Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1194-1083/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-30
Bylos Nr.
1-1194-1083/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25860-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marius Jankauskas
Kaltinamasis
G. K.
Advokatai
Arnoldas Šukaitis
Kategorijos
Byla Nr. 1-1194-1083/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25860-2019-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2.; 1.2.20.5.1.; 2.1.8.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 30 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas,sekretoriaujant Laurai Levickienei,dalyvaujant prokurorei Gailutei Vilkienei,laiduotojai A. K.,kaltinamajai G. K., jos gynėjui advokatui Arnoldui Šukaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini) (deklaravusi gyvenamąją vietą ten pat), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, turinti vidurinį išsilavinimą, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. K. 2019 m. balandžio 19 d. Panevėžio apylinkės teisme, esančiame (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu (posėdžio pradžia 13.30 val.), prieš tai pasižadėjimu įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą (numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje), apklausiama tyčia melagingai parodė, kad 2018 m. lapkričio 17 d. 20.30 val. (duomenys neskelbtini) automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ne L. C., o kitas asmuo.

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji G. K. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad tiksliai laiko nepamena, bet galėjo būti 2018 m. lapkričio 17 d., apie 20 val., kartu su L. C. jos automobiliu važiavo į namus. Tą vakarą ji jautėsi blogai, todėl automobilį vairavo L. C.. Įvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvę priekyje pamatė reidą vykdančius policijos pareigūnus. L. C. sustabdė automobilį ir paprašė jos pasikeisti vietomis, nes jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemonių. Jie abu su L. C. išlipo iš automobilio ir L. C. pabėgo. Likusi viena ji sėdo už savo automobilio vairo ir pradėjo važiuoti, o privažiavusi reidą vykdžiusius policijos pareigūnus sustojo prie jų. Policijos pareigūnams paklausus ji paaiškino, kad jos automobilį prieš tai vairavo L. C.. Vėliau, tą patį vakarą, ji susitiko su L. C. ir pasakė jam, kad pareigūnams nurodė, jog automobilį vairavo jis. Pastarasis supyko ir prašė jos, kad ji nueitų į policijos įstaigą ir pakeistų savo paaiškinimą, t. y. nurodytų, kad automobilį vairavo ne jis, o kitas asmuo. L. C. tikino ją, kad dėl paaiškinimo pakeitimo jai nieko negresia ir nieko nebus. Tiksliai nepamena kada, bet maždaug po savaitės ji nuėjo į policijos įstaigą ir paaiškino, kad automobilį vairavo ne L. C., o kitas asmuo. Tačiau policijos pareigūnai paskyrė L. C. baudą, kurią jis apskundė teismui. 2019 m. balandžio 19 d. Panevėžio apylinkės teisme vyko teismo posėdis dėl L. C. skundo. Prieš šį teismo posėdį L. C. mokė ją, ką ji turėtų sakyti teisme, t. y. kad automobilį vairavo ne jis, o kitas asmuo, įtikinėjo, kad jai už melavimą nieko nebus. Prieš jos apklausą teisme teisėjas ją įspėjo dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ji pasirašė už tai ir prisiekė sakyti tiesą, bet duodama parodymus teisme melavo, t. y. paaiškino, kad pirmiau paminėto įvykio metu automobilį vairavo ne L. C., o kitas asmuo. Ji suprato, kad meluodama teisme elgiasi negerai, bet ji norėjo padėti L. C., nes tuo metu su juo draugavo. Tokį savo poelgį – melavimą teisme – ji vertina blogai, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Šiuo metu ji su L. C. nebendrauja, nutraukė su juo santykius, nes jis jai darė blogą įtaką.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąją nutrauktas, nes kaltinamoji G. K. prisipažino esanti kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, kaltinamoji G. K. ikiteisminio tyrimo metu sutiko, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (142 b. l.). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir kaltinamosios gynėjas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3. BPK 290 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka išvardinti: tarnybinis pranešimas (6 b. l.), Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutarties kopija (12–13 b. l.), administracinio nusižengimo bylos (kodas (duomenys neskelbtini)) kopija (14–31 b. l.), administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (32–73 b. l.), kaltinamosios G. K. pasižadėjimo kopija (56 b. l.), kompaktinis diskas su teismo posėdžio garso įrašu (74 b. l.), liudytojo M. M. apklausos protokolas (79 b. l.), liudytojo D. J. apklausos protokolas (82 b. l.), liudytojo J. D. apklausos protokolas (86, 87 b. l.), liudytojo A. R. apklausos protokolas (91 b. l.), liudytojo R. B. apklausos protokolas (96–97 b. l.), kaltinamąją G. K. charakterizuojanti medžiaga (100–103, 105–106, 109 b. l.), kaltinamosios fotografavimo, filmavimo, matavimo, daktiloskopavimo ir paėmimo pavyzdžių genetinei daktiloskopijai protokolas (113–115 b. l.), kaltinamosios G. K. apklausų protokolai (125–126, 133 b. l.), nutarimas skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (136–137 b. l.), prašymas dėl asmens perdavimo pagal laidavimą (161 b. l.), laiduotoją A. K. charakterizuojanti medžiaga (162–166 b. l.).

