- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-02-10
- Bylos Nr.
- 1-482-598/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06990-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Kaltinamasis
- A. V.
- Advokatai
- Vitalijus Jaroščenka
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant prokurorei Ramunei Brazdeikytei, kaltinamajam A. V., jo gynėjui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavos r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvena (duomenys neskelbtini), teistas
1) 2008 m. birželio 5 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 m. 6 mėn. 4 d. 2008 m. lapkričio 13 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi bausmė pakeista į 90 parų arešto;
2) 2010 m. kovo 16 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 2 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 2011 birželio 20 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;
3) 2015 m. sausio 20 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 mėn. Vadovaujantis LR BK 64-1 straipsniu, bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas 4 mėn.;,
4) 2016 liepos 13 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 286 straipsnį, 187 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui;
5 )2017 spalio 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 281 str. 7 d. 20 parų arešto, su automobilio konfiskavimu ir teisės vairuoti atėmimu;
6)2018 m. balandžio 17 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 281 str. 1 d., 64(1) str. bauda (32 MGL) 1205,12 eurų, su automobilio konfiskavimu ir teisės vairuoti atėmimu, 2018 m. birželio 4 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi LR BPK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d. subendrinti 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendis ir 2017 m. spalio 20 d. baudžiamasis įsakymas - 20 parų arešto, atliekant areštinėje, bauda (32 MGL) 1205,12 eurų;
7)2019 m. spalio 25 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 187 str. 1 d.,140 str. 2 d., 63 str. 1 d., 4 d., 64(1) str., 64 str. 1 d., 2 d. - 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 32 MGL (1205,12 eurų) dydžio bauda. LR BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti 1 m. 6 mėn., įpareigojant per pirmą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo mėnesį pradėti gydyti priklausomybės ligas ir visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val. jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, neišvykti iš savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
8)2019 m. spalio 28 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d., 64(1) str., 64 str. 2 d. - 20 parų arešto bausme ir 32 MGL (MBND 1205,12 eurų) dydžio bauda; paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per 6 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
2019 m. gruodžio 13 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi LR BPK 63 str. 9 d. pagrindu subendrintos 2019-10-25 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu ir 2019-10-28 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės visiško sudėjimo būdu, paskiriant galutinę bausmę - 8 mėnesiai ir 20 dienų laisvės atėmimo bei 32 MGL (1205,12 eurų) dydžio baudą. LR BK 75 str. 2 d. 3,5,7,8 punktais bausmės vykdymą atidėti 1 m. 6 mėn., įpareigojant per pirmą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo mėnesį pradėti gydyti priklausomybės ligas ir visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti gyvenamojoje vietoje nuo 22.00 val. iki 06.00 val. jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, neišvykti iš savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,
9) 2020 m. sausio 11d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal LR BK140 str. 1 d. , 64(1)str. -1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 32 MGL bauda. Vadovaujantis BK 72 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams.
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK), 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. V. 2020 m. vasario 12 d. apie 21 val. 00 min., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), Jonavoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su T. A. metu, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė jam vieną smūgį į veido kairę pusę, tokiu būdu nukentėjusiajam T. A. sukėlė fizinį skausmą.
2020 m. vasario 13 d. apie 14 val. 20 min., bute, adresu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su T. A. metu, tyčia kaire ranka suėmė sėdinčiam ant taburetės T. A. už kaklo ir taip jį smaugdamas nuvertė ant grindų, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, dešinės rankos kumščiu sudavė ant grindų gulinčiam nukentėjusiajam T. A. ne mažiau 10 smūgių į veido sritį, taip tokiu būdu padarė T. A. žaizdas dešiniame antakyje ir apatinėje lūpoje, poodinę kraujosruvą akių vokuose apimančią nosies nugarėlę, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimą, nosikaulių, dešinio viršutinio žandikaulio frontalinės ataugos ir dešinės akiduobės inferomedialinės sienelės lūžius, tokiu būdu nukentėjusiajam T. A. sukėlė fizinį skausmą, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. A. sveikatą.
