- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-19
- Bylos Nr.
- 2A-769-653/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- G. J., A. L., J. L.
- Atsakovas
- Seesam Insurance AS Lietuvos filialui
- Trečiasis asmuo
- O. K., A. L., J. L., G. J.
- Kategorijos
- 3.3.1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Virginijaus Kairevičiaus rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. J. bei ieškovų A. L. ir J. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovui Seesam Insurance AS Lietuvos filialui dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo, tretieji asmenys O. K., A. L., J. L. ir pagal ieškovų A. L. ir J. L. ieškinį atsakovui Seesam Insurance AS Lietuvos filialui dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys O. K. ir G. J..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas G. J. ieškiniu prašė: 1) pripažinti draudiminiu eismo įvykį, įvykusį 2012 m. gruodžio 29 d., apie 11 val. 08 min., Radviliškio r. sav., kelio Panevėžys - Šiauliai 36,56 kilometre, kurio metu buvo apgadinti trys automobiliai: Alfa Romeo 156, v/n (duomenys neskelbtini) Volvo S60, v/n (duomenys neskelbtini) ir Ford Escort, v/n (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo 11 875.58 Lt žalos atlyginimo, 660,28 Lt delspinigių, iš viso - 12 535.86 Lt, taip pat 5% metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2012-12-29, apie 11 val., Radviliškio raj. sav., kelio Panevėžys-Šiauliai 36,56 kilometre įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos trys transporto priemonės. Dėl sukelto eismo įvykio kaltu buvo pripažintas Ford Escort vairuotojas O. K., kuriam 2013-03-04 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, paskirta 120 Lt bauda (ATPK 127 str. 2 d.). Ieškovas kreipėsi į kaltojo asmens, vairavusio automobilį Ford Escort, draudiką – atsakovą Seesam Insurance AS Lietuvos filialą dėl draudimo išmokos už apgadintą automobilį išmokėjimo. 2013-01-11 atsakovas paskaičiavo remonto sąmatą ir mokėtiną draudimo išmoką, kuri sudarė 11.875,58 Lt su PVM. 2013-01-11 ieškovas gavo atsakovo raštą dėl papildomų paaiškinimų, susijusių su eismo įvykiu, pateikimo. 2013-03-05 raštu atsakovas informavo ieškovą, jog įvertinęs UAB „Impulsana“ pateiktą specialisto išvadą, atsisako mokėti draudimo išmoką dėl automobilio Volvo S60 apgadinimo. Ieškovas 2013-05-24 pateikė pretenziją, kurią atsakovas 2013-06-21 raštu atmetė ir draudimo išmokos neišmokėjo vadovaudamasis 2013-02-19 specialisto V. M. išvada Nr. MV 2013-09.
Ieškovai A. L. ir J. L. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 9 750 Lt žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2012-12-29 A. L. vairuojamas ir J. L. nuosavybės teise priklausantis automobilis Alfa Romeo 156, pateko į eismo įvykį dėl O. K. kaltės. Buvo apgadinti trys automobiliai. Kadangi O. K. vairuotas automobilis Ford privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraustas atsakovo, jis privalo atlyginti žalą. Atsakovas informavo, kad jo apgadinto automobilio Alfa Romeo vidutinė rinkos vertė yra 10 000 Lt, likutinė vertė po eismo įvykio 500 Lt, o apskaičiuota draudimo išmoka 9 500 Lt, tačiau 2013-03-05 pranešimu atsisakė mokėti draudimo išmoką žalos byloje. Atsisakymą grindė specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad 2012-12-29 eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodė eismo įvykio dalyviai, o esminiai automobilių Alfa Romeo ir Volvo apgadinimai atsirado iki jų betarpiško kontakto. Su tokia atsakovo pozicija ieškovai nesutiko ir prašė ja nesivadovauti.
Atsakovas Seesam Insurance AS Lietuvos filialas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog 2013-01-02 gavo pranešimą apie eismo įvykį, kurio metu susidūrė trys automobiliai ir dėl įvykio kaltu buvo pripažintas O. K., kurio civilinę atsakomybę atsakovas buvo apdraudęs. LRV nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 29 p. pagrindu buvo atliktas tyrimas, kreiptasi į V. M. įmonę „Impulsana“ dėl specialisto išvados pateikimo. Įvertinęs specialisto išvadas apie tai, kad 2012-12-29 eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis nei nurodė eismo įvykio dalyviai, atsakovas informavo ieškovą, kad jo patirti nuostoliai dėl 2012-12-29 įvykio atlyginami nebus, nes nėra draudžiamojo įvykio sudėties TPVCAPDĮ prasme. Pagal TPVCAPDĮ 3 str. 1 d., išmoka mokama, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ir naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Kadangi ekspertas V. M. įvertinęs automobilių Volvo, Alfa Romeo ir Ford sugadinimus, ir juos sugretinęs su eismo įvykio dalyvių paaiškinimais nustatė, kad 2012-12-29 eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodė įvykio dalyviai bei didelę dalį sugadinimų automobiliai jau turėjo iki deklaruoto eismo įvykio, atsakovas negalėjo įsitikinti transporto priemonės Ford valdytojo civilinės atsakomybės buvimu. Paskaičiavo remonto sąmatą ir mokėtiną draudimo išmoką, kuri sudarė 11.875,58 Lt su PVM. Kartu remonto sąmatoje nurodyta, kad automobilio Volvo remontas netikslingas. Kai turto remontas ekonomiškai netikslingas, turtas yra laikomas sunaikintu (Taisyklių 14 p.). Taisyklių 14 p. numatyta, kad žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo ir likutinę vertę po eismo įvykio. Atsakovas, vadovaudamasis Taisyklių 13 p., nustatė transporto priemonės Volvo rinkos kainą iki 2012-12-29 įvykio, kuri sudarė 15.618,00 Lt bei transporto priemonės likutinę vertę po 2012-12-29 įvykio, t.y. 4.893,00 Lt. Skirtumas tarp vardinės ir likutinės transporto priemonės Volvo verčių sudaro padarytos per 2012-12-29 eismo įvykį automobiliui Volvo žalos dydį - 10.725,00 Lt (15.618-4.893=10.725,00 Lt.). Visa išmoka sudarytų 11 115,00 Lt.
