Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2008-05-15 · Civilinė byla Nr. 2A-350-479/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-05-15
Bylos Nr.
2A-350-479/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žydrūnas Bertašius (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Julija Gražina Vaitulionienė
Atsakovas
A.V.
Ieškovas
savivaldybės įmonės „Skuodo šiluma“
Advokatai
Vidas Peikštenis
Kategorijos
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Žydrūnas Bertašius Civilinė byla Nr. 2A-350-479/2008

Teisėjas Henrikas Albertas Markavičius Procesinio sprendimo kategorija

42.10; 44.2 (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gegužės 15 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Julijos Gražinos Vaitulionienės, sekretoriaujant Daliai Rimgailienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Vidui Peikšteniui ir atsakovui A.V., viešame kolegijos posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Skuodo šiluma“ ieškinį atsakovui A.V. dėl įsiskolinimo priteisimo bei atsakovo A.V. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2008-01-17 sprendimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė SĮ „Skuodo šiluma“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo A.V. 1 316,69 Lt skolos už sunaudotą šilumos energiją bute, esančiame (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2006 metų lapkričio mėnesio iki 2007 metų balandžio mėnesio. Ieškovė nurodė, kad 2002 metų spalį leido atsakovui atsijungti jo bute esančius šildymo prietaisus (radiatorius) nuo centralizuoto šildymo, tačiau bute liko šilumos tiekimo vamzdynas, butas nebuvo visiškai atjungtas nuo centralizuoto šildymo. Atsakovui buvo pasiūlyta pasirašyti šilumos pirkim–pardavimo sutartį, tačiau atsakovas ją pasirašyti atsisakė, todėl mokesčiai už suvartojamą šilumos energiją (vamzdynų skleidžiamą šilumos energiją, bendro naudojimo patalpų šildymą ir šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemų priežiūrą) jam buvo skaičiuojami vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 243 punktu (iki 2006 metų balandžio mėnesio), vėliau – pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) jungtinės veiklos bendraturčių 2006-09-04 susirinkimo protokolo nutarimą. Atsakovas už 2006-2007 metų šildymo sezoną nesumokėjo, todėl įsiskolinimas iš jo turi būti priteistas.

Žemesnės instancijos teismas

Skuodo rajono apylinkės teismas 2008-01-17 sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovo 1 316,69 Lt skolos už suvartotą šilumą už laikotarpį nuo 2006-11-01 iki 2007-05-01 ir 39,50 Lt žyminio mokesčio, 4,50 Lt pašto išlaidų iš atsakovo priteista valstybei.

Šalies argumentai

Atsakovas A.V. 2008-02-19 apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas ginčo santykiams taikė LR ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr. 4-289 patvirtintas Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas, kurios parengtos vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymu, taip pat šį įstatymą. Šie teisės aktai ginčo santykiams netaikytini, kadangi apeliantas pažymi nesinaudojęs ieškovės paslaugomis nuo 2002 metų, gavęs jos žodinį sutikimą atsijungti nuo centralizuoto šildymo name, o jo bute likęs tik „gyvatukas“ ir dalis nupjautų vamzdžių. Be to, teismas nepagrįstai vadovavosi (duomenys neskelbtini) namo gyventojų susirinkimo protokolu, nes šis neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų (CPK 202 str.). Sprendimas naikintinas ir dėl absoliučių negaliojimo pagrindų – į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu neįtraukta Skuodo rajono savivaldybės administracija, kuri nuo 1997 metų leido gyventojams atsijungti nuo centralizuoto šilumos tiekimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė savivaldybės įmonė „Skuodo šiluma“ su apeliaciniu skundu nesutinka bei prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliekant nepakeistą, taip pat priteisti iš apelianto visas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš jo priteista sumokėti už suvartotą šilumos energiją butui šildyti per laikotarpį nuo 2006-11-01 iki 2007-05-01. Teigia, jog atsakovės paslaugomis butui šildyti nesinaudoja nuo 2002 metų, šildymas bute atjungtas nuo centralizuotų šilumos tiekimo įrenginių, likę tik dalis vamzdžių, todėl atsakovė nepagrįstai reikalauja mokėti už viso buto šildymą. Galima sutikti su šiais apelianto argumentais. Šilumos energijos tiekimo sutarties bei šilumos ir karšto vandens tiekimo santykių nutraukimą atskiram butui, esančiam daugiabučiame name, reglamentuoja CK 6.390 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad abonentas, kai pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį jis yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, turi teisę nutraukti sutartį vienašališkai apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už sunaudotą energiją. Daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šią teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų to namo butų gyventojams. 2000-01-12 LR ūkio ministerijos įsakymu patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta speciali vieno buto atjungimo daugiabučiame name (šilumos ir karšto vandens) nuo bendros šios energijos tiekimo visam namui sistemos tvarka. Apeliantas teigia vadovavęsis šia tvarka ir atjungęs savo butą nuo centralizuoto šildymo pagal įstatymo reikalavimus, taip pat gavęs žodinį ieškovės leidimą atsijungti. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog 2002-10-15 A.V. ieškovei pateikė užpildytą jos paruoštą specialią formą dėl šilumos prietaisų atjungimo (b. l. 47). Minėtoje pažymoje nurodyta, jog atsakovas savo bute (duomenys neskelbtini) nuo 2002-10-02 atjungia šildymo prietaisus bei prašo skaičiuoti mokestį tik už šilumos energiją, kurią skleidžia šiame bute praeinantis šilumos tiekimo vamzdynas, kurio likę 1,9 m. Taip pat nurodyta, jog atsijungimas suderintas su gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) įgaliotu asmeniu E.R. Iš to galima daryti išvadą, jog ieškovė neprieštaravo šiems atsakovo veiksmams bei atsijungimą laikė tinkamu, nuo tada iki 2006 metų balandžio mėnesio mokesčiai atsakovui buvo skaičiuojami tik už vamzdynų skleidžiamą šilumos energiją, bendro naudojimo patalpų šildymą ir šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemų priežiūrą. Atsakovas šiuos mokesčius reguliariai mokėjo. Akivaizdu, jog tuo nepadaryta žalos ir kitiems daugiabučio namo savininkams, juo labiau kai, pasak A.V., jo butas yra penktame aukšte ir kiti po juo esantys butai taip pat yra atsijungę nuo centralizuoto šildymo.

Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalių santykiai turi būti grindžiami 2003-07-01 įsigaliojusiu Šilumos ūkio įstatymu bei jo pagrindu 2003-07-10 Ūkio ministro patvirtintomis Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinėmis sąlygomis, kadangi šie teisės aktai įsigaliojo po to, kai atsakovas, suderinęs su ieškove, atjungė savo butą nuo centralizuoto šildymo. Prievolė atsakovui mokėti už šilumos energiją, kuria jis faktiškai nesinaudoja, negali atsirasti ir dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojų susirinkime, įvykusiame 2006-09-04, pasirinktos šilumos paskirstymo metodikos, pagal kurią pastatui centralizuotai tiekiama šiluma, o nesant individualios apskaitos butuose, suvartotos šilumos kiekis paskirstomas atsižvelgiant į kiekvieno buto naudingą plotą. Suprantama, jog atsakovas yra daiktinės teisės subjektas, gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų (patalpų) bendraturtis, todėl privalo vykdyti iš to kylančias prievoles (CK 4.82 str. 3 d.), tarp jų prievolę mokėti už namo bendrojo naudojimo objektų (patalpų) šildymą. A.V. sutinka už tai mokėti, taip pat už tą šilumos energijos kiekį, kuris patenka į jo butą per išlikusį vamzdyną, ir tarp šalių nėra ginčo šiuo klausimu. Tačiau ieškovės reikalavimas atsakovui mokėti už šilumos energiją, kuria jis faktiškai nesinaudojo, teisiškai nepagrįstas, todėl tenkintas nepagrįstai. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo srendimas naikintinas ir ieškinys atmestinas.

Dėl apeliacinio skundo motyvo, jog į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu būtina įtraukti Skuodo rajono savivaldybės administraciją, pasakytina, jog tam nėra pagrindo. Nagrinėjamas ginčas – tai dviejų privačių subjektų tiekėjo ir vartotojo ginčas dėl sutarties sudarymo, pakeitimo ar nutraukimo. Sutartiniai santykiai tarp šilumos tiekėjo ir vartotojų trečiajam asmeniui jokių teisių ir pareigų nesukurtų. Teismas nenusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, todėl procesinės teisės normų reikalavimų nepažeidė.

Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą jam iš ieškovės priteistinas paduodant apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 str. 1, 3 d.) (b. l. 66).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u sprendž i a:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2008-01-17 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės savivaldybės įmonės „Skuodo šiluma“ ieškinį atsakovui A.V. dėl įsiskolinimo priteisimo atmesti.

Priteisti A.V. iš savivaldybės įmonės „Skuodo šiluma“ 39 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Kolegijos pirmininkas Žydrūnas BertašiusKolegijos teisėjos Danguolė MartinavičienėJulija Gražina Vaitulionienė