Kaltinamasis A. V. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad 2020 m. vasario 12 d. (duomenys neskelbtini) susitiko T. A., kuris veržėsi į E. V. butą. Jis buvo neblaivus. Vieną kartą nukentėjusiajam sudavė į veidą, nuo smūgio nukentėjusysis nenukrito. Po smūgio sudavimo jie išsiskirstė. Dėl tokio elgesio gailisi
Nukentėjusysis T. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, parodė, kad jis anksčiau bendraudavo su kaimyne E. V., gyvenančia (duomenys neskelbtini), su draugais nueidavo pas ją vartoti alkoholinių gėrimų. Kai jis su draugais ateidavo pas E., tai dažnai pas ją ateidavo ir jos brolis A. V. A. jis žino apie metus laiko, bet su juo jis nesutaria, šiuo metu jie nebendrauja. 2020-02-12 jis visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus E. bute, buvo tik dviese su E., jis jautėsi stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, apie 21 val. jis sugalvojo eiti namo, jo butas (duomenys neskelbtini) (penktame namo aukšte). E. taip pat buvo labai stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. Jis atsidarė E. buto duris ir išėjo į laiptinę, ėjo namo. Laiptinėje degė šviesa, pamatė, kad laiptais iš antro aukšto į trečią aukštą lipa A. V., jis ėjo vienas, (mano, kad jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes jis kai būna neblaivus, kabinėjasi prie jo), jį pamatęs A. V. pradėjo jį kolioti, jis jam nieko nespėjo pasakyti, kaip jam būnant prie E. buto durų A. dešinės rankos kumščiu jam sudavė vieną smūgį į veido kairę pusę, jam skaudėjo, juto fizinį skausmą, jis staigiai apsisuko ir nubėgo į penktą aukštą, A. jo nesivijo. Jis A. smūgių nesudavė. Būdamas savo bute jis iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, pranešė, kad jį sumušė. Kiek pamena, vėl grįžo atgal pas E. į jos butą, A. ten nebuvo, atvyko policijos pareigūnai, jis papasakojo jiems įvykio aplinkybes. Pamena, kad tą vakarą jis buvo labai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, ne vieną dieną iš eilės vartojo stiprius alkoholinius gėrimus. Būdamas apsvaigęs nuo alkoholio pareigūnams galėjo prišnekėti visko, nežino ką jie užfiksavo, bet pamena tai, kad A. V. jam smūgį dešinės rankos kumščiu į veido kairę pusę sudavė kai jis išėjo iš E. buto (laiptinėje). Kiek pamena tą dieną jis su A. alkoholinių gėrimų nevartojo. Nuo suduoto smūgio jam skaudėjo veido kairę pusę, sumušimo žymių ant veido nesimatė, pas medikus nesikreipė. Kiek pamena, jis tą naktį liko nakvoti E. bute (1 t. b.l. 57-60).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2020 n. Vasario 12 d. apžiūrėtas butas adresu (duomenys neskelbtini) butas penkių aukštų vienos laiptinės, raudonos spalvos mūriniame name, trečiame aukšte, tiesiai rudos spalvos durys su numeriu 2. Užėjus į vidų matyti, kad tai vieno kambario butas, kairėje pusėje prie sienos stovi du foteliai, toliau stovi sekcija, šalia spintelė ant kurios stovi dujinė viryklė su puodais, šalia baltos spalvos durys, už jų tualetas, toliau plastikinės durys su stiklu, išėjimas į balkoną, šalia durų stovi baltos spalvos šaldytuvas, šalia šaldytuvo stovi stalas ant kurio netvarkingai išmėtyti įvairūs daiktai, toliau stovi fotelis, šalia fotelio stovi stalas, ant jo padėtas televizorius, šalia televizoriaus stovi sofa-lova, prie jos stovi staliukas, ant kurio matomi išgertuvių pėdsakai. Apžiūros metu nieko nerasta ir nieko nepaimta. (1 t. b. l.37-41)
2020 m. vasario 12 d. alkoholio kiekio matuokliu T. A. 20:30 val. nustatyta 2,73 promilės girtumas ( 1 t. b.l.124-125).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Neabejotina, kad nukentėjusysis būtent tokius jausmus ir patyrė, t.y. jam buvo sukeltas fizinis skausmas.
Nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ištiri teisme besąlygiškai įrodo, kad A. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, t.y. kad jis tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu, tyčia sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajam T. A. į veidą, tuo sukėlė nukentėjusiajam T. A. fizinį skausmą. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta ir jis baustinas.
Žemesnės instancijos teismas
Nesunkus sveikatos sutrikdymas,
Kaltinamasis A. V. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad 2020 m. vasario 13 d. nuėjo pas seserį adresu (duomenys neskelbtini) .Bute buvo sesuo, T. A., R. P.. Jis atėjo su sugyventine D. P. Vartojo alkoholį ir į vyko konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo, nes jis nepagarbiai kalbėjo apie jam artimus žmones: mamą, seserį ir sugyventinę. Paėmęs nukentėjusįjį už kaklo nuvertė ant lovos, ant kurios jis sėdėjo. Gulinčiam T. A. kumščiu į veidą sudavė daugybę smūgių. Buvo neblaivus ir piktas. Kai mušė laikė suspaudęs už gerklės. Po to kai paleido, nukentėjusysis nuėjo į vonią, nusiprausė ir išėjo iš buto. Nusikaltimą padarė, nes buvo išprovokuotas. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.
Nukentėjusysis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. vasario 13 d. jis nuo ryto su E. jos bute vartojo stiprius alkoholinius gėrimus. Apie 10-11 val. pas E. atėjo jos pažįstama moteris, vardu R. (pavardės nežino), ji prisijungė prie jų ir jie trise vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 14 val. jis su E. rūkė balkone, pamatė, kad R. į butą įleido A. V. ir jo draugę D. jis su E. grįžo prie stalo. Jis, E. ir R. buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio, nes jie nuo ryto vartojo stiprius alkoholinius gėrimus. A. ir D. jam taip pat pasirodė apsvaigę nuo alkoholio. Sėdint prie stalo, apie 14.20 val. (jis sėdėjo ant taburetės), A. sėdėjo ant fotelio, E. sėdėjo ant lovos (ji sėdėdama snaudė), R. ir D., kiek pamena taip pat buvo kambaryje, kaip A. nieko nesakęs staiga atsistojo, puolė prie jo, kaire ranka griebė jam už kaklo, taip jį spaudė, jam skaudėjo kaklą, juto stiprų fizinį skausmą, sugriebęs jam už kaklo ir jį spausdamas tokiu būdu nuvertė jį nuo taburetės, jis (T. A.) nukrito nugara ant grindų, tada A. kaire ranka laikė jam už kaklo ir jį spaudė, jam trūko oro, o dešinės rankos kumščiu A. jam sudavė smūgius į veido sritį, smūgių buvo suduota daug, mano, kad ne mažiau kaip 10, jis prarado sąmonę. Vėliau jis atsigavo, gulėjo ant grindų, nuėjo nusiplauti veido, jam skaudėjo visą veidą, galvą, stipriai iš nosies bėgo kraujas. Kiek pamena, kažkas iš žmonių sėdėjo prie stalo, mano, kad bute prie stalo buvo visi tie asmenys su kuriais vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. A., D., E., R. Jam nerūpėjo kas buvo bute, nes labai skaudėjo ir jis norėjo kuo greičiau išsikviesti pagalbą. Jis išėjo iš E. buto, nuėjo į savo namus, iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, paaiškino kas įvyko, atvyko GMP. Medikai jį pristatė į Kauno klinikas, jam buvo nustatyti kaulų lūžimai veido srityje. Daugiau pas medikus po Kauno klinikų jis niekur nesikreipė, nesigydė. Tiek 2020-02-12, tiek 2020-02-13, kada A. V. jį sumušė, jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, bet įvykių aplinkybes atsimena. Jam padaryta fizinė, moralinė žala. Jei apsispręs byloje pateikti civilinį ieškinį, tai pateiks jį teismui. (1 t. b. l. 57-60,66-68 )
