- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-14
- Bylos Nr.
- 2YT-4098-810/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00391-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Dambrauskienė
- Pareiškėjas
- D. N.
- Suinteresuotas asmuo
- J. Š., K. U., valstybės įmonės Turto bankas
- Advokatai
- Jonas Amšiejus
nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui K. U., suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas, K. U., J. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja D. N. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėja teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad ji ir suinteresuoti asmenys K. U. ir J. Š. yra L. U. ir A. U. vaikai. L. U., mirė (duomenys neskelbtini). Iki mirties L. U. gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Po tėvo L. U. mirties pareiškėja kreipėsi į notarų biurą dėl jo palikimo priėmimo, tačiau Druskininkų savivaldybės 1-asis notarų biuras atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą, nes paaiškėjo, jog L. U. po savo sutuoktinės A. U. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimo pateikdamas notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo nepriėmė, todėl pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl juridinio palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto nustatymo. Pareiškėjos teigimu, jos tėvas L. U. po sutuoktinės, pareiškėjos motinos, A. U. mirties (duomenys neskelbtini) ir toliau gyveno jų santuokos metu įgytame bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir visuomet jį laikė savo nuosavybe, rūpinosi butu kaip savu, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas ir buvo įsitikinęs, kad tai jo nuosavybė, todėl nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų (b. l. 1-3).
Teismo posėdžio metu pareiškėja D. N. ir atstovas advokatas Jonas Amšiejus pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. D. N., teikdama paaiškinimą, nurodė aplinkybes, analogiškas nurodytoms pareiškime.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. Š. patvirtino teismo posėdyje paaiškinimo metu D. N. nurodytas aplinkybes ir papildomai nurodė, kad ji, J. Š., o taip pat suinteresuotas asmuo K. U. tėvo L. U. palikimo nepriėmė, jo atsisakė, be to, jie nepretendavo priimti palikimą po motinos A. U. mirties ir jo nepriėmė, todėl prašo pareiškėjos D. N. pareiškimą tenkinti.
Suinteresuotas asmuo K. U. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, atsiliepimo į pareiškimą jis nepateikė.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui. Taip pat nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos A. U. palikimo perėjimą valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį L. U. palikto turto priėmimą valdyti. Jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad L. U. po savo sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus, kad pareiškėjo pareiškimas būtų patenkintas (b. l. 32-33).
Liudytoja Z. V. teismo posėdyje parodė, kad suinteresuotas asmuo J. Š. yra jos bendradarbė ir draugė, todėl ji U. šeimą žino, pažįsta pareiškėją D. N., pažinojo ir jų tėvus – L. ir A. U.. Liudytojos teigimu, A. U. mirė prieš maždaug penkerius metus. Po jos mirties sutuoktinis L. U. liko gyventi tame pačiame sutuoktiniams priklausiusiame bute (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nurodyti negali. Pati Z. V. ne kartą J. Š. paprašyta buvo pas L. U. į butą nuėjusi, nunešė L. U. knygų. L. U. po sutuoktinės mirties, kol buvo gyvybingas, vaikštantis, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, vėliau tai darė dukros. Butą, kuriame jis gyveno, jis laikė savo nuosavybe.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad pareiškėja D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra L. U., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. U., gimusios (duomenys neskelbtini), duktė (b. l. 6, 7). L. U. ir A. U. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). A. U. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Santuokos metu A. U. ir L. U. įgijo nekilnojamąjį turtą – butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). L. U. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). L. U. gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) iki jo mirties deklaruota jam ir jo mirusiai sutuoktinei A. U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Mirusysis pareiškėjos tėvas L. U. testamentu jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą - butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), paliko dukrai D. N. (b. l. 46). Druskininkų savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarė E. B. liudijimu paliudijo, kad Druskininkų savivaldybės 1-ajame notaro biure nėra užvestos paveldėjimo bylos po A. U., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties (b. l. 57).
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatas, kad įgytų palikimą, įpėdinis jį turi priimti, tai turi būti padaroma per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos D. N., suinteresuoto asmens J. Š., liudytojos Z. V. parodymai patvirtina, kad pareiškėjos tėvas L. U. po savo sutuoktinės A. U. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas aplinkybes, t. y. kad L. U. po sutuoktinės mirties liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį įgijo santuokos su sutuoktine A. U. metu. L. U. po sutuoktinės mirties prižiūrėjo ir rūpinosi šiuo turtu kaip savo, savo nuožiūra disponavo ir elgėsi su juo kaip šio turto savininkas, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas (b. l. 17, 18). Minimu turtu jis rūpinosi iš karto po sutuoktinės mirties, visus šiuos veiksmus, rodančius jo aiškiai išreikštą valią priimti palikimą, jis atliko per įstatyme numatytą terminą. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad kiti įpėdiniai (A. U. vaikai K. U. (b. l. 14) ir J. Š. (b. l. 16)) valios priimti palikimą, atsiradusį po A. U. mirties, neišreiškė, į palikimą pretenzijų nereiškia ir šiuo metu. Mirusiosios A. U. palikimo priėmimas, pradedant L. U. faktiškai valdyti paveldimą turtą ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Suinteresuoti asmenys J. Š. ir K. U. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, tačiau teismo posėdyje dalyvavusi J. Š. su pareiškimu sutiko, patvirtino, kad su pareiškimu sutinka ir kitas suinteresuotas byloje asmuo – K. U., jie pretenzijų dėl paveldimo turto nereiškia. Valstybės įmonė Turto bankas taip pat neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Byloje nėra duomenų, kad po A. U. mirties palikimą priėmė ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuoti asmenys. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens J. Š. paaiškinimus, liudytojos Z. V. parodymus, pareiškime ir kituose dokumentuose nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis pirmiau nurodytomis teisės normomis, teismas sprendžia, kad pareiškėjos D. N. tėvas L. U. po savo sutuoktinės A. U. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti palikimą sudarantį turtą.
Pareiškėja kita tvarka negali gauti prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra susijęs su turtinių teisių atsiradimu pareiškėjai, yra įrodytas, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos D. N. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.