Trečiasis asmuo A. L. su ieškiniu sutiko, nurodė, kad neturėjo motyvo ar tikslo imituoti eismo įvykį ir rizikuoti savo bei kitų eismo dalyvių sveikata ar gyvybe.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 9 d. sprendimu ieškovo G. J. ieškinį atmetė; ieškovų A. L. ir J. L. ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovų G. J., A. L. ir J. L. lygiomis dalimis į valstybės biudžetą 49,39 EUR pašto išlaidas, t.y. iš kiekvieno po 16,46 EUR.
Teismas nustatė, kad 2012-12-29, apie 11.08 val., Radviliškio raj., kelio Panevėžys-Šiauliai 36,56 km įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos trys transporto priemonės: Volvo S60, v/n (duomenys neskelbtini), Ford Escort, v/n (duomenys neskelbtini) ir Alfa Romeo, v/(duomenys neskelbtini) Eismo įvykio kaltininku pripažintas O. K., nes jis, vairuodamas automobilį Ford Escort, neatsižvelgė į važiuojamosios dalies būklę, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė transporto priemonės ir atsitrenkė į priekyje važiavusį bei sustojusį automobilį Alfa Romeo, vairuojamą A. L.. Nuo smūgio automobilis Alfa Romeo išvažiavo į sankryžą ir susidūrė su jam iš kairės pagrindiniu keliu važiuojančiu ieškovo G. J. automobiliu Volvo. Eismo įvykio metu žmonės nesužaloti, sugadintos trys transporto priemonės. 2012-12-29 Šiaulių AVPK Radviliškio raj. PK surašė pažymas eismo dalyviams dėl eismo įvykio metu apgadintų automobilių. 2013-03-04 nutarimu nustatyta, jog O. K. įvykdė veiką, numatytą ATPK 127 str. 2 d., jam buvo paskirta 120 Lt bauda. 2013-03-05 Panevėžio apskrities VPK informavo atsakovą apie 2012-12-29 eismo įvykį.
Transporto priemonės Ford valdytojo civilinė atsakomybė 2012-12-18 Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. 300 0321393 buvo apdrausta draudiko – atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo.
Teismas nustatė, jog atsakovas, pradėjęs žalos administravimo bylą, kreipėsi į UAB „Impulsana“, prašydamas atlikti tyrimą dėl eismo įvykio. Tyrimą atliko specialistas V. M.,kuris nurodė, jog yra pagrindas teigti, kad 2012-12-29 eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis, nei tai nurodė eismo įvykio dalyviai.
Atsakovas, atsižvelgdamas į 2013-02-19 specialisto dr.V. M. išvadą MV 2013-09, 2013-03-05 raštu atsisakė mokėti draudimo išmoką. Atsakovas 2013-06-21 rašte ieškovui G. J. nurodė, jog dėl 2012-12-29 eismo įvykio priimtas sprendimas nemokėti draudimo išmoką, nebus keičiamas, nes V. M. išanalizavęs automobilių sugadinimus, atkūręs galimą eismo įvykio mechanizmą, nustatė, kad eismo įvykis realiai egzistavo, tačiau didžioji dalis automobilių sugadinimų buvo padaryti kitokiomis aplinkybėmis nei nurodė eismo įvykio dalyviai.