Liudytoja E. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji viena gyvena jai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Nuo 2019 m. rudens pradėjo draugauti su kaimynu T. A. (jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini)). Šiuo metu ji su T. nedraugauja, nepalaiko jokių ryšių, ji su juo draugystę nutraukė maždaug 2019 m. gruodžio mėn. pabaigoje. T. ir nutraukus draugystę ateidavo pas ją į svečius, atsigerti degtinės, alaus, ji jį priimdavo, bet jis nelikdavo pas ją nakvoti. Jos brolis A. V. gyvena su sugyventine D. P., (duomenys neskelbtini). Pastebėjo, kad jos broliui A. T. kaip žmogus nepatinka, tarpusavyje jie nesutaria, dažnai tarp jų kildavo žodiniai konfliktai. Jos bute dažnai vykdavo išgertuvės, susirinkdavo daug įvairių tiek jos, tiek A. pažįstamų žmonių, išgertuvės vykdavo tikrai ne vieną dieną. Buvo tokių situacijų, kad jos namuose jos buvęs draugas T. A. ir jos brolis A. V. konflikto meta apsistumdydavo, suduodavo vienas kitam smūgius, tai buvo ne vienas kartas, jie apsipykdavo, po to vėl sėsdavo kartu vartoti alkoholį, tad į jų elgesį ji nekreipė dėmesio. Ji nežino priežasties, dėl ko jie tarpusavyje pykdavosi, konfliktuodavo, jai tai neįdomu. Į jos butą ne kartą vyko policijos pareigūnai, ji nežino kas juos iškviesdavo ir dėl ko jie ten atvažiuodavo, galbūt dėl bute kylančio triukšmo. Datos neprisimena, bet gali būti, kad tai buvo 2020 m. vasario mėn. vidurys, kai pas ją dienos metu vyko išgertuvės. Svečiuose buvo A. V. su savo sugyventine D., jos draugė R. P., buvęs draugas T. A. Visi jos namuose vartojo daug stiprių alkoholinių gėrimų, ji labai stipriai apsvaigo nuo suvartoto kiekio alkoholio, prigulė ir pabudo kai jos namuose buvo policijos pareigūnai. Matė, kad jos draugė R. P. kambaryje nuo grindų valė kraujo dėmes. paklausus, kas atsitiko, R. pasakė, kad A. susimušė su T., daugiau ji jai nieko neaiškino, pati R. buvo labai stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. Ji jokių muštynių, jokio konflikto tą dieną tarp T. ir A. nematė, negirdėjo. Jai policijos pareigūnai tikrino girtumą, nežino kiek rodė alkotesteris, bet jautėsi labai stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. Po keleto dienų ji susitiko su T. A., pamena, kad jo kažkuri akis buvo raudona, prakirstas antakis, kuris buvo susiūtas, jo veidas buvo sutinęs, jis jai pasakė, kad jos bute jį per išgertuvės konflikto metu sumušė jos brolis A. V., už ką jį sumušė, ir kiek jam smūgių buvo suduota, jis jai nieko neminėjo. A. V. ji neklausė, kodėl jis sumušė T., ji jau buvo įpratusi prie jų konfliktų, tad nesidomėjo. Po savaitės nuo įvykio, T. jos prašė, kad ji jam iš antakio ištrauktų siūlus, ji ištraukė. T. jai nieko neminėjo, kur jis po sumušimo kreipėsi pas medikus, ji pati jo neklausinėjo. Šiuo metu ji su T. A. nebendrauja, jokių ryšių nepalaiko. (1 t. b. l. 112-114)
Liudytoja R. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. maždaug vasario mėnesio viduryje, dienos tiksliai nepamena, ji buvo nuo ryto svečiuose pas savo buvusią kaimynę E. V., (duomenys neskelbtini). Pas E. bute buvo jos draugas T. (pavardės nežino). Jie trise vartojo alkoholinius gėrimus. Maždaug po pietų į E. butą atėjo jos brolis A. V. su savo sugyventine D. (jos pavardės nežino). A. su sugyventine D. prisijungė prie jų ir visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus, alkoholio buvo išgerta tikrai