- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-19
- Bylos Nr.
- 1S-129-211/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė
- Nuteistasis
- S. R.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo S. R. (toliau – apeliantas), skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. sausio 14 d. nutarimą Nr. 59-4 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. R.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. S. R. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalį 17 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2003 m. gegužės 7 d. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirta bausme ir jam paskirta galutinė 18 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės vykdymo pradžia – 2003-02-08. Bausmės vykdymo pabaiga – 2021-02-08. 3/4 paskirtos bausmės dalį atliko – 2016-08-08. Neatliktos bausmės dalis 2019 m. sausio 10 d. – 3 metai 29 dienos.
3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2019 m. sausio 14 d. priėmė nutarimą taikyti nuteistajam S. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2019 m. vasario 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti minėtą nutarimą.
Šalies argumentai
4. Vilniaus apygardos teismui paduotu skundu nuteistasis S. R. prašo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Teigia manantis esąs pasirengęs gyventi ir atlikti likusią bausmės dalį ne pataisos namuose, yra pasirengęs gyventi pilnavertį gyvenimą, dirbti, mokytis, rūpintis šeima. Taip pat apeliantas nurodo neprieštaraujantis dėl intensyvios priežiūros skyrimo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų byloje negauta.
6. Nuteistojo S. R. skundas netenkinamas.
7. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. sausio 14 d. nutarimą taikyti nuteistajam S. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra pagrįsta ir teisėta, ji atitinka BVK 157 straipsnio nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
8. BVK 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.).
9. Taigi sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
10. Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą nuteistojo asmens bylos medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pagrįstai vertino apylinkės teismas, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis S. R. lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals.
11. Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad nuteistasis S. R. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą – atliko 3/4 jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, 2016 m. Vilniaus pataisos namuose baigė Dailės ir meninio ugdymo programą, nuo 2016 m. iki 2017 m. liepos mėn. reguliariai lankėsi individualiose psichologinėse konsultacijose, Vilniaus pataisos namuose baigė 12 klasių, Komunalinių paslaugų mokykloje įgijo staliaus ir siuvėjo specialybes, Vilniaus pataisos namuose porą savaičių dirbo staliumi, yra 8 kartus skatintas. Be to, nuteistasis yra įgijęs dvi specialybes, išėjęs į laisvę planuoja registruotis darbo biržoje bei ieškoti darbo, palaiko glaudžius socialinius ryšius. Taip pat įvykdė Komisijos nutarimo rekomendacijas dėl elgesio rizikos mažinimo. Jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino iš dalies.
12. Skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai. Vis dėlto, šios teigiamai nuteistąjį S. R. charakterizuojančios aplinkybės negali būti laikomos absoliučiu pagrindu jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Nors nuteistasis skunde nurodo, jog jis jau yra pasiruošęs teisingam gyvenimui visuomenėje, tačiau apygardos teismas pažymi, jog kiekvienu atveju asmens lygtinio paleidimo klausimas yra sprendžiamas individualiai ir yra analizuojama visuma duomenų apie konkretų nuteistąjį. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nutartis yra pakankamai argumentuota, joje aiškiai išdėstyta, kodėl nepritariama Komisijos sprendimui taikyti S. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Be to, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, Lygtinio paleidimo komisijos sprendimas buvo priimtas nesant vieningo sutarimo tarp komisijos narių, vienam komisijos nariui pateikus atskirąją nuomonę – netaikyti lygtinio paleidimo S. R., ją motyvuojant dviem galiojančiomis drausminėmis nuobaudomis.
13. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir, kad jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Pagrįstai teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistojo rizika nuo praeito jo svarstymo nepakito, jo nusikalstamo elgesio rizikos balas išliko toks pats, kaip paskutinio vertinimo metu, taip pat šiuo metu jis turi dvi galiojančias nuobaudas. Taip pat pažymėjo, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už vieno tyčinio labai sunkaus nusikaltimo ir vieno tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą, susijusį su plėšimu, viena iš nurodytų veikų padaryta kankinant ar kitaip itin žiauriai nužudant žmogų, siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą, veikiant bendrininkų grupe. Socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, jog nors nuteistasis nepalaiko ir nesivadovauja kriminalinės subkultūros nuostatomis, nereiškia diskriminacinių pažiūrų, tačiau neatpažįsta ir neigia savo nusikalstamą elgseną įtakojančius veiksnius, kyla jam sunkumų taikantis su priežiūros sąlygomis, turi daugybę drausminių nuobaudų. Nuteistasis neigia savo agresyvumą apsvaigus nuo alkoholio, tačiau iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad smurtinį nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nuteistasis nėra bandęs nutraukti alkoholio vartojimo, gydytis nuo alkoholizmo, šiuo metu taip pat pateisina ir minimizuoja alkoholio vartojimo žalą, mano, kad gerti su saiku yra normalu. Žalingas alkoholio vartojimas glaudžiai susijęs su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, galima rimtos žalos rizika. Nuteistojo mąstymas aplinkybiškas, neišlaikantis kryptingumo, esmės, stokojantis nuoseklumo, integralumo, stebina dalinai sutrikusi orientacija laike. Nuteistasis turi didelių sunkumų identifikuoti kylančias problemas – neigia savo nusikalstamą elgesį, sumenkina jo problematiką, siekiant jį pamiršti ar perkelti atsakomybę susiklosčiusioms aplinkybėms. Prasti nuteistojo problemų sprendimo, t. y. savo elgesio, veiksmų apsvarstymo, planavimo, problemų atpažinimo, neigiamų pasekmių numatymo, įgūdžiai. Problemų sprendimas dažnai pagrįstas rigidiška taktika – jų neigimas arba impulsyviais poelgiais siekiam greito ir neatidėliotino savo norų, malonumų patenkinimo, neatsižvelgiant į kitų žmonių jauseną, poreikius. Nuteistojo nusikalstama veika sietina su smurtu, siekiu agresyviai kitus kontroliuoti, kyla ir savitvardos, emocinės kontrolės sunkumų, kuriuos išveikia prieštaraujančiu elgesiu nustatytoms įstaigos taisyklėms – šios bausmės atlikimo metu fiksuotos daugybinės drausminės nuobaudos ir įspėjimai už režimo pažeidimus. Nors asmeniui taikytos drausminės nuobaudos neturi išskirtinės reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tačiau šios aplinkybės nuteistojo asmenybę apibūdina kaip nenorinčią laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, linkusią nusikalsti.
14. Aukštesnės instancijos teismas teigiamai vertina tai, jog apeliantas šiuo metu savo elgesį keičia teigiama linkme, tačiau šiuo metu, įvertinus kitus aukščiau aptartus nuteistojo asmenybę ir jo gyvenimo būdą charakterizuojančius duomenis, to nepakanka, kad būtų galima daryti teigiamą išvadą dėl tolimesnio nuteistojo taisymo neizoliavus jo nuo visuomenės. Tam, kad nuteistasis būtų paleistas lygtinai, turi būti pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog ateityje šis asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi spręsdami šį klausimą tiek Komisijos nariai, tiek vėliau teismai, atsižvelgia ne vien į nuteistojo pateiktą prašymą bei teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, tačiau įvertina visus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir kt. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs apelianto asmenybę, visas nuteistajam S. R. palankias aplinkybes, apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą – atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti apeliantui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
15. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai motyvavo ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, bei, atsižvelgęs į aplinkybių visumą ir netaikydamas apeliantui lygtinio paleidimo, neperžengė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, baudžiamojo bei bausmių vykdymo įstatymų ribų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti nuteistojo S. R. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
16. Skunde nuteistasis nurodo sutinkantis, kad jo atžvilgiu būtų paskirta intensyvi priežiūra, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis nusikalstamus veiksmus padarė būtent vartodamas alkoholį, o šiuo metu, kaip minėta iš socialinio tyrimo išvados akivaizdu, kad pastarasis neigia savo agresyvumą apsvaigus nuo alkoholio, nėra bandęs nutraukti alkoholio vartojimo, gydytis nuo alkoholizmo, pateisina ir minimizuoja alkoholio vartojimo žalą, mano, kad gerti su saiku yra normalu. Apeliantą paleidus lygtinai, jis ir vėl galimai būtų veikiamas tų pačių faktorių, kurie įtakojo jo elgesį iki nusikaltimo padarymo. Tokiu būdu, šios aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad buvimo vietos kontrolė būtų efektyvi nuteistojo elgesio kontrolės priemonė.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo S. R. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.