Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjusi P. J. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-05 nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus vyr. tyrėjas Aurimas Jurevičius 2014-01-10 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, pareiškėjas P. J. jį apskundė Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūrai.

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Arvydas Gramba 2014-02-05 nutarimu atmetė pareiškėjo P. J. skundą.

Minėtą prokuroro nutarimą P. J. apskundė Panevėžio miesto apylinkės teismui. Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2014-03-05 nutartimi P. J. skundo netenkino.

Pareiškėjas P. J. prašo panaikinti skundžiamą 2014 m. kovo 5 d. nutartį, vyriausiojo prokuroro Arvydo Grambos 2014 m. vasario 5 d. nutarimą ir įpareigoti prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą. Nurodo, kad skambinusio ir SMS žinutes rašiusio asmens, ar asmenų veiksmus suprato kaip turint konkretų tikslą. Šie skambučiai ir SMS žinutės rašytos ne šiaip sau. Tuo metu jo iniciatyva vyko ikiteisminis tyrimas dėl pasikėsinimo į jo sveikatą. Žinodami, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal jo pareiškimą, jie galėjo imtis priemonių jį įbauginti, kad atsisakytų savo principinės pozicijos atliekamame ikiteisminiame tyrime, kuriame yra pripažintas nukentėjusiuoju. Vienas iš būdų jį įbauginti, ir yra skambinėjimas jam, bei nepadoraus turinio SMS žinučių rašymas. O kokie šio asmens, ar asmenų tikslai buvo iš tiesų galima išsiaiškinti tik nustačius konkrečius asmenis, arba asmenį ir juos apklausus. Tam ir yra reikalinga atlikti ikiteisminį tyrimą, kadangi renkant pirminę informaciją teisėsaugos pareigūnams nepavyko nustatyti, kas naudojosi mobilaus ryšio telefonų numeriais, iš kurių jam buvo skambinta, bei rašytos SMS žinutės. Mano, kad iš šių mobilaus ryšio telefonų numerių buvo skambinta ne tik jam, o nustačius kam dar buvo skambinta, ar rašytos SMS žinutės, bei apklausus tuos asmenys, pareigūnai nesunkiai nustatytų kas naudojosi išankstinio mokėjimo mobilaus numeriais, iš kurių buvo skambinta jam, bei rašytos nepadoraus turinio SMS žinutės.

Skundas tenkinamas.

BPK 168 str. 1 d. numato du atvejus, kada atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą – kai skunde, pareiškime ar pranešime apie nusikalstamą veiką nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Tai reiškia, nesant aukščiau nurodytų aplinkybių, ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas.

Pareiškėjas nurodo, jog jis yra sistemingai bauginamas naudojant psichinę prievartą, t. y. jam per parą daug kartų skambinama, siuntinėjamos SMS žinutės ir tai yra susiję su kitu ikiteisminiu tyrimu, kur jis pripažintas nukentėjusiuoju. Nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi, prokuroro bei vyr. tyrėjo nutarimais, tvirtindamas, jog nagrinėjamu atveju privalėjo būti atliekamas tyrimas dėl jo skunde nurodytų aplinkybių, t. y. turėjo būti pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl veikos, numatytos BK 145 str. 2 d.

Skundžiami vyr. tyrėjo 2014-01-10 nutarimas Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir vyriausiojo prokuroro 2014-02-05 nutarimas Atsisakyti patenkinti P. J. skundą grindžiami teiginiais, kad yra aiški BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatyta aplinkybė – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nes BK 145 str. 2 d. požymis – žmogaus bauginimas turi būti susijęs su psichinės prievartos naudojimu, o psichinė prievarta minėto straipsnio prasme – tai grasinimai šiuo metu ar ateityje panaudoti fizinį smurtą ar sunaikinti turtą, o medžiagoje jokių objektyvių duomenų, kad P. J. būtų grasinama ar jis būtų bauginamas nėra; priešingai pats pareiškėjas yra nurodęs, kad skambinantis asmuo ar asmenys su juo nebendravo, paskambinus pačiam neatsiliepdavo, gautos trumposios SMS žinutės buvo ne grasinančio, o nepadoraus turinio. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nurodyti iš esmės analogiški motyvai.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo R. J. skundą, jo argumentus, teismui pateiktą bylos Nr. 50-76-AP-7 medžiagą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, vyriausiojo prokuroro nutarimą, vyr. tyrėjos nutarimą, daro išvadą, jog nėra pagrindo padaryti išvadai, kad egzistuoja aiški BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodyta aplinkybė.

Kaip matyti iš teismui pateiktų bylos Nr. 50-76-AP-7 dokumentų 2013-12-18 prašymu P. J. kreipėsi į pareigūnus, prašydamas ištirti jo nurodomas aplinkybes, t. y. kad į jo mobilaus ryšio telefoną per parą įvairiu laiku skambinama 50 kartų, atsiliepus niekas nekalba, skambinusieji asmenys keičia telefonų numerius, siunčia nešvankaus turinio SMS žinutes. Tiriant P. J. prašymą 2014-01-09 buvo surašytas paties P. J. paaiškinimas; 2014-01-10 gautas atsakymas iš subjekto, teikiančio informaciją elektroninių ryšių tinklais ir 2014-01-10 surašytas tarnybinis pranešimas dėl numerių priklausomybės. Atlikus šiuos veiksmus, telefonų numerių priklausomybė nenustatyta, abu telefono numeriai yra išjungti ir 2014-01-10 vyr. tyrėjas priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nėra aišku, kuo remiantis vyr. tyrėjo nutarime buvo padaryta išvada, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad P. J. būtų grasinama ar jis būtų bauginamas, nes pareiškėjas R. J. nurodo, kad minėti skambučiai jį veikia psichologiškai, mano, kad tai gali būti susiję su kitu ikiteisminiu tyrimu. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad tyrėjo nutarimas buvo priimtas pernelyg skubotai, t. y. neatlikus minimalių prašyme pateiktos informacijos patikrinimo veiksmų – pareiškėjo telefono apžiūros, mobilaus ryšio operatorių gautų skambučių ir SMS žinučių išklotinių analizės, atliekamo ikiteisminio tyrimo duomenų gretinimo ir pan. Tik atlikus išsamų P. J. pareiškimo patikrinimą, buvo galima spręsti, ar tikrai nebuvo padaryta jokia priešinga baudžiamajai ar administracinei teisei veika.

Nagrinėjamoje medžiagoje BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, nėra aiškios. Dėl šios priežasties Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-05 nutartį pripažinti teisėta nėra pagrindo, nes Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato vyr. tyrėjo 2014-01-10 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o tuo pačiu ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2014-02-05 nutarimas, kuriuo atsisakyta panaikinti vyr. tyrėjo nutarimą, yra nepagrįsti, todėl minėti procesiniai sprendimai naikintini.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 2 p., 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-05 nutartį ir priimti dėl P. J. skundo naują sprendimą:

Panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato vyriausiojo tyrėjo Aurimo Jurevičiaus 2014-01-10 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 50-76-AP-7 bei Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Arvydo Grambos 2014-02-05 nutarimą atmesti P. J. skundą.

Nutartis neskundžiama.