Atsakovas 2013-01-18 kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą dėl galimo sukčiavimo, prašydamas ištirti visas įvykio aplinkybes, nes galima prielaida, kad eismo įvykis galėjo būti sukeltas tyčia, imituojant atsitiktinį susidūrimą, siekiant gauti draudimo išmoką. 2013-07-04 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 50-9-00113-13 buvo nutrauktas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vilniaus m. apylinkės teismas 2014-01-29 nutartimi paskyrė eismo įvykio trasologinę ekspertizę, ir 2014-07-31 pateiktas ekspertizės aktas. Teismas nustatė, jog ekspertai, atsižvelgiant į automobilių Volvo ir Alfa Romeo išorinių sugadinimų išsidėstymą, mastą bei pobūdį, atliko išorinių sugadinimų gretinimą, padarė išvadas spręsdami iš nustatytų automobilių Volvo ir Alfa Romeo susidūrimą individualizuojančių požymių. Ekspertai tyrimą atliko analizuodami ir vertindami administracinės bylos Nr. 07-13-7289339 duomenis: 2012-12-29 eismo įvykio vietos schemą, fotonuotraukos, A. L., G. J. ir O. K. paaiškinimus. Iš akto tiriamosios dalies nustatyta, kad ekspertai pagal eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotus apžiūros duomenis ir naudojant eismo įvykio vietos nuotrauką iš palydovo kompiuterio programa „PC-Crash 9.0“ nubraižė eismo įvykio vietos planą. Modeliuodami susidūrimą ekspertai gavo pagrindinius parametrus, kurių pagrindu pateikė įvykio vertinimą. Ekspertai išvadoje nurodė, kad abiem modeliuotais atvejais automobilis Alfa Romeo apie 8,0 m atstumą iki susidūrimo vietos su automobiliu Volvo įveikė riedėdamas (t.y. A. L. po kontakto su automobiliu Ford nestabdė savo vairuojamo automobilio, nors teigė priešingai).
Vertinant ekspertų išvados išsamumą ir patikimumą, teismas atsižvelgė į tai, kad ekspertai 2014-07-31 ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodė, kad transporto priemonių išoriniai sugadinimai, eismo įvykio vietos planas, kuriame užfiksuoti apžiūros duomenys – transporto priemonių padėtys po eismo įvykio, užfiksuoti įvairūs daiktai po susidūrimo, transporto priemonių ratų pėdsakai, kiti įvairūs pėdsakai, užfiksuoti eismo įvykio vietoje, yra faktiniai duomenys ir jie naudojami, atliekant ekspertizes. Vairuotojų parodymai yra subjektyvūs duomenys ir jais remiamasi tik tuomet, jeigu nėra objektyvių duomenų arba jų nepakanka nustatyti eismo įvykio aplinkybėms. Ekspertai automobilį VOLVO apžiūrėjo betarpiškai, o automobilių Alfa Romeo ir Ford sugadinimai buvo nustatyti iš fotonuotraukų. Teismas darė išvadą, jog teismo trasologinė ekspertizė buvo atlikta išsamiai, ekspertui pateikta medžiaga buvo pakankama išsamiai ir visapusiškai išvadai. Teismui abejonių dėl ekspertizės akto patikimumo ir pakankamumo nekilo. Atsižvelgiant į teismo ekspertų išvadą ir eksperto V. V. paaiškinimus teismo posėdyje, V. M. išvada apie tai, kad automobilių Volvo ir Alfa Romeo esminiai sugadinimai susidarė iki šio jų betarpiško kontakto, nėra pakankama, todėl teismas ja nesivadovavo.
Teismas 2015-02-05 nutartimi atsisakė skirti papildomą ekspertizę, motyvuojant tuo, jog siekiant išsiaiškinti eismo įvykio mechanizmą, teismo posėdyje du kartus buvo apklaustas ekspertas V. V. ir jam buvo užduoti klausimai. Ieškovų atstovai prašymą skirti papildomą ekspertizę iš esmės grindė jų vertinimu netinkama eismo įvykio schema, tačiau papildomų įrodymų, kurie ekspertams atliekant ekspertizę nebuvo pateikti, nepateikė. Iš administracinėje byloje Nr. 07-13-7289339 esančios eismo įvykio vietos schemos matyti, jog ją pasirašė visų trijų transporto priemonių, dalyvavusių eismo įvykyje, vairuotojai, patvirtindami, jog su schema ir eismo įvykio aplinkybėmis sutinka, nepareiškė jokių pastabų. Duomenų, jog eismo įvykio dalyviai būtų skundę iki kreipimosi į teismą eismo įvykio vietos schemą, nėra. Teismas sprendė, jog joje esantys faktiniai duomenys suteikia objektyvią informaciją apie transporto priemonių išsidėstymą po autoįvykio, t.y. tiksliai užfiksuotos automobilių faktinės padėtys, kurios buvo pareigūnui, rašančiam protokolą, atvykus į vietą, t.y. iš karto po autoįvykio. Transporto priemonės po įvykio liko stovėti vietose, todėl schemoje yra pavaizduotos kiekvienos transporto priemonės tiksli padėtis, kryptis ir kiti įvykio vietoje esantys objektai. Todėl ieškovų teiginiai, jog policijos pareigūnai netinkamai nubraižė įvykio schemą, atmesti kaip nepagrįsti. Ta aplinkybė, jog V. M. ir ekspertų išvados, V. V. paaiškinimai teismo posėdyje nebuvo palankūs ieškovams, savaime nepaneigia byloje esančių duomenų objektyvumo ir teisingumo. Įvykio vietos schema buvo pradėta ginčyti tik po metų nuo bylos iškėlimo ir ekspertui V. V. teismo posėdžiuose pateikus nepalankius paaiškinimus eismo dalyvių atžvilgiu. Trasologinė ekspertizė buvo atlikta vertinant įvykio vietos schemą su kitais byloje esančiais įrodymais, ekspertai modeliavo situacijas kompiuterine programa, analizuodami byloje esančia fotonuotraukas, palydovinę nuotrauką, administracinės bylos medžiagą bei nustatė automobilių susidūrimo ir judėjimo mechanizmą, kurio pagrindu įvertino automobilių sugadinimus techniniu požiūriu.
