- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-18
- Bylos Nr.
- A-556-483-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Trečiasis asmuo
- A. J.
- Pareiškėjas
- Ž. J.
- Atsakovas
- Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Arvydas Verpečinskas
- Kategorijos
- 9.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. J. įmonės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. J. įmonės skundą atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. J. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Ž. J. įmonė (toliau – ir pareiškėjas, Ž. J. įmonė) skundu (b. l. 2-4), kurį patikslino (b. l. 23-25), kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas) 2007 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. (04)-K3-343 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalyje dėl pakartotino Ž. J. įmonės patikrinimo; įpareigoti atsakovą pakartotinai netikrinti Ž. J. įmonės.
Pareiškėjas nurodė, kad 2007 m. spalio 31 d. gavo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 spalio 26 d. sprendimą Nr. (04)-K3-343 ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“. Gavus sprendimą, buvo pateiktos rašytinės pastabos dėl patikrinimo akto. Ginčijamas sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi Ž. J. mokestinio patikrinimo metu geranoriškai bendradarbiavo su Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) darbuotojais, operatyviai ir savalaikiai pateikdavo visus VMI reikalaujamus dokumentus, teikė savo įrodymus, jokių dokumentų nenuslėpė. Šie faktai įrodo, jog ji buvo ir yra pagrįstai įsitikinusi, kad nepadarė jokių mokesčių pažeidimų ir yra tikrinama nepagrįstai. Anksčiau pareiškėjas nėra baustas už jokius mokesčių pažeidimus, mokestinių sankcijų neturėjo. Pareiškėjas neturėtų būti be pagrindo dažnai tikrinamas ir taip trikdoma įmonės veikla. Pakartotinis patikrinimas yra netikslingas, nes jau ištirti ir įvertinti visi pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad mokesčių administratoriui nepateikus įrodymų, keliančių pagrįstą abejonę mokesčio mokėtojo sąžiningumu, mokesčių mokėtojas laikytinas sąžiningu ir neturi pareigos papildomai įrodinėti savo sąžiningumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-538/2005). Pareiškėjas atsisakė skundo reikalavimo - įpareigoti atsakovą pakartotinai netikrinti Ž. J. įmonės.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 51-53) prašė skundą atmesti.
Atsakovas nurodė, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas, atlikęs pareiškėjo įmonės mokestinį patikrinimą, 2007 m. rugsėjo 17 d. surašė patikrinimo aktą Nr. AU2-11, kurio vieną egzempliorių su priedais įteikė pareiškėjui, kuris pateikė rašytines pastabas. Atsakovas, įvertinęs gautas pareiškėjo pastabas bei patikrinimo akto turinį, 2007 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. (04)-K3-343, kuriuo pavedė atlikti pakartotinį mokesčio mokėtojo patikrinimą. Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepažeidė Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnio 2 dalies ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jo rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 129 punkto nuostatų. Kadangi 2007 m. rugsėjo 17 d. patikrinimo akte Nr. AU2-11 priskaičiuotos mokesčių sumos nepatvirtintos sprendimu Nr. (04)-K3-343, todėl patikrinimo aktas neturi juridinės galios.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 11 d. sprendimu (b. l. 119-121) bylą dalyje dėl skundo reikalavimo - įpareigoti atsakovą pakartotinai netikrinti Ž. J. įmonės - nutraukė. Kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad atsakovas, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 33 straipsnio 1 dalies 18 punktu bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-108 ,,Dėl mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių, Pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą FR0687 formos ir Užduoties atlikti mokestinį tyrimą FR0688 formos patvirtinimo“ nuostatomis