Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2004-07-05 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams; pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, 2006-09-14 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės;

2) 2009-08-17 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 242 straipsnį laisvės atėmimu 3 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, paskirta galutinė subendrinta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose; paleistas 2010-09-29 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 straipsniu, lygtinai, neatlikus 9 mėnesių 9 dienų laisvės atėmimo bausmės;

3) 2013-06-18 Šakių rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

4) 2015-09-07 Šakių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirta 9 mėnesių viešųjų darbų; bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis L. Š. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, tai yra, 2016-11-26, apie 19 val., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia spyrė ne mažiau 6 kartus į įvairias kūno vietas savo sugyventinei S. O., tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su S. O. yra sugyventiniai, kartu augina nepilnamečius vaikus. Vakare abu buvo išgėrę, apsipyko, prasidėjo žodinis konfliktas, nesusivaldė, pradėjo stumdytis, apsispardė. Nebuvo visiškai apsvaigęs, iš dalies atsimena įvykio aplinkybes. Dėl kokių priežasčių kilo konfliktas neprisimena. Gal šešis kartus spyrė. Įspyrė gal porą kartų į koją, su ranka į nugarą trinktelėjo, paskui pargriovė, nubrozdino alkūnę į kilimą. Gal ir į galvą spyrė, jis neatsimena. Žino, kad spardant žmogų į galvą, nugarą gali būti sunkios pasekmės, bet jis apie tai nepagalvojo. Alkoholio vartoti jis nenori. Sutiktų dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Konflikto metu vaikai buvo kitame kambaryje, jie negirdėjo kaip pykstasi. Šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą ir supranta, kad gali netekti teisės auginti vaikus. Labai gailisi dėl savo poelgio, nori atsiprašyti S. O..

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji S. O. parodė, kad vaikas parsinešė mažą šuniuką iš kaimo, iš pažįstamo. Dėl šuniuko viskas ir prasidėjo. Liudas pradėjo jai tą vyrą prikaišioti. Lapkričio 9 d. „sukūlė“ ją taip smarkiai, buvo visa mėlyna, vos pasivilkti galėjo. Lapkričio 25 d. grįžo namo girtas iš kaimo, išdaužė jai visus langus, iškvietė policiją. Jį išsivežė pasieniečiai ir paliko pas tokią moteriškę Slavikuose. Jis ryte parėjo namo. Paskui lapkričio 26 d. visai sukvailiojo. Ji vaikams kepė kepsnius, o jis parsivežė butelį degtinės iš Slavikų. Galima sakyti, kad jis ją prievarta vertė gerti. Padėjo stikliuką ir liepė gerti. Ji nenorėjo konflikto, todėl gėrė. Ji vaiką valgydino, o jis pribėgęs jai už plaukų tempė ir nuvertė nuo lovos, pradėjo spardyti ir išėjo į kaimą. Grįžo iš kaimo ir parsivedė tą žmogų, kuris jos vaikui atidavė šuniuką. Pradėjo daužytis, visur tiško kraujai, vaikai išsigando, pradėjo klykti ir iškvietė policiją. Vaikai matė kaip ją spardo, pastoviai šaukė „nemušk mamos“. Sekmadienį iš baimės vyresniajam vaikui T. užėjo epilepsijos priepuolis, jį išvežė į ligoninę. Ji turi šešis, kartu su ja gyvenančius vaikus, vienas neįgalus. Netiki, kad jis gali pasikeisti, bet jai vienai labai sunku namuose, nori, kad ji liktų laisvėje. Jis pusę metų negėrė, buvo užsikodavęs. Kai negėrė, buvo geras žmogus, o spalio 25 d. „nulaužė“ kodą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. Š. kaltę įrodo jo paties visiškas prisipažinimas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga: pranešimas apie vaiką, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje (b. l. 9), pranešimas apie galimai smurtą artimoje aplinkoje patyrusį asmenį (b. l. 10), pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (b. l. 11-15), asmens apžiūros protokolas (b. l. 19-23) ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo L. Š. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia spyrė ne mažiau 6 kartus į įvairias kūno vietas savo sugyventinei S. O., tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (partnerystės), t. y. sugyventiniai, taip pat pripažįstami šeimos nariais.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad kaltinamasis prisipažino dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nusikaltimas nesunkus; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl emocinio nesusivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo, dėl neatsakingo ir nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, – pilnametis, baustas, teistas paskutinius du kartus už smurtą artimoje aplinkoje, teistumas neišnykęs, nedirba, gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes; į tai, kad baudžiamojoje byloje nereiškiamas civilinis ieškinys, į tai, kad nukentėjusioji išsakė poziciją dėl bausmės paskyrimo, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 straipsnyje numatytus tikslus bei paveiktų, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam skirtina 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi yra pagrindas manyti, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys, jo atžvilgiu paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir gydytis nuo priklausomybės ligų (alkoholizmo).

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso X skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas. Vadovaujantis BK 72² straipsniu kaltinamajam L. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant, kad L. Š. baudžiamojo poveikio priemonę turi atlikti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismui pateikta 2016-12-01 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-13112, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą L. Š. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 34,74 Eur advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, o BPK 105 straipsnio 2 dalyje sakoma, kad teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis nedirba, turto neturi, be to, atsižvelgiant į tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę pasinaudoti advokato paslaugomis tokioje padėtyje, kai byla nagrinėjama teisme pagreitinto proceso tvarka, kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn patrauktam asmeniui, nepaisant ir jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei vadovaujantis teismų praktika (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014), teismas sprendžia, jog kaltinamasis nėra pajėgus apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jų nepriteisia.

Kaltinamasis L. Š. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. lapkričio 26 d. 21.15 val. iki 2016 m. lapkričio 28 d. 10.54 val. (b. l. 69-70).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir gydytis nuo priklausomybės ligų (alkoholizmo).

Vadovaujantis BK 72² straipsniu paskirti L. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atlikti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir paskirtos realios bausmės vykdymo atveju į bausmės laiką įskaityti L. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 26 d. 21.15 val. iki 2016 m. lapkričio 28 d. 10.54 val.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus išlaidų iš L. Š. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.