Ekspertų išvados išsamios, atsakyta į visus klausimus, įskaitant esminius. Ta aplinkybė, jog tikėtina eismo įvykio eiga buvo nustatyta vadovaujantis eismo įvykio vietos schemos, kurią ieškovai ginčijo, duomenimis, - nesudaro pagrindo teigti, jog eksperto išvada nėra išsami ir pakankama. Vertinant kaip įrodymą ekspertizės aktą, šio akto trūkumai, kurie sudarytų pagrindą kritiškai vertinti išvadą, turi būti esminiai. Teismas tokių trūkumų nenustatė. Nenustatyta, jog eksperto išvados, padarytos ekspertizės metu, prieštarautų bylos faktiniams duomenims.
Teismas, atsižvelgdamas į trasologinės ekspertizės išvadas, darė išvadą, jog 2012-12-29 eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodė eismo įvykio dalyviai.
Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintų eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 29 p. nurodyta, jog draudikas ar biuras, gavęs pranešimą apie įvykį, privalo atlikti jo tyrimą. Atsižvelgiant į šias nuostatas, atsakovas atliko 2012-12-29 eismo įvykio tyrimą, kurio metu nustatė, jog eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodė eismo įvykio dalyviai (V. M. specialisto išvada). Teismas konstatavo, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo 2012-12-29 eismo įvykį pripažinti draudiminiu. Neesant nustatytam draudiminiam įvykiui, nekyla draudiko prievolė mokėti draudimo išmoką, t.y. ieškovų reikalaujamą priteisti žalą (CK 6.987 str., Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 1 d., 12 str., 16 str. 2 d., Draudimo įstatymo 76 str. 4 d., 82 str., 88 str.).
Ieškovas G. J. reikalavimą priteisti žalą, kurią patyrė 2012-12-29 eismo įvykio metu, grindė aplinkybėmis, jog jo automobilis Volvo buvo techniškai tvarkingas ir iki šio įvykio nedalyvavo nė viename eismo įvykyje, tai patvirtina 2013-04-03 Lietuvos kelių policijos tarnybos pažyma bei draudimo bendrovių 2013-04-13, 2013-04-10, 2013-04-15, 2013-04-08, 2013-04-05, 2013-04-24, 2013-05-06, 2013-05-16, 2013-04-11 pranešimai apie tai, kad šiose draudimo bendrovėse nebuvo registruotų įvykių dėl automobilio Volvo S60, v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimų. Pasak ieškovų, nelogiška inscenizuoti eismo įvykį, nes jis kelia didelį pavojų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei. Teismo vertinimu nurodyti teiginiai nėra pakankami byloje konstatuotoms aplinkybėms paneigti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas G. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują – tenkinti ieškinį, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, į posėdį iškviesti liudytojus pareigūnus V. Š. ir L. S., priteisti bylinėjimosi išlaidas (III t., b.l.176-185). Nurodo, jog ieškovui priklausantis automobilis Volvo iki įvykio buvo techniškai visiškai tvarkingas, techninę apžiūrą praėjęs 2012 m. rugsėjo 5 d. Tai įrodo techninės-apžiūros rezultatų kortelė; Lietuvos kelių policijos tarnybos raštas; atsakymai iš draudimo bendrovių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neįvertino, kad atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kad G. J. būtų žalą padaręs tyčia arba nuslėpdamas įvykio priežastis, aplinkybes ir padarinius.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo, pradėtas atsakovo iniciatyva Panevėžio apygardos prokuratūroje, buvo nutrauktas nesant nusikaltimo sudėties. Atsakovas neskundė prokurorų sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą. Administracinėje byloje taip pat konstatuota, kad visos eismo įvykio aplinkybės ištirtos, kaltininkas nustatytas ir jokių abejonių dėl įvykio nėra.
Lietuvos ekspertizės centro trasologinė ir eismo įvykio ekspertizė paneigė specialisto V. M. išvadą ir patvirtino, kad automobiliai Volvo ir Alfa Romeo tarpusavyje susidūrė ir jų visi sugadinimai atsirado tarpusavio kontakto metu, ir tai įvyko taip, kaip nurodė eismo įvykio dalyviai. Ekspertizė paneigė V. M. išvadą, kad G. J. važiavo 37 km/h greičiu ir tai neva nesuderinama su įprasta vairavimo praktika kelyje, kur maksimalus leistinas greitis yra 90 km/h. Specialistui V. M. nustačius neteisingą Volvo greitį, buvo pateikta ir neteisinga išvada, kuri buvo paneigta ekspertizės aktu, jog Volvo ir Alfa Romeo apgadinimai energetiniu požiūriu sudaro tiktai apie 25 % nuo visų sugadinimų apimties, o esminiai apgadinimai susidarė iki jų betarpiško kontakto. G. J. teigė, kad po eismo įvykio metu įvykusio susidūrimo iš automobilio ištekėjęs žalios spalvos skystis yra aušinimo skystis, o ne žalios spalvos dažai. Šią aplinkybę patvirtino ekspertizė. Šios aplinkybės į rodo, jog G. J. nuosekliai teikė visas teisingas aplinkybes apie įvykusį eismo įvykį.