daug, ji jautėsi gana stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. Pamena, kad E. nuėjo miegoti, nes ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Nežino kiek buvo valandų, bet jau gerokai po pietų buvo, kai sėdint kambaryje prie stalo A. V. pradėjo žodžiu konfliktuoti su E. draugu T., tarp jų kilo žodinis konfliktas, kiek pamena jie konfliktavo dėl kažkokių telefoninių skambučių, garsiai rėkavo. Matė, kad A. V. pastūmė sėdintį T., ji nesikišo į jų konfliktą, išėjo į balkoną parūkyti, o grįžusi iš balkono pamatė, kad kambaryje nėra T., A. sėdėjo prie stalo su D., matė, kad kambaryje ant grindų buvo daug kraujo. Kiek pamena, E. lyg miegojo, ji buvo labai apgirtusi. Ji suprato, kad kol ji rūkė balkone, A. susimušė su T., dėl to bute ant grindų buvo kraujo. Ji nematė, kad A. V. suduotų smūgius T., matė tik tai, kad A. sėdėdamas šalia T. jį pastūmė ranka nuo savęs, jis nuo to pastūmimo nenugriuvo, ji tai pamačiusi išėjo iš kambario į balkoną, nes nenorėjo kištis į vyrų konfliktą, o tuo labiau jie ten garsiai rėkavo. Ji nepamena tokio dalyko, kad ji valytų E. bute nuo grindų kraujo dėmes. Pamena kad netrukus į butą atvyko policijos pareigūnai, ji pareigūnams atidarė buto duris, E. miegojo, prie stalo sėdėjo A. ir D. Policijos pareigūnai juos visus patikrino alkotesteriu. Ji tikrai nematė, kad A. suduotų smūgius T., nes ji tik jiems pradėjus konfliktuoti išėjo iš kambario į balkoną. Ji retai ateina į svečius pas E., tad tikrai negali nieko pasakyti apie tai, kaip T. sutaria su A., tą kartą ji pirmą sykį pamatė, kad jie konfliktuotų. Po to ji daugiau nebuvo susitikusi su E. V. Gali būti, kad ji smulkiau įvykio aplinkybių nepamena dėl to, kad įvykio metu buvo labai stipriai apsvaigusi nuo alkoholio. (1 t. b. l. 116-118)
Liudytoja D. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad A. V. yra jos sugyventinis, ji su juo gyvena apie 9 mėnesius, (duomenys neskelbtini), A. sesuo E. V. gyvena (duomenys neskelbtini). Ji gerai sutaria su E., dažnai nueina su A. pas jo sesę į svečius. Lankydamasi pas E. ji susipažino su jos draugu, kaimynu T. A. Gali būti, kad 2020 m. vasario 13 d. ji ir jos sugyventinis A. V. nuėjo po pietų į svečius pas A. seserį E. V. į namus (duomenys neskelbtini). Pas E. namuose buvo draugas T. A., E. pažįstama R. (pavardės nežino), ir pati E., jie vartojo alkoholinius gėrimus, ji su A. taip pat prisijungė prie jų, taip pat vartojo alkoholį. Visi sėdėjo kambaryje už stalo. Ji stipriai apsvaigo nuo alkoholio ir užmigo kambaryje, lovoje. Prabudo nuo didelio triukšmo, pamatė, kad kambaryje stovėjo kruvinu veidu T. A., jis nuėjo į vonią nusiprausti. A. V. stovėjo kambaryje, ji jo klausė kas čia įvyko, o A. jai pasakė, kad T. negražiai kalbėjo apie jo sesę E., dėl to jis T. sudavė smūgius. Kur, kiek ir į kurias kūno vietas A. sudavė T., ji nežino, nes pati nematė, o A. neklausė. Ką veikė E. ir R. nepamena. Netrukus T. išėjo iš vonios ir išėjo iš buto. Ji labai sunkiai atsimena įvykio aplinkybes, nes buvo labai stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, bet pamena, kad lyg į butą atėjo policijos pareigūnai, jie kažką kalbėjo ar su A., ar su E., lyg tikrino alkotesteriu. Ji ir A. vakare išėjo namo. A. V. su T. A., kiek jai teko girdėti, ne pirmą kartą konfliktuoja dėl E. V. 2020 m. vasario 12 d. ji su A. nebuvo pas E. svečiuose, jei ir buvo, tai A. vienas galėjo būti, ji kasdien pas E. neina. Po to įvykio praėjus