atliko pareiškėjo mokestinį tyrimą, tikslu nustatyti, ar A. J. įregistruota individuali veikla buvo savarankiška, teikiant miško ruošos paslaugas pagal sudarytas subrangos sutartis sutuoktinės (Ž. J.) įmonei per tęstinį laikotarpį ir ar savo esme neatitinka darbo sutarties sukuriamų darbdavio ir darbuotojo santykių, kadangi A. J. tuo pačiu laikotarpiu pagal darbo sutartį dirbo Ž. J. įmonėje darbų vadovo pareigose. Mokestinio tyrimo metu buvo nustatyta, kad per laikotarpį, už kurį atliktas mokestinis tyrimas (2005-01-01 - 2006-12-31) sudarytais sandoriais galėjo būti siekiama mokestinės naudos, išvengiant gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo biudžetui, o taip pat nustatyti kiti trūkumai ir prieštaravimai, nurodyti 2007 m. balandžio 23 d. Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje Nr. AU10-32, todėl buvo inicijuotas Ž. J. įmonės mokestinis patikrinimas. Teismas konstatavo, kad mokestinio patikrinimo sąvoka yra apibrėžta MAĮ 2 straipsnio 21 dalyje. Mokestinio patikrinimo atlikimo vieta, periodiškumas, tvarka yra reglamentuota MAĮ šeštame skyriuje, o taip pat Taisyklėse. MAĮ 132 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, gali: patvirtinti patikrinimo aktą; patikrinimo aktą patvirtinti iš dalies; nepatvirtinti patikrinimo akto; pavesti pakartotinai patikrinti mokesčių mokėtoją; pakeisti patikrinimo aktą. Šiuo atveju, atsakovas, atlikęs pareiškėjo mokestinį patikrinimą, 2007 m. rugsėjo 17 d. surašė patikrinimo aktą Nr. AU2-11, kurio vieną egzempliorių su priedais įteikė pareiškėjui, kuris pateikė rašytines pastabas. Atsakovas, įvertinęs gautas pareiškėjo pastabas bei patikrinimo akto turinį, 2007 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (04)-K3-343, kuriuo pavedė atlikti pakartotinį mokesčio mokėtojo patikrinimą, kaip tai numatyta ir Taisyklių 129 punkte. Tokiu būdu atsakovas, priimdamas tokį sprendimą, nepažeidė MAĮ 132 straipsnio 2 dalies ir minėtų Taisyklių 129 punkto normų reikalavimų. Kadangi 2007 m. rugsėjo 17 d. patikrinimo akte Nr. AU2-11 priskaičiuotos mokesčių sumos nepatvirtintos sprendimu Nr. (04)-K3-343, todėl patikrinimo aktas neturi juridinės galios (MAĮ 118 str.). Teismas konstatavo, kad ginčijamas sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Teismas taip pat nurodė, kad teismo posėdžio metu pareiškėjas atsisakė skundo reikalavimo - įpareigoti atsakovą pakartotinai netikrinti Ž. J. įmonės, todėl bylą šioje dalyje nutraukė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 str. 3 p.).
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 123-125) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 11 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą - patenkinant skundą dėl atsakovo sprendimo Nr. (04)-K3-343 dalies dėl pakartotinio patikrinimo panaikinimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
1. Teismas iš esmės rėmėsi tik atsakovo argumentacija (ir jo pateiktais įrodymais), kuri buvo išdėstyta atsakovo atsiliepimuose, perkeldamas ją į motyvuojamąją sprendimo dalį. Tuo teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies reikalavimus bei teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas taip pat pažeidė šalių rungtyniškumo ir lygiateisiškumo principus (ABTĮ 53 str. l d.) bei ABTĮ 81 straipsnio reikalavimus dėl visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo.
2. Teismas visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo argumentaciją, jog sprendime dėl patikrinimo aktų tvirtinimo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas pripažįsta, kad mokesčiai patikrinimo aktuose priskaičiuoti nepagrįstai ir neteisingai, taip pat, jog jis pripažįsta, kad patikrinimo akte priskaičiuoti mokesčiai ne pagal tuos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo straipsnius, pagal kuriuos jie turi būti skaičiuojami, taikomi ne tie tarifai, trūksta įrodymų pareiškėjo kaltei pagrįsti. Neatsižvelgta į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-538/2005.