Nesutinka su ekspertizės išvada dėl to, kad automobiliui Ford atsitrenkus į automobilį Alfa Romeo, šis nestabdomas riedėjo 8 metrus, nes šioje dalyje ekspertizė atlikta ekspertams vadovaujantis klaidinga eismo įvykio schema ir neįvertinus visų reikšmingų tyrimo atlikimui bylos duomenų. Nei ekspertas, nei teismas neatsižvelgė į tai, kad ši policijos sudaryta eismo įvykio schema prieštarauja schemos juodraščiui, policijos pareigūnų darytoms fotonuotraukoms, eismo dalyvių paaiškinimams, todėl ji negalėjo būti pagrindinis duomuo nustatant eismo įvykio mechanizmą.
Eismo įvykio vietos schemoje yra policijos pareigūnų ranka darytas įrašas, jog automobilių Ford ir Alfa Romeo susidūrimo vieta (indeksas 5) yra pažymėta remiantis vairuotojų parodymais. Tačiau administracinėje byloje nėra vairuotojų parodymų ar paaiškinimų, kuriuose būtų nurodoma Alfa Romeo ir Ford susidūrimo vieta, todėl būtina apklausti schemą sudariusius pareigūnus V. Š. ir L. S..
Nors ekspertai nurodė, kad vairuotojų parodymai – subjektyvūs duomenys, ekspertai rėmėsi subjektyviais vairuotojų parodymais, esančiais schemoje, kurie niekaip nebuvo policijos pareigūnų užfiksuoti.
Esminė aplinkybė įrodanti schemos duomenų klaidingumą, į kurią neatsižvelgė teismas – schemoje ir juodraštyje nurodyta automobilio Ford stovėjimo kryptis neatitinka faktinių aplinkybių, buvusių eismo įvykio vietoje. Tai matyti iš policijos pareigūnų darytų fotonuotraukų, kuriose užfiksuotos automobilių padėtys po eismo įvykio. Schemoje ir jos juodraštyje automobilis Ford po eismo įvykio nurodytas pasisukęs į priešingą pusę nei atsispindi nuotraukose. Taigi, nubraižyta eismo įvykio schema (ir juodraštis) prieštarauja policijos pareigūnų darytoms fotonuotraukoms. Todėl ekspertai eismo įvykio kilimo mechanizmą turėjo modeliuoti ne pagal schemą, bet pagal policijos pareigūnų padarytas fotonuotraukas, to nepadarius ekspertizė klaidinga dalyje dėl Alfa Romeo ir Ford susidūrimo, todėl teismas turėjo nesivadovauti šia ekspertizės dalimi, arba tenkinti ieškovų prašymą skirti papildomą ekspertizę.
Kaip paaiškėjo apklausus ekspertą V. V., ginčytina Alfa Romeo ir Ford susidūrimo vieta ir po susidūrimo nustatytas Alfa Romeo judėjimas 8 metrus iki susidūrimo su Volvo, buvo nustatytas išimtinai pasirėmus tik policijos schema. Nuotraukas byloje ekspertas analizavo tik ta dalimi, kiek tai buvo susiję su apgadinimų atitikimu. Pagal V. M. išvadą, Alfa Romeo stovėjimo padėtis, t.y., kad Alfa Romeo prieš smūgį į galą stovėjo prie pat pagrindinio kelio važiuojamosios dalies krašto, ir išvažiavimas į pagrindinį kelią, atitinka eismo įvykio dalyvių parodymus. Schema buvo tas esminis, klaidingas duomuo byloje, nulėmęs dvi visiškai skirtingas išvadas dalyje dėl Alfa Romeo ir Ford susidūrimo ir Alfa Romeo judėjimo į pagrindinį kelią.
Tai, kad įvykio schema buvo ieškovų pradėta ginčyti tik po to, kai teismo posėdyje buvo apklaustas ekspertas yra visiškai logiška ir pagrįsta, nes būtent po eksperto apklausos ir paaiškėjo kokiais duomenimis remdamasis ekspertas darė tyrimą ir pačios schemos neatitikimas kitiems bylos duomenims.
Apklaustas Ford vairuotojas O. K., nurodė, kad eismo įvykio schema yra neteisingai nubraižyta. O. K. patvirtino, kad Alfa Romeo stovėjo prie pat pagrindinio kelio krašto, bet ne 8 metrus gilyn į šalutinį kelią. Šiuos O. K. parodymus patvirtino ir G. J. ir A. L., liudytojas K. D..