keletai dienų jai pačiai teko bendrauti su T. A., bet jis jai niekuo nesiskundė, nieko nesakė, kokie sužalojimai jam to įvykio metu padaryti. Jos sugyventinis A. V. nuo to įvykio su T. A. nebendrauja, jokių ryšių su juo nepalaiko. Kas vyko 2020 m. vasario 13 d. bute (duomenys neskelbtini) tarp jos sugyventinio A. V. ir E. draugo T. A., ji asmeniškai pati nematė. Prabudusi pamatė, kad T. veidas kruvinas, ji iš karto paklausė A. kas čia įvyko, jis jai ir pasakė, kad sudavė smūgius T., nes T. neva apie jo sesę E. negražiai kalbėjo. Yra ir pati ne kartą girdėjusi, kad T. negražiai kalba apie E. V. (1 t. b. l.120-122)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G-302/2020 (02) nustatoma, kad pomentinio raumens sausgyslės plyšimas, viršdyglinio raumens sausgyslės patempimas ir trauminis petinio nervinio rezginio uždegimas S. Š. galėjo būti padaryta užduotyje nurodytų aplinkybių metu staigiai ir stipriai patempus dešinę ranką. Minėti sužalojimai griuvimui nebūdingi. Sužalojimų padarymo metu S. Š. galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 62-64).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2020 vasario 13 d. butas (duomenys neskelbtini) patenkama pro smėlio spalvos šarvuotas buto duris, pažymėtas Nr. 2. Įėjus į butą kairėje pusėje prie sienos matoma smėlio spalvos spinta. Šalia spintos sustatyti trys foteliai, ant jų netvarkingai sudėti įvairūs rūbai. Tiesiai prie sienos matoma spintelė (indauja), ant kurios sudėti indai. Šalia stovi smėlio spalvos spintelė, ant kurios padėta dujinė viryklė. Šalia spintelės matomos uždarytos baltos spalvos durys. Dešiniau už baltos spalvos durų prie sienos matoma baltos spalvos spintelė su veidrodžiu. Šalia ant grindų mėtosi skuduras. Dešiniau matomos baltos spalvos plastikinės durys, vedančios į buto balkoną. Prie balkono durų matomi sustatyti kibirai, šalia kurių stovi baltos spalvos šaldytuvas, stalas. Dešinėje pusėje prie sienos kampe matoma tamsiai rudos spalvos spinta. Šalia matoma sofa-lova, ant kurios dešinėje pusėje matoma raudonos spalvos dėmė, bei netvarkingai sudėta patalynė. Dešinėje pusėje kampe prie lango matoma rudos spalvos spintelė su televizoriumi. Kambario viduryje matomas rudos spalvos stalas, ant kurio buteliai. Kambaryje netvarka, ant grindų matomos įvairios šiukšlės. Kambario viduryje kairėje pusėje ant grindų matomos raudonos spalvos dėmės. Kairėje pusėje matomos baltos spalvos durys, pro kurias patenkama į vonios patalpas. Atidarius duris kairėje pusėje ant sienos matomos raudonos spalvos dėmės. Tiesiai matomas klozetas, kairiau kriauklė bei dušo kabina. Patalpa netvarkinga. Pėdsakų tinkamų identifikacijai nėra. Apžiūros metu fotografuota. Apžiūros metu nieko nerasta ir nieko nepaimta. (1 t. b. l.42-50)
Specialisto išvada Nr. G520/2020(02) nustatoma, kad T. A. konstatuotos žaizdos dešiniame antakyje ir apatinėje lūpoje, vertintinos kaip muštinės, poodinė kraujosruva akių vokuose apimanti nosies nugarėlė, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimas, nosikaulių, dešinio viršutinio žandikaulio frontalinės ataugos ir dešinės akiduobės inferomedialinės sienelės lūžiai. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi nemažiau 2 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais, traumos mechanizmo detalių pagal turimus duomenis patikslinti negalima. Dėl konstatuotų sužalojimų T. A. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (1 t. b. l. 101-102).