2.4. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Be pačios kaltinamosios visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamoji G. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

2.5. Kaltinamosios G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

3. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

3.1. 2019 m. rugsėjo 25 d. teisme buvo gautas kaltinamosios mamos A. K. prašymas atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jos (A. K.) atsakomybei (161 b. l.).

3.2. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

3.3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji G. K. ir laiduotoja A. K. palaikė prašymą atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja nurodė, kad kaltinamoji gyvena kartu, tame pačiame bute, jos matosi kasdien, kaltinamoji dirba. Jos yra artimos, kaltinamoji konsultuojasi su ja svarbiais klausimais ir atsižvelgia į jos (laiduotojos) nuomonę, todėl laiduotoja gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką. Po pokalbio su dukra pastaroji nutraukė santykius su L. C., kuris dukrai darė neigiamą įtaką. Taip pat laiduotoja A. K. nurodė, kad sutinka būti savo dukros laiduotoja ir supranta savo kaip laiduotojos atsakomybę, supranta, kad ji turės daryti teigiamą įtaką savo dukrai. Anksčiau kaltinamoji G. K. nėra nusikaltusi, jai nėra žinomi tokie atvejai. Apie kaltinamosios G. K. padarytą nusikalstamą veiką ji sužinojo iš pačios kaltinamosios, po to, kai dukrai buvo pareikštas įtarimas. Kaltinamoji dėl savo veikos labai pergyvena, jos abi apie tai daug kalbėjo. Dukra su ja (laiduotoja) elgiasi pagarbiai, mano, kad ji yra autoritetas savo dukrai. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad laiduotoja neteista, nebausta administracine tvarka, gyvenamojoje vietoje ji charakterizuojama teigiamai – ji nepriekaištingai atlieka savo, kaip įgaliotos daugiabučio namo atstovės, pareigas, yra reikli namo gyventojams ir tuo pačiu nekonfliktiška, gerai sutarianti su jais. Nors laiduotoja A. K. yra neįgali (darbingumas 50 %), ji dirba ir pasak jos pačios, jos sveikatos būklė netrukdys būti laiduotoja. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui abejoti kaltinamosios mamos A. K. galimybe būti laiduotoja ir daryti teigiamą įtaką savo dukrai – kaltinamajai G. K..

3.4. Kaltinamoji G. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Be to, kaltinamoji G. K. neteista, ji turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už padarytą mažareikšmį KET pažeidimą, susijusį su pirmiau jau aptartu 2018 m. lapkričio 17 d. įvykiu, anksčiau ji nebuvo bausta administracine tvarka, jai paskirtą administracinę nuobaudą įvykdė. Svarbu įvertinti kaltinamosios G. K. padarytos veikos pavojingumą – kaltinamoji padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą teisingumui. Kaltinamoji G. K. dirba, darbovietėje charakterizuojama teigiamai (100–103, 105–106, 109 b. l.). Nusikalstamą veiką ji padarė norėdama padėti asmeniui, su kuriuo tuo metu palaikė draugiškus santykius, įtakojama jo, šiuo metu su minėtu asmeniu santykių nebepalaiko. Nusikaltimu nei turtinė, nei neturtinė žala nebuvo padaryta. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad kaltinamoji G. K. padarys tinkamas išvadas, ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys.

3.5. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, į prokurorės poziciją, o taip pat į laiduotojos turtinę padėtį (bendros jos šeimos pajamos sudaro apie 600 eurų, kurių pakanka pragyvenimui, bet sutaupyti nepavyksta; šeima turi du butus – viename iš jų gyvena patys, o kitas yra nedidelis bendrabučio tipo butas; pajamų iš nekilnojamojo turto šeima negauna), teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju galima kaltinamąją G. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, perduodant ją pagal laidavimą laiduotojos A. K. (mamos) atsakomybei be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

3.6. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas laidavimo terminą nustato 2 metams.

4. Kiti klausimai

4.1. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai G. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (136–137 b. l.), kuri paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama.

4.2. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktas – kompaktinis diskas su teismo posėdžio garso įrašu (74 b. l.), paliekamas saugoti kartu su byla.

4.3. Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas.

4.4. Šioje byloje valstybė patyrė išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą. Tačiau BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas <...>, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal suformuotą teismų praktiką priėmus procesinį sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukus, proceso išlaidos iš asmens negali būti išieškomos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-93-788/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą iš kaltinamosios G. K. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

G. K., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos A. K. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dvejiems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

G. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą – kompaktinį diską su teismo posėdžio garso įrašu, palikti saugoti kartu su byla.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėjas Marius Jankauskas