Vertinant Alfa Romeo nuvažiuotą kelią po susidūrimo su Ford, į šį atstumą turi būti įskaičiuotas Alfa Romeo ilgis, kuris sudaro 4.43 metro. Kita vertus, schemos juodraštyje ir pačioje schemoje atstumas nuo viršutinio pagrindinio kelio krašto iki numanomos Alfa Romeo ir Ford susidūrimo vietos nurodyta skirtingas. Schemos juodraštyje - 14 metrų, o schemoje – 16.3 metro. Tai reiškia, kad A. L. nuvažiuotas kelias po susidūrimo su Ford yra apie 1,27 metro, kas ir A. L. ir kitų eismo dalyvių paaiškinimus.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje konstatuota, kad G. J. žala buvo padaryta dėl O. K. sukelto eismo įvykio. Yra nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp O. K. veiksmų ir G. J. atsiradusios žalos, o tai reiškia, kad O. K. kyla civilinė atsakomybė ir jo draudikas – atsakovas privalo atlyginti G. J. padarytą žalą. Teismas nenurodė kuo pasireiškė G. J. kaltė eismo įvykio aplinkybių nustatyme ir kodėl eismo įvykį laiko nedraudiminiu. Teismas nekonstatavo, kad eismo įvykis būtų sukeltas tyčia, nuslepiant įvykio priežastis, aplinkybes ir padarinius, todėl nėra aišku, kodėl ieškinys G. J. atžvilgiu buvo atmestas. Net ir darant išvadą, kad po Ford smūgio iki susidūrimo su Volvo, Alfa Romeo riedėjo ne 1 metrą, bet 8 metrus, teismas nenurodė, kokią įtaką ši aplinkybė turėjo pripažįstant eismo įvykį nedraudiminiu. Byloje nenustatyta, kad A. L. turėjo galimybę išvengti susidūrimo su Volvo, ar kad būtų tyčia išvažiavęs į pagrindinį kelią. Taigi teismas neatskleidė bylos esmės.
Šalies argumentai
Ieškovai A. L. ir J. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovų A. L. ir J. L. ieškinį atsakovui Seesam Insurance AS visiškai patenkinti ir priteisti šiems ieškovams: 1) 2751,39 EUR draudimo išmoką už sunaikintą automobilį ALFA ROMEO; 2) 72,41 EUR draudimo išmoką už automobilio ALFA ROMEO gabenimą iš įvykio vietos; 3) 579,24 EUR išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti; 4) 278,64 EUR išlaidų ekspertizei pirmosios instancijos teisme apmokėti; 5) 84,86 EUR išlaidų žyminiam mokesčiui pirmosios instancijos teisme; 6) 19,34 EUR susisiekimo išlaidų atvykti į teismo posėdžius; 7) 5 proc. metinių palūkanų nuo 2823,80 EUR nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį - 85,00 EUR ir išlaidas advokato pagalbai-500,00 EUR), patirtas apeliacinės instancijos teisme; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti Šiaulių apskrities VPK Radviliškio rajono PK Viešosios policijos skyriaus patrulius V. Š. ir L. S. ir paskirti šioje byloje papildomą kelių eismo įvykio trasologinę ekspertizę (III t., b.l.140-145). Nurodo, jog teismas byloje pareikštus ieškinius atmetė vadovaudamasis tik viena sprendime konstatuojama aplinkybe - eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodo šio kelių eismo įvykio dalyviai. Tačiau sprendime teigiama, kad yra visiškai įrodyta, kad aptariamas eismo įvykis, jo mechanizmas vyko taip, kaip nurodyta Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertų atliktos kelių eismo įvykio trasologinės ekspertizės akto išvadose.
Šiuo atveju nėra svarbu kokioje padėtyje buvo automobilis Alfa Romeo prieš į jo galinę dalį atsitrenkus automobiliui Ford Escort (stovėjo ar tik pradėjo judėti iš vietos), svarbu, kad abiem nurodytais atvejais jis išvažiavo į kelio Panevėžys - Šiauliai eismo juostą, kuria važiavo automobilis Volvo, būtent dėl to, kad į jo galinę dalį atsitrenkė automobilis Ford, t.y. Alfa Romeo išvažiavimo į kelio Panevėžys-Šiauliai važiuojamąją dalį priežastis buvo būtent kontaktas su automobiliu Ford.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendime padarė vienareikšmiškas išvadas dėl aptariamo įvykio mechanizmo ir tiesioginio priežastinio ryšio tarp O. K. veiksmų žalingų pasekmių, t.y. konstatavo visas O. K., atitinkamai atsakovo, civilinės atsakomybės sąlygas - draudiminio įvykio faktą, dėl kurio turi atsirasti atsakovo civilinė atsakomybė.
Teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad aptariamas eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybės, nei nurodo jo dalyviai, nesudaro pagrindo atsakovui nemokėti draudimo išmokos, nes tiek Ekspertizės akte, tiek teismo sprendime nurodytos aplinkybės dėl aptariamo eismo įvykio priežasčių, mechanizmo ir pasekmių sudaro pagrindą konstatuoti išimtinai tik O. K. kaltę dėl aptariamo kelių eismo įvykio, atitinkamai, atsakovo civilinės atsakomybės civilinės atsakomybės ieškovams atsiradimą ir nesudaro pagrindo atleisti atsakovą nuo prievolės mokėti draudimo išmokas.
Kita vertus, skundžiamu teismo sprendimu atmetus visus šioje byloje atsakovui pareikštus ieškinius, konstatuotina, kad teismas šiuo sprendimu galimai netiesiogiai nusprendė ir dėl byloje nedalyvavusio asmens - ieškovų, kaip automobilio Afa Romeo valdytojų civilinės atsakomybės draudiko ( „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje) materialiųjų pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.) G. J. atžvilgiu, nes konstatavus, kad atsakovo ir O. K. civilinė atsakomybė neatsiranda nei ieškovams, nei G. J., kyla ieškovų ir jų, kaip kelių transporto priemonės (automobilio Alfa Romeo) valdytojų civilinės atsakomybės draudiko (draudimo bendrovės) galimos atsakomybės G. J. problema. Ekspertizės akte ir teismo sprendime konstatuojamos aplinkybės dėl automobilių Volvo ir Alfa Romeo susidūrimo mechanizmo ir kitų įvykio aplinkybių, leidžia spręsti ir apie galimą automobilio Volvo valdytojo G. J. ir, atitinkamai, jo civilinės atsakomybės draudiko - AB „Lietuvos draudimas“ galimą atsakomybę ieškovų atžvilgiu. Todėl draudimo bendrovės (automobilių Volvo ir Alfa Romeo valdytojų civilinės atsakomybės draudikai) privalėjo būti nustatyti ir įtraukti į šios bylos nagrinėjimą teismo iniciatyva kaip tretieji asmenys (CPK 47 str. 1 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Ekspertai vadovavosi tik eismo įvykio vietos schema, tačiau schemoje ir jos juodraštyje neteisingai pažymėta automobilio Ford po eismo įvykio ( 45 laipsnių kampu kelio Panevėžys- Šiauliai atžvilgiu), nes iš fotonuotraukų turinio matyti, kad automobilis Ford po įvykio stovi kelio Panevėžys-Šiauliai atžvilgiu beveik statmenai (90 laipsnių kampu). Todėl ekspertai padarė klaidingą išvadą.
Teismas nepašalino aptariamų prieštaravimų tarp byloje esančių rašytinių įrodymų (eismo įvykio schemos, eismo įvykio schemos juodraščio, fotonuotraukų duomenų).
Eismo įvykio schemoje ir jos juodraštyje tikra ar menama automobilių Ford Escort ir Alfa Romeo susidūrimo vieta nurodyta skirtingose vietose: schemos juodraštyje - prie automobilio Ford priekinės ašies kairiojo rato, 14,00 m atstumu nuo kelio Panevėžys-Šiauliai kairės eismo juostos, važiavimo kryptimi nuo Panevėžio, krašto; schemoje - prie automobilio Ford galinės ašies kairiojo rato, 16,3 m atstumu nuo kelio Panevėžys-Šiauliai kairės eismo juostos, važiavimo kryptimi nuo Panevėžiu, krašto. Šis atstumų skirtumas tiesiogiai lemia Ekspertizės akte minimą hipotetinį apytikriai 8 m atstumą.
Šiuos prieštaravimus būtina pašalinti, apklausiant eismo įvykio schemą, jos juodraštį ir fotonuotraukas dariusius policijos pareigūnus (V. Š. ir L. S.) teismo posėdyje.
Atsisakydamas skirti papildomą ekspertizę, pirmosios instancijos teismas eliminavo galimybę pašalinti minėtus prieštaravimus.
Ieškovas G. J. atsiliepimu į apeliantų A. L. ir J. L. apeliacinį skundą prašo tenkinti apeliacinį skundą (IV t., b.l.1-2).
Ieškovai A. L. ir J. L. atsiliepimu į apelianto G. J. apeliacinį skundą prašo tenkinti apeliacinį skundą (IV t., b.l.3-5).
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinius skundus (IV t., b.l.6-12) prašo apeliacinius skundus atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ekspertas V. V. teismo posėdžio metu kategoriškai pabrėžė, kad 2012-12-29 eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis nei nurodo eismo įvykio dalyviai, nes A. L. automobilio Alfa Romeo iš viso nestabdė, stabdomas automobilis nebūtų sukūręs tokio eismo įvykio.
Ekspertai V. V. ir H. V. Ekspertizės akte nurodo du galimus eismo įvykio scenarijus, o specialistas dr. V. M. išvadoje pateikia dar vieną galimą eismo įvykio scenarijų. Todėl teigtina, kad eismo įvykis egzistavo objektyvioje tikrovėje, tačiau transporto priemones galėjo galimai susidurti mažiausiai trimis galimais būdais.
Civilinės atsakomybės privalomojo draudimo draudžiamojo įvykio atveju draudimo išmoka eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims yra mokama tik tokiais atvejais, kuomet nebekyla abejonių dėl eismo įvykio kaltininko civilinės atsakomybės, jei bent viena iš civilinės atsakomybės sąlygų netenkinama, negalimas ir civilinės atsakomybės kilimas. Teismas, nustatė, kad eismo įvykio dalyviai neatskleidžia tikrųjų eismo įvykio įvykimo aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutinka su apelianto teiginiu, kad galimai buvo neįtrauktos trečiaisiais asmenimis ieškovų draudimo bendrovės, nes nurodomos draudimo bendrovės, analogiškai kaip ir atsakovas, neturėtų pareigos mokėti draudimo išmokų, nes yra konstatuota, kad nagrinėjamas 2012-12-29 eismo įvykis yra įvykęs kitomis aplinkybėmis nei nurodo eismo įvykio dalyviai, todėl teismas CPK 329 str. 2 d. 2 p. nuostatų nepažeidė.
Dėl apeliantų argumentų apie schemos neatitikimą nuotraukoms, nurodo, jog fotonuotraukos padarytos be mastelinės liniuotės, nesimato automobilių padėčių kelio atžvilgiu, fotonuotraukos neaprašytos, nėra aišku ar fotografuojami automobiliai yra tokiose padėtyse kaip po eismo įvykio. Tai turėtų būti vertinama tik kaip apeliantų nuomonė. Apeliantai neginčijo įvykio vietos schemos.
Eismo įvykio dalyviai parašais patvirtino, kad schemoje aplinkybės nurodytos teisingai. Ekspertai atlikdami teismo ekspertizę vertino visą civilinės bylos medžiagą. Neinformatyvios automobilių fotonuotraukos ir juodraštinė eisme įvykio schema, kad turi mažesnę įrodomąją galią nei oficialiai užpildyta ir eismo įvykio dalyvių parašais patvirtinta eismo įvykio schema.
Patys apeliantai savo neveikimu (eksperto kandidatūros nesiūlymu ir klausimų nepateikimu) sąlygojo pakartotinės ekspertizės neatlikimą.
Šalies argumentai
Apelianto prašymo dėl policijos pareigūnų (V. Š. ir L. S.) apklausos nepalaiko, nes policijos pareigūnų apklausa neduos jokio rezultato nuo eismo įvykio praėjus labai ilgam laikotarpiui. Todėl nėra jokio pagrindo skirti šios bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka. Dėl pakartotinės eismo įvykio trasologinės ekspertizės skyrimo prašo spręsti teismo nuožiūra.
Transporto priemonė galėjo būti apgadinta ir apie apgadinimą nepranešta apelianto nurodomoms institucijoms, todėl nesutinka su apelianto G. J. teiginiu, kad transporto priemonė Volvo iki byloje aptariamo eismo įvykio buvo techniškai tvarkinga.
Dr. V. M. atlikdamas specialisto išvadą neturėjo visų objektyvių duomenų apie įvykusį eismo įvykį, todėl didesnis dėmesys, turi būti skiriamas Lietuvos Teismo ekspertizių centro parengtam Ekspertizės aktui.
Mano, jog iš prieštaringų ieškovo G. J. paaiškinimų apie automobilio greitį bei automobilio Alfa Romeo padėtį prieš susidūrimą negalima teigti, kad G. J. nurodo visas teisingas aplinkybes apie įvykusį eismo įvykį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai tenkintini.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliantai prašė bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, iškviesti į posėdį liudytojus pareigūnus V. Š. ir L. S.. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.). Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuotraukos yra pakankamai informatyvios eksperto išvadoms pateikti, be to, žemiau išdėstyti argumentai patvirtina, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų ir papildomos ekspertizės skyrimas šiuo atveju nėra būtinas. Taip pat teismas pritaria atsakovo motyvams, kad šiuo atveju dėl praėjusios ilgos laiko trukmės po eismo įvykio, taip pat dėl to, kad policijos pareigūnai galėjo betarpiškai matyti tik automobilių padėtį po eismo įvykio, liudytojų parodymai šiuo atveju neturės įrodomosios vertės bylos aplinkybėms nustatyti. Dėl to ieškovų prašymai atmestini.
Byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, nustatant atsakovo, kaip eismo įvykio dalyvio O. K., kuris neginčijo savo kaltės dėl automobilių susidūrimo, draudiko, pareigą atlyginti ieškovams žalą, padarytą dėl eismo įvykio. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į trasologinės ekspertizės išvadas, darė išvadą, jog 2012-12-29 eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nurodė eismo įvykio dalyviai, dėl to ieškinius atmetė, teigdamas, kad nėra pagrindo 2012-12-29 eismo įvykį pripažinti draudiminiu. Teismas nustatė, kad ieškovo A. L. paaiškinimai neatitiko tikrovės, t.y. šis ieškovas teigė, kad stabdė automobilį, tačiau teismo ekspertas nustatė priešingai. Kitų eismo dalyvių paaiškinimų prieštaravimų teismas nekonstatavo. Svarbu pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės nustatymo, nekonkretizavo kokią reikšmę turėjo ieškovo A. L. paaiškinimų neatitikimas bei faktas, jog po Ford smūgio iki susidūrimo su Volvo, Alfa Romeo riedėjo ne 1 metrą, bet 8 metrus.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytas ieškovo A. L. paaiškinimų neatitikimas eksperto išvadoje nustatytoms aplinkybėms nėra tokio pobūdžio ir reikšmės, kad sudarytų pagrindą atleisti atsakovą - eismo įvykio kaltininko, dėl kurio neteisėtų veiksmų atsirado žala, draudiką – nuo pareigos atlyginti žalą, išmokant draudimo išmoką, nes nustatytos eismo įvykio aplinkybės yra pakankamos tam, kad būtų konstatuotos visos civilinės atsakomybės sąlygos.
Teismo ekspertai nustatė, jog visi eismo įvykių dalyvių transporto priemonių sugadinimai, aprašyti tyrime, buvo padaryti jų tarpusavio kontakto metu. Teismo ekspertas negalėjo nustatyti ar transporto priemonės susidūrė vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis bei nustatė tikėtiną įvykio eigą, jog sankryžoje iš šalutinio kelio automobilis Alfa Romeo po susidūrimo su automobiliu Ford riedėjo (nestabdomas) kairio posūkio kreive į pagrindinį kelią.
Nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog