- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-02-23
- Bylos Nr.
- 2-92/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis, Alė Bukavinienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Aljos statyba“
- Atsakovas
- I. N., J. V., L. S.
- Kategorijos
- 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aljos statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria nustatytas ieškovui terminas ieškinio trūkumams pašalinti civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aljos statyba“ ieškinį atsakovams I. N. , J. V. , L. S., dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Aljos statyba“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 1 326 600 Lt nuostolių bei priteisti solidariai iš atsakovų 20 000 Lt baudą. Nurodė, kad atsakovai pateikė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui ieškinį, kuriame pateikė nepagrįstus reikalavimus ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, vėliau jas panaikino. Prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovai veikė nesąžiningai, sąmoningai klaidino teismą, pateikė prieštaringus įrodymus. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Aljos statyba“ patyrė nuostolių, todėl jie priteistini iš atsakovų solidariai CPK 95 straipsnio nustatyta tvarka. Kadangi piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis pažeidžiami ne tik privatūs, bert ir valstybės interesai, todėl solidariai atsakovams skirtina 20 000 Lt bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. gruodžio 19 d. nutartimi nustatė ieškovui UAB „Aljos statyba“ terminą iki 2006 m. sausio 2 d. ieškinio trūkumams pašalinti ir įpareigojo sumokėti 17 266 Lt dydžio žyminį mokestį. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, todėl skirtinas trūkumams šalinti. Be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, jog sumokėtas žyminis mokestis (CPK 135 str. 2 d., CPK 80 str. 1 d.). Ieškovas pareiškė turtinį reikalavimą dėl 1 326 600 Lt nuostolių atlyginimo, todėl turi sumokėti 17 266 Lt žyminio mokesčio. Teismas pažymėjo, kad ieškovui teismo nustatytu terminu nepašalinus trūkumų ieškinys bus laikomas nepaduotu ir bus grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Aljos statyba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartyje nurodytas reikalavimas sumokėti žyminį mokestį yra nepagrįstas. Ieškinys pateiktas dėl nuostolių atlyginimo pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, t.y. dėl atsakovių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. CPK 80 straipsnis reglamentuoja žyminio mokesčio mokėjimą už procesinius dokumentus, kuriais reiškiami materialiniai teisiniai reikalavimai. Kadangi prašymai dėl nuostolių, atsiradusių dėl piktnaudžiavimo procesu, atlyginimo nėra procesinis dokumentas už kurį pagal CPK 80 straipsnį mokamas žyminis mokestis ir nėra kito teisinio pagrindo mokėti žyminį mokestį, todėl pateikiami prašymai dėl nuostolių, atsiradusių piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo (CPK 95 str.1 d.) neapmokestinami žyminiu mokesčiu.
Atsiliepimas
Atsakovai pateikė atsiliepimus į atskirąjį skundą, kuriame prašė skundą atmesti. Nurodė, kad prašyme išdėstyti požymiai atitinka savarankiško ieškinio reikalavimus, todėl teismas pagrįstai pareikalavo iš ieškovo pašalinti trūkumus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Sutinkamai su CPK 95 straipsnio 1 dalimi šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Toks teisinis reglamentavimas rodo, kad iš piktnaudžiavusios procesinėmis teisėmis šalies nuostolių atlyginimas gali būti priteistas CPK pagrindu. Tačiau ieškinys dėl nuostolių atlyginimo gali būti pareikštas ir remiantis bendrosiomis CK normomis, reglamentuojančiomis nuostolių atlyginimą.
Tais atvejais, kai prašymas dėl nuostolių atlyginimo pareiškiamas CPK 95 straipsnio pagrindu, jis nagrinėjamas kartu su pagrindiniu reikalavimu ir nelaikomas savarankišku ieškininiu reikalavimu. Tokiu atveju prašymą pareiškęs asmuo neturi mokėti žyminio mokesčio. Tačiau tais atvejais, kai pareiškiamas savarankiškas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, jis turi būti apmokėtas CPK 80 straipsnio nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu.
Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos medžiagos negalima spręsti koks pateikto prašymo dėl nuostolių atlyginimo ryšys su pagrindiniu reikalavimu. Medžiagoje nėra duomenų apie pagrindinį reikalavimą. Pateiktas procesinis dokumentas vadinamas prašymu, nurodytas CPK 95 straipsnio pagrindas. Tai rodo, kad prašymą pateikiantis asmuo prašymą teikia CPK nustatyta tvarka. Tačiau pats prašymą teikiantis asmuo save nurodo kaip ieškovą, prašo priimti sprendimą už akių, jeigu ieškovės nepateiks paruošiamųjų procesinių dokumentų, nurodo, kad bylą ves per advokatą. Prašymas pateiktas teismui, kuriame nenagrinėjamas pagrindinis reikalavimas. Šie požymiai būdingi savarankiškam ieškinio reikalavimui. Taigi, prašymas turi tiek savarankiškam ginčo teisena nagrinėtinam ieškiniui požymių, tiek ir CPK 95 straipsnyje teikiamam prašymui dėl nuostolių atlyginimo. Teisė pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą išimtinai priklauso jas ginančiam asmeniui (CPK 13 str.), todėl apeliantas turi pasirinkti ir aiškiai išreikšti savo teisių gynimo būdą.
Pirmosios instancijos teismas spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą turi vertinti, o esant būtinumui, pareikalauti papildomų įrodymų iš procesinį dokumentą pateikusio asmens, kaip šis asmuo nori ginti savo teises. Priklausomai nuo to, ar pažeistas teises norima ginti CPK 95 straipsnio nustatyta tvarka kartu su pagrindiniu reikalavimu, ar užvedant atskirą bylą, turi būti sprendžiama žyminio mokesčio apmokėjimo klausimas.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dėl nuostolių atlyginimo gali būti pateikiamas motyvuotas prašymas. Toks prašymas, kaip minėta, nėra ieškininis reikalavimas, todėl jam netaikomi CPK IV skyriuje nustatyti teismingumo reikalavimai. Civilinės bylos teismingumas turi būti nustatomas pagal pareikštą pagrindinį reikalavimą. CPK 95 straipsnio pagrindu byloje pareikštas prašymas dėl nuostolių atlyginimo nekeičia pagal pagrindinį reikalavimą nustatyto civilinės bylos teismingumo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.