Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2S-800-115/2009

Teisėjas Alfredas Juknevičius Procesinio sprendimo kategorijos 106.3; 122.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. liepos 21 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Danutės Kutrienės, Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, civilinėje byloje Nr. 2-483-647/2009 pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės G. B. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir LR CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš LR CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti LR CPK 135 ir 111 straipsniuose. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys pasinaudoti teisminės gynybos teise. Jeigu ieškinys neatitinka LR CPK 135 ir 111 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami LR CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (LR CPK 138 str.). Pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nepašalinus ieškinio trūkumų, ieškinys laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (LR CPK 115 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį, laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, konstatavęs, kad ieškovė nepašalino visų 2009 m. sausio 19 d. teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų. Kaip pagrindinius ieškinio trūkumus pirmosios instancijos teismas nurodė tai, kad ieškovė turi pateikti ieškinio bei priedų (įteikiamų dokumentų) vertimus į kazachų arba rusų kalbą bei duomenis iš atitinkamų Kazachstano migracijos civilinės metrikacijos įstaigų, patvirtinančių žinias apie atsakovo buvimą arba nebuvimą. Ieškovei ištaisius ieškinio trūkumus ir pateikus teismui patikslintą ieškinį, pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškinį, nurodydamas, jog ieškovė nepašalino visų ieškinio trūkumų ir nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių atsakovo gyvenamąją vietą. Teisėjų kolegija su tokia pirmos instancijos teismo pozicija nesutinka, kadangi LR CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas nurodo, jog procesiniame dokumente turi būti nurodyta dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis yra žinomas) bei gyvenamoji vieta. Taigi, ieškovui su ieškiniu kreipiantis į teismą tenka pareiga nurodyti atsakovo duomenis, tarp jų ir gyvenamąją vietą. Fizinio asmens gyvenamoji vieta turi būti nurodoma laikantis LR CK 2.16 ir 2.17 straipsniuose nustatytų taisyklių. Kaip matyti iš teismui pateikto ieškinio, ieškovė nurodė atsakovo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė tą pačią atsakovo gyvenamąją vietą. Kolegija mano, kad pirmos instancijos teismas, nepagrįstai reikalavo iš ieškovės pateikti dokumentus, patvirtinančius, jog atsakovas vis dar gyvena jos nurodytu adresu. Be to, ieškovė ėmėsi papildomų veiksmų ir pateikė teismui Rytų Kazachstano srities Justicijos Departamento Civilinės metrikacijos archyvo pažymą, jog nėra jokių įrašų apie atsakovo D. B. mirtį. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė tinkamai įvykdė reikalavimą nurodyti atsakovo – fizinio asmens– gyvenamąją vietą (LR CPK 111 str. 2 d. 2 p.). Remiantis šiomis aplinkybėmis nėra pagrindo sutikti su skundžiamos nutarties motyvu, jog ieškovė turėjo pateikti atitinkamų institucijų išduotus dokumentus apie atsakovo gyvenamąją vietą, kadangi tokio reikalavimo nenumato ir LR CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismui sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, nesvarstomas klausimas, ar ieškovo žinoma paskutinė atsakovo gyvenamoji vieta yra faktinė atsakovo gyvenamoji vieta, ar ieškinyje nurodytu atsakovo adresu bus įmanoma įteikti procesinius dokumentus.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas skundžiama 2009 m. balandžio 6 d. nutartimi grąžindamas ieškovei jos ieškinį ir nurodydamas, jog ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti, padarė nepagrįstas išvadas, todėl pirmos instancijos teismo skundžiama nutartis yra naikintina (LR CPK 329 str. 1 d.), o ieškovės G. B. ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 3 p., 339 str., teisėjų kolegija

n utarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-483-647/2009 panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.