3. MAĮ 3 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog visi mokesčių teisės prieštaravimai ir neaiškumai aiškinami mokesčių mokėtojo naudai. Aiškinant šias nuostatas sistemiškai galima daryti išvadą, kad jei per keletą patikrinimų nebuvo nustatyta ieškovo kaltė, papildomi patikrinimai visiškai netikslingi ir nepagrįsti.
4. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad atsakovo sprendime Nr. (04)-K3-343 nenurodyta, kokius konkrečius veiksmus papildomai turi atlikti vietinis mokesčių administratorius, kokius įrodymus surinkti; neįvertinta, ar iš viso galima rasti naujų įrodymų, nenurodyta, kodėl iš esmės ištirti ne visi pareiškėjo rašytinių pastabų dėl patikrinimo akto tvirtinimo argumentai. Mokesčių administratorius ir teismas turėjo įvertinti, kokios svarbios mokestinės procedūros aplinkybės turi būti nustatytos, išsiaiškinti su vietiniu mokesčio administratoriumi, ar šis realiai turi galimybių gauti papildomų įrodymų; jei taip - konkrečiai nurodyti, kokius įrodymus privalu surinkti. Priešingu atveju, konstatavus, kad nėra realių galimybių papildomam tyrimui, aukštesnis mokesčių administratorius privalo įvertinti skundžiamo vietinio mokesčio administratoriaus sprendimą iš esmės ir konstatuoti, ar nurodymai dėl nesumokėtų mokesčių, delspinigių ir baudos yra pagrįsti. Kito pakartotinio patikrinimo metu papildomų rašytinių ar kitokių įrodymų nebus, naujų aplinkybių pagal MAĮ 118 straipsnio nuostatas nepaaiškėjo.
5. Atsakovo sprendimas Nr. (04)-K3-343 nepagrįstai apsunkina (trikdo) mokesčių mokėtojo veiklą, taip pažeisdamas MAĮ 32 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, jog MAĮ nereglamentuoja, kiek kartų centrinis mokesčio administratorius gali nurodyti vietiniam mokesčių administratoriui papildyti atliktą patikrinimą, tačiau konstatavo, jog tai nereiškia, kad tokia centrinio mokesčio administratoriaus teisė yra absoliuti, ji yra varžoma bendrųjų mokesčio administravimo principų bei mokesčio administratoriaus pareigų (administracinė byla Nr. A8-390/2005).
6. Priėmusios skundžiamą sprendimą teisėjų kolegijos pirmininkė buvo teisėja A. Urbonienė, 2007 gruodžio 21 d. priėmusi nutartį, kuria atsisakyta priimti skundą, todėl mano, kad teismas dėl šių priežasčių galėjo būti šališkas ir neobjektyvus.
7. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose, tuo pažeisdamas ABTĮ 13 straipsnio reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Mokesčių administratoriaus atliekamo patikrinimo esmė yra atskleista Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 21 punkte (redakcija nuo 2007 m. liepos 19 d. iki 2007 m. lapkričio 22 d.). Čia mokestinis patikrinimas apibrėžiamas kaip mokesčių administratoriaus atliekamas mokesčių mokėtojo patikrinimas siekiant kontroliuoti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų numatytais atvejais - ir kitose srityse. Vykdydamas šias įstatymo nuostatas bei savo kaip valstybės institucijos pareigas, tiek vietinis, tiek centrinis mokesčių administratorius privalo nustatyti, ar mokesčio mokėtojas teisingai vykdo savo prievoles, tuo tikslu privalu tirti visas aplinkybes, susijusias su mokesčio mokėtojo veikla, ir atitinkamai rinkti įrodymus tiek patvirtinančius, tiek paneigiančius mokesčio mokėtojo veiksmų teisėtumą. Toks tyrimas, administruojant mokesčius, turi būti atliekamas vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais (Mokesčių administravimo įstatymo 8 str. 3 d. – jau pirmiau minėta redakcija), nepažeidžiant mokesčio mokėtojų teisių, mokesčių administratoriui atliekant savo funkcijas, stengiantis kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojo veiklą.
