Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

G. A. (G. A.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis adresu V(duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 201 straipsnio 2 dalį - paskirta 60 MGL dydžio bauda;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai) – paskirta 10 mėn. laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. A. smurtaudamas artimoje aplinkoje tyčia sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2019 m. lapkričio 8 d., apie 19.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), sukėlė žodinį konfliktą su sugyventine O. B., kurio metu, būnant minėto namo kieme, tyčia vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajai O. B. į kairįjį šoną, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą.

Šiais veiksmais G. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis G. A. kaltę pripažino visiškai, parodė, kad su O. B. išsiskyrė, kartu negyvena. 2019 m. lapkričio 8 d., grįžo po darbo namo, buvo išgėręs alaus. O. B. namuose nebuvo. Kai O. B. grįžo namo, jiems būnant kambaryje, jis iškėlė jai pavydo sceną ir paprašė parodyti jam telefoną, tikslu pažiūrėti su kuo ji šnekėjo. O. B. nedavė telefono, tada jis tiesiog iš jos rankų griebė telefoną ir išėjo į lauką. O. B. pradėjo jį vytis, prie vartelių jį pasivijusi, griebė už striukės. Jis, atsisukęs į ją, dešine koja, vieną kartą spyrė O. B. į kairį šoną. O. B. griebėsi už šono, ir sušuko savo pusbroliui V. S., kad jis iškviestų policiją. Jis (G. A.), atvažiavusių policijos pareigūnų ir medikų nematė, jau buvo išėjęs. O. B. telefoną jis tą patį vakarą perdavė jos pusbroliui V. S.. Neturėjo tikslo pagrobti O. B. telefono. Gailisi dėl savo elgesio, gailisi, kad nesugebėjo valdyti savo emocijų, atsiprašė O. B. dėl savo poelgio.

Motyvuojamoji dalis

Be G. A. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, nukentėjusiosios O. B. surašytu protokolu – pareiškimu bei jos parodymais, O. B. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo apžiūros protokolu, Vilniaus aps. VPK patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės A. B. tarnybiniu pranešimu ir kita rašytine bylos medžiaga.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013).

BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Nors kaltinamasis G. A. ir nukentėjusioji O. B. nėra sutuoktiniai ir nėra įstatymų nustatyta tvarka įregistravę partnerystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnio 9 punktas), tačiau jie nusikalstamos veikos padarymo metu gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, todėl nors kaltinamasis ir nukentėjusioji bendrai gyveno įstatymais nustatyta tvarka neįregistravę nei santuokos, nei partnerystės, pagal įstatymą (BK 248 straipsnio 2 dalis), nukentėjusioji O. B., kaip kaltinamojo G. A. sugyventinė, turi būti laikoma nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nare.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad G. A. 2019 m. lapkričio 8 d., apie 19.00 val., namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo smurtą savo sugyventinės atžvilgiu ir taip jai sukėlė fizinį skausmą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus G. A. apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 82-87).

Skiriant bausmę G. A. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo panaudotas fizinis smurtas ir sukeltas fizinis skausmas šeimos nariui – sugyventinei, kaltinamojo asmenybę – anksčiau kelis kartus teistas, baustas administracine tvarka. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. A. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą, BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu, bei bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, G. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. A. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį – 50,49 Eur. (b.l. 41-44). Tačiau civilinis ieškovas teismui raštu pateikė informaciją apie tai, kad G. A. jau atlygino padarytą žalą, todėl ieškinio atsisako (b.l. 47,48). Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 107 straipsniu, procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas.

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107, 420 - 421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. A. (G. A.), a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu, bei dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. A. skirti galutinę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti namuose, jei tai nėra susiję su darbu, bei dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

G. A. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirti G. A. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programose, įpareigojant jį pradėti vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

G. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Išaiškinti G. A., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.