalyvaujančių byloje asmenų sąrašas nurodytas CPK 37 straipsnio 2 dalyje. Kadangi atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis), laikytina, kad atskiruosius skundus taip pat gali paduoti tik byloje dalyvaujantys asmenys. Vadinasi, remiantis paminėtu teisiniu reglamentavimu, tik pareiškėja M. V. yra dalyvaujantis byloje asmuo, turintis teisę paduoti atskirąjį skundą, nepriklausomai nuo to, ar ji bylą veda asmeniškai, ar per atstovą.
Teisė pateikti atskirąjį skundą yra sudėtinė teisės kreiptis į teismą dalis, todėl turi būti įgyvendinama teisės aktų nustatyta tvarka. Asmens teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, CPK 5 straipsnyje, tačiau detaliai reglamentuota CPK ir kituose įstatymuose. Įstatymų leidėjas, siekdamas įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, nustatė visiems privalomus reikalavimus, kurių reikia laikytis siekiant tinkamai realizuoti savo turimą teisę kreiptis į teismą. Vieni iš šių reikalavimų yra susiję su tinkamu procesinio dokumento įforminimu ir pateikimu teismui, kurių nesilaikant ir procesiniam dokumentui neatitinkant visų įstatymuose nustatytų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų toks dokumentas negali būti priimtas, o asmens teisė į teismą liktų neįgyvendinta (CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Teisę kreiptis į teismą, o kartu ir paduoti atskirąjį skundą, asmuo gali realizuoti asmeniškai pats arba veikdamas per savo atstovą (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Kai dalyvaujantis byloje asmuo (nagrinėjamu atveju - atskirąjį skundą paduodantis asmuo) veikia per atstovą, teismas turi pareigą patikrinti, ar procesinis dokumentas pasirašytas įgalioto asmens, ar asmens, neturinčio teisės inicijuoti procesą, kaip kad nagrinėjamu atveju nustatė pirmosios instancijos teismas.
CPK 56 straipsnyje detaliai reglamentuota, kas gali būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme. Be kitų minėto straipsnio 1 dalyje numatytų subjektų fizinio asmens atstovais pagal pavedimą teisme gali būti advokatai ir asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Šiuo atveju laikoma, kad atstovu teisme gali būti ne bet koks fizinis asmuo, bet tik toks, kurį su atstovaujamuoju sieja atitinkami giminystės, santuokiniai (sugyventinio) santykiai. Tik esant abiems juridiniams faktams, asmuo turi atitinkamas atstovavimo teises teisme.
Byloje esantis 2012 m. rugsėjo 14 d. įgaliojimas patvirtina įgalioto asmens V. J. teisę veikti atstovaujamosios M. V. vardu ir teismuose, taip pat sudaryti sutartis su advokatais dėl teisinės pagalbos teikimo.
Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su 2015 m. liepos 28 d. teisme gautu pareiškėjos atskiruoju skundu, pasirašytu jos atstovo pagal įgaliojimą V. J., ir patikrinęs atstovavimo tinkamumą, sprendė, kad nesant įrodymų apie minėto asmens turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą bei giminystės ryšį su pareiškėja, negalima nustatyti, ar atstovavimas yra tinkamas, todėl pagrįstai ir teisėtai nustatė terminą minėto trūkumo pašalinimui, t. y. įpareigojo pareiškėjo atstovą pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius V. J. išsilavinimą bei giminystės ryšį su pareiškėja.
Atskiruoju skundu pareiškėja nekvestionuoja skundžiama nutartimi nustatytų atskirojo skundo trūkumų, tačiau nesutinka su nurodytu trūkumų šalinimo būdu, teigdama, kad nustatytas atskirojo skundo trūkumų šalinimo būdas nepagrįstai susiaurino asmenų, galinčių pašalinti procesinių dokumentų trūkumus, ratą. Su tokiais atskirojo skundo argumentais galima sutikti tik iš dalies. Visų pirma, iš atskirojo skundo taip ir neaišku, ar pareiškėja siekia pašalinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartimi nustatytus atskirojo skundo trūkumus, ar vis tik nori, kad minėta teismo nutartis būtų peržiūrėta apeliacine tvarka. Jeigu apeliantė naudojasi pirmuoju būdu, tuomet nėra teisinio pagrindo atskirajam skundui, o jeigu antruoju – apeliacinės instancijos teismas nagrinėja skundą remdamasis CPK 320, 337, 338 straipsnių taisyklėmis.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atskirojo skundo trūkumus. Vien ta aplinkybė, kad nutartyje nebuvo nurodyti visi subjektai, galintys pašalinti nustatytus trūkumus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, juolab, kad pareiškėja atskirajame skunde šio atskirojo skundo trūkumo nekvestionuoja. Todėl atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pažymėtina, kad sprendžiant 2015 m. liepos 28 d. atskirojo skundo priėmimo klausimą būtina atkreipti dėmesį į 2015 m. rugpjūčio 24 d. atskirojo skundo turinį ir kartu su juo patiektus priedus.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.