Mokesčių administravimo įstatymas nereglamentuoja, kiek kartų mokesčių administratorius gali pildyti atliktą patikrinimą, tačiau tai nereiškia, kad tokia centrinio mokesčio administratoriaus teisė yra absoliuti, ji yra varžoma bendrųjų mokesčio administravimo principų bei mokesčio administratoriaus pareigų (administracinė byla Nr. A14–131/2005. Procesinio sprendimo kategorija 9.3.). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, kiekvienu atveju turi būti sprendžiama atskirai, ar pakartotinas patikrinimas yra pagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 29 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A17 -1086/2007; procesinio sprendimo kategorija 8.1.1, 9.1, 9.2, 9.3) pažymėjo, jog „kiek pagrįstas buvo sprendimas dėl pakartotinio patikrinimo, būtina atsižvelgti ne vien tik į pačią mokestinio ginčo problematiką, mokesčių administratoriaus nuomone, sąlygojusią pakartotinį tikrinimą, tačiau ir tokio sprendimo pagrįstumą per viešojo administravimo plotmę. Juk Valstybinė mokesčių inspekcija – viešojo administravimo sistemos dalis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei teritorinės mokesčių inspekcijos yra viešojo administravimo institucijos, todėl jų veiklą, be kitų teisės aktų, reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas“.
Šioje administracinėje byloje surinkti faktiniai duomenys byloja, kad pakartotinis patikrinimas vis dėl to buvo būtinas, kadangi mokesčių administratoriui, iš pateikto tvirtinti patikrinimo akto, nebuvo aiškios atitinkamų asmenų darbo aplinkybės, t. y., ar tie asmenys dirbo savų įrankių pagalba, kas fiziškai pristatė medieną į urėdijos sandėlį. Neakcentuotos atlyginimų išmokėjimo aplinkybės asmenims, atlikusiems kirtimo darbus. Neišreikšta konkreti pozicija dėl Ž. J. įmonės pajamų išmokėtų įmonės už darbus, atliktus samdytų su verslo liudijimais asmenų. Stoka aiškių faktinių aplinkybių, neišsamus jų teisinis kvalifikavimas pagal mokesčių teisės normas, teisėjų kolegijos nuomone, buvo pakankamas pagrindas netvirtinti patikrinimo akto ir pavesti atlikti pakartotinį patikrinimą.
Kita vertus, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atkreiptinas dėmesys ir tai, kad pareiškėja pati išreiškė nesutikimą su patikrinimo aktu bei jame esančiomis išvadomis. Vadinasi, pakartotinis patikrinimas sąlygotas ne vien tik mokesčių administratoriaus, bet ir pareiškėjo Ž. J. įmonės pateiktų pastabų dėl patikrinimo akto. Siekiant pastarosios įmonės atžvilgiu objektyvumo bei tiksliai išsiaiškinti dėl galimai nesumokėtų (permokėtų) papildomų mokesčių ir su jais susijusių sumų ir atliktinas pakartotinis patikrinimas. Jo atlikimas dar nereiškia, kad jis savo išvadomis bus visiškai nepalankus pareiškėjui. Taigi jokių prieštaravimų Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsniui bei Taisyklių 129 punktui nenustatyta, todėl išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teisėjas dalyvavęs nagrinėjant administracinę bylą ir priimant joje sprendimą (nutarimą, nutartį) išsprendžiant bylą iš esmės, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą nei apeliacinės instancijos teisme, nei pakartotinai tą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartimi byla nebuvo išspręsta iš esmės, todėl teisėja A. Urbonienė neturėjo pagrindo nedalyvauti nagrinėjant šią bylą iš esmės bei priimant joje galutinį sprendimą pirmosios instancijos teisme (b.l. 26-27, 119-121). Tai reiškia, jog ir šis argumentas neįgalina naikinti skundžiamo teismo sprendimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo Ž. J. įmonės apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.