Alkoholio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo Nr. ARKB-0320 įrašų kopija nustatoma, kad 2020 vasario 13 d. T. A. 15:19 val. nustatytas 3,62 promilės, E. V. 15:24 val. 4,91 promilės, A. V. 15:26 val. 3,79 promilės, R. P. 15:28 val. 3,42 promilės girtumas, D. P. 15:30 val. 3,44 promilės girtumas. (1 t. b. l. 127-129).
Įrodymų vertinimas
Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Analizuojant komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, pastebėtina, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Dažniausiai tyčia tokiuose nusikaltimuose yra neapibrėžta (nekonkretizuota).
Vertinant komentuojamos nusikalstamos veikos objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visumą. Nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvada.
Byloje ištirtais įrodymais yra besąlygiškai nustatyta, kad kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia sužalojo T. A. Ir pats kaltinamasis neneigia savo kaltės. Visos ištirtos aplinkybės įrodo, kad konflikto pasėkoje nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Specialisto išvada patvirtina, kad sužalojimai T. A. galėjo būti padaryti užduotyje nurodytų aplinkybių metu. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 101-102).
Teismas konstatuoja, kad byloje ištirtais įrodymais besąlygiškai įrodyta, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, jo veika kvalifikuota teisingai ir jis baustinas.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. A. V. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus (LR BK 11 str.). Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
A. V. padarė vieną tyčinę tęstinę nusikalstamą veiką, veika baigta. Kaltinamasis administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2020 m. birželio 11 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalį, paskirta bauda 60 Eur (1 t., b. l. 194-200), nusikalto ne pirmą kartą, anksčiau buvo teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, šią nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas, įvykdė praėjus trumpam laikui po apkaltinamojo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo taip pat neatlikęs bausmės už smurtinio nusikaltimo padarymą, VšĮ Jonavos pirminės sveiktos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligų, priklausomybės ligų nesilankė (1 t., b. l. 203), registruotas Užimtumo tarnyboje,atlygino padarytą žalą (2 t. b.l. 50). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nepakeitė, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, anksčiau paskirtos bausmės nesulaikė jo nuo naujo nusikaltimo padarymo, nepaveikė jo taip, kad jis daugiau nenusikalstų bei įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamojo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo, jį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. V. už nusikalstamos veikos padarymą, kaip recidyvistui, paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.
BK 75 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016, 2018 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-209/2018). Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad A. V. yra registruotas Užimtumo tarnyboje, jis atlygino padarytą žalą. Taip pat akcentuotina, kad kaltinamasis su sugyventine laukiasi šeimos pagausėjimo (2 t. b.l. 51), jis kelis mėnesius visiškai nevartoja alkoholio, teismui pateikė duomenis, kad gydosi nuo šios priklausomybės (2 t., b. l. 52). Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog A. V. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam A. V. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo A. V. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam 3 metų laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus, įpareigojant kaltinamąjį A. V. – visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas), gydytis (tęsti gydymą) dėl priklausomybės ligų (BK 75 straipsnio 5 dalies 3 punktas), per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu, mokslais ar gydymusi (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas).
Kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios paliktina nepakeista, o pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,
n usprendžia:
A. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 5 (penkiems) mėnesiams laisvės atėmimo.
Pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir nubausti 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1,4 dalimis bausmes subendrinti, prie griežtesnės bausmės dalinai pridėti švelnesnę bausmę ir subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, A. V. paskirtos 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant:
1) per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
2) per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 valandos iki 6.00 valandos jei tai nesusiję su darbu, mokslais ar gydymusi;
3) tęsti gydymą (gydytis) priklausomybės ligas;
4) visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti A. V. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomųjų priemonių netaikyti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.