- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-12
- Bylos Nr.
- A-556-347-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- R., R. G.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Algirdas Cegelis
- Kategorijos
- 9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 3-6) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI prie FM) 2008 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 68-20 „Dėl R. G. (a. k. 36504070425) 2007-07-11 prašymo dėl mokestinio ginčo proceso atnaujinimo“ ir patenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą byloje, kurioje priimtas VMI prie FM 2005 m. vasario 7 d. sprendimas Nr. 68-51.
Pareiškėjas nurodė, kad centrinis mokesčių administratorius tinkamai neįvertino fakto, jog naujai paaiškėjusia aplinkybe jis laiko ir procesą atnaujinti prašo remdamasis ne Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2006 m. gruodžio 27 d. pranešimo Nr. E.2-4279 turiniu, bet Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2006 m. gruodžio 27 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą bei ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-00072-04 medžiaga. Nei pats nutarimas, nei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga kartu su pranešimu jam nebuvo įteikta, be to, pranešime nenurodyta susipažinimo su nutarimu ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga tvarka, institucija, kurioje laikoma ikiteisminio tyrimo medžiaga. Todėl su pačiu nutarimu ir kita informacija (įvairių asmenų, apklaustų byloje, liudijimais) pareiškėjas susipažino tik po advokato 2007 m. gegužės 29 d. išsiųsto prašymo. Tai rodo, kad aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, jam tapo žinomos ne 2006 m. gruodžio 27 d., kaip nurodo atsakovas, o tik gavus atsakymą į advokato 2007 m. gegužės 29 d. paklausimą. Juolab, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2006 m. gruodžio 27 d. pranešimas Nr. E.2-4279 pareiškėjui buvo įteiktas žymiai vėliau. Taigi prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas pateikė laiku ir nėra pagrindo teigti, jog prašymo padavimo terminas praleistas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 16-17) prašė skundą atmesti.
Atsakovas nurodė, kad su prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas kreipėsi tik 2007 m. liepos 11 d., tai yra praleidęs įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, kuris skaičiuojamas ne tik nuo tos dienos, kada prašymą atnaujinti procesą pateikiantis subjektas sužinojo apie aplinkybes, kurios yra atnaujinimo pagrindas, tačiau ir nuo tos dienos, kada toks subjektas turėjo sužinoti apie tokias aplinkybes (Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 160 str. 5 d.). 2006 m. gruodžio 27 d. nutarimo rezoliucinės dalies 4 punkte nurodyta apie priimtą sprendimą pranešti suinteresuotiems asmenims (šiuo atveju ir pareiškėjui), todėl terminas prašymui pateikti skaičiuotinas būtent nuo 2006 m. gruodžio 27 d. Pareiškėjo teiginiai, kad minėtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą jam nebuvo įteiktas, o gautas tik 2007 m. birželio mėnesį jo advokatui išsiuntus paklausimą dėl tyrimo baigties, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Be to, advokato 2007 m. gegužės 29 d. prašyme Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai yra prašoma leisti susipažinti su nutraukta byla Nr. 06-1-00072-04, o ne klausiama dėl tyrimo baigties. Taigi pareiškėjo atstovas jau kreipdamasis žinojo, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, todėl skunde dėstomi argumentai dėl aplinkybių, kuriomis grindžiamas MAĮ 160 straipsnio 5 dalyje nurodytų terminų skaičiavimas, yra nepagrįsti. Ta pati teisės norma numato, kad asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos. Kadangi VMI prie FM sprendimas Nr. 68-51 buvo priimtas 2005 m. vasario 7 d., šis terminas yra pasibaigęs, todėl prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas negali būti atnaujintas.
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į skundą (b. l. 21) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, kad palaiko atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu (b. l. 32-34) pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad, vadovaujantis administracinės bylos Nr. I-8321-7/2007 medžiaga, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2006 m. gruodžio 27 d. nutarimo 2 punktu nutraukė 2004 m. spalio 6 d. pareiškėjo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-00072-04 pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį (dokumentų klastojimas ir panaudojimas), nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Vykdydamas šio nutarimo rezoliucinės dalies 4 punkto įpareigojimą apie priimtą sprendimą pranešti Vilniaus miesto apylinkės vyriausiajam prokurorui ir suinteresuotiems asmenims, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroras 2006 m. gruodžio 27 d. surašė raštą Nr. E.2-4279 „Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo“, kurį adresavo pareiškėjui ir advokato Algirdo Cegelio kontorai. Minėtame dokumente pareiškėjui ir jo gynėjui buvo nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 06-1-00072-04, kurioje pareiškėjas buvo apklaustas įtariamuoju, 2006 m. gruodžio 27 d., vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo. Be to, Baudžiamojo proceso kodekso 214 straipsnio 3 dalyje (iki 2007 m. rugsėjo 1 d. galiojusi redakcija) įvardytiems asmenims išaiškinta teisė šį sprendimą apskųsti. Teismas taip pat nustatė, kad 2007 m. gegužės 25 d. pareiškėjas pasirašė teisinių paslaugų sutartį su advokatų M. Pūko, L. Kovaitės-Simaitienės ir partnerių kontora, kurią įgaliojo jį atstovauti VMI prie FM, Mokestinių ginčų komisijoje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos administraciniuose teismuose, taip pat kitose valstybinėse institucijose, įskaitant ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Pareiškėjas pagal 2007 m. gegužės 25 d. atstovavimo sutartį joje nurodytiems advokatams suteikė visą informaciją reikalingą tinkamam pavedimo vykdymui, tarp jų pranešė apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-00072-04, ką vienareikšmiškai patvirtina advokato M. Pūko 2007 m. gegužės 29 d. paklausimo turinys. Teismas, vadovaudamasis skundo dėl mokestinio ginčo padavimo terminų skaičiavimo taisyklėmis (MAĮ 152 str. 2 d.), konstatavo, kad skundas dėl VMI prie FM 2005 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 68-51 mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai galėjo būti paduotas iki 2005 m. vasario 28 d. Prašymą dėl mokestinio ginčo proceso atnaujinimo pareiškėjas centriniam mokesčių administratoriui pateikė 2007 m. liepos 17 d. - praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo 2005 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 68-51, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad MAĮ 160 straipsnio 5 dalyje yra apibrėžtas naikinamasis terminas, su kurio pasibaigimu išnyko pareiškėjo subjektinė teisė kreiptis dėl proceso atnaujinimo, teismas konstatavo, jog atsakovas visiškai teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti 2007 m. liepos 17 d. prašymą. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog apie Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2006 m. gruodžio 27 d. nutarimu sukeliamas teisines pasekmes pareiškėjas sužinojo 2007 m. birželio mėnesį, o ne 2007 m. pradžioje, kai jis ir jo advokatas A. Cegelis gavo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Pirmojo nusikalstamų veikų skyriaus prokuroro 2006 m. gruodžio 27 d. raštą Nr. E.2-4279 „Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo“. Teismas padarė išvadą, kad VMI prie FM 2008 m. sausio 25 d. sprendimas Nr. 68-20 yra teisėtas ir pagrįstas.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 39-43) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą ne teismo nurodomu MAĮ 152 straipsnio 2 dalies pagrindu, bet kreipėsi dėl mokestinio ginčo proceso atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms MAĮ 160 straipsnio pagrindu.
2. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė laiku, tai yra kai sužinojo apie naujas aplinkybes, susipažinęs su nutrauktos bylos medžiaga.
3. Įstatymų leidėjas vienerių metų senatį numato tik tuo atveju, jei praleidžiamas trijų mėnesių terminas nuo naujų aplinkybių paaiškėjimo ir prašoma šį terminą atnaujinti (MAĮ 160 str. 5 d.). Šiuo konkrečiu atveju trijų mėnesių termino, skaičiuojamo nuo naujų aplinkybių paaiškėjimo, pareiškėjas atnaujinti neprašė, todėl ir su tuo siejamas vienerių metų terminas negali būti taikomas. Minimo įstatymo 160 straipsnio 5 dalis prašymams dėl proceso atnaujinimo paduoti numato 5 metų senaties terminą, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas apskundimo termino. Šiuo atveju šis terminas praleistas nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
4. Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pagrįstas ir atitinka visas sąlygas, reikalingas proceso atnaujinimui.
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 46-47) prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas atsiliepime nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime pirmosios instancijos teismui.
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l .48) prašo pareiškėjo skundo nepatenkinti.
Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, kad palaiko atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Tikrinamoje administracinėje byloje kyla faktinės aplinkybės, lemiančios atitinkamą teisinį kvalifikavimą, nustatymo aspektas bei nuostatų, reglamentuojančių mokestinių ginčų bylų proceso atnaujinimą, aiškinimo klausimas, o būtent Mokesčių administravimo įstatymo 160 straipsnio 5 dalies.
Mokesčių administravimo įstatymo 160 straipsnio 5 dalyje (įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2008 m. sausio 1 d. ir galiojusi iki 2008 m. lapkričio 15 d.) numatyta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos. Prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos praėjo daugiau kaip 5 metai.
Šios teisės normos analizė leidžia teigti, kad įstatymų leidėjas čia yra įtvirtinęs dviejų pobūdžio terminus. Terminą, per kurį gali būti paduotas prašymas dėl proceso atnaujinimo, ir terminą, kuriam pasibaigus, prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimas visiškai paneigiamas. Pastaruoju atveju mokesčių administratoriui pakanka konstatuoti faktinę aplinkybę, kad nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos yra praėję daugiau kaip 5 metai ir sprendimu atsisakyti priimti prašymą. Tai naikinamojo pobūdžio terminas, kuris negali būti atstatytas. Kitu atveju, jei nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos nėra praėję daugiau kaip 5 metai prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimas yra galimas. Mokesčių administratorius, atsisakydamas tokį prašymą (nesuėjus 5 metams) tenkinti, privalo nustatyti keletą faktinių aplinkybių, o jų nekonstatavęs ir esant pagrįstiems įstatymų nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams, prašymą tenkinti. Esant paduotam prašymui dėl proceso atnaujinimo nesuėjus tokio prašymo padavimo naikinamajam terminui, mokesčių administratorius, visų pirma, turi nustatyti, ar prašymas tikrai paduotas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Nustačius, jog bendrasis prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas nėra praleistas, sudaroma pirminė prielaida prašymo priėmimui ir nagrinėjimui iš esmės. O jei šis terminas (bendrasis prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo) praleistas dėl svarbių priežasčių, suteikiama galimybė jį atnaujinti. Tačiau tokiu atveju reikalinga nustatyti aptariamo termino praleidimą pagrindžiančias priežastis, kurios turi būti svarbios. Tai paliekama mokesčių administratoriaus diskrecijai. Bet net ir konstatavus svarbių priežasčių buvimą praleisto termino atnaujinimui, to dar nepakankama. Kartu turi būti nustatyta ir tai, jog prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo, kuris nebuvo apskųstas, apskundimo termino pabaigos.
Nagrinėjamu atveju R. G. 2007 m. liepos 17 d. prašymo patenkinimas dėl proceso atnaujinimo nebuvo galimas, nes jis buvo paduotas praleidus bendrąjį tokio prašymo padavimo terminą. Išreikšta pozicija grįstina byloje esančių faktinių duomenų visuma.
Iš administracinėje byloje surinktų įrodymų matyti, kad pareiškėjas siekė atnaujinti procesą remdamasis Vilniaus miesto apylinkės 2006 m. gruodžio 27 d. nutarimu bei ikiteisminio tyrimo medžiaga. Apie šio nutarimo priėmimą (o kartu ir iki teisminio tyrimo medžiagą) tiek pareiškėjas, tiek jo advokatas informuoti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2006 m. gruodžio 27 d. raštu (administracinės bylos Nr. I-8321/2007 lapas 11). Vadinasi, nuo pranešimo „Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo“ įteikimo pareiškėjui momento prasidėjo bendrojo termino eiga prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti tų aplinkybių pagrindu, kurios nurodytos 2007 m. liepos 11 d. pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo. Administracinėje byloje nėra įrodymų, kad apie tų pagrindų, kuriais remiamasi dėl proceso atnaujinimo, buvimą pareiškėjas sužinojo iki 2007 m. liepos 11 d. prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo esant mažiau nei 3 mėnesiams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.). Paties R. G. paaiškinimai dėl pranešimo įteikimo aplinkybių bei laiko atmestini, kaip nepatvirtinti kitais subjektyviais ar objektyviais, tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais.
Taigi dėl išdėstytų priežasčių teigtina, kad teismas tinkamai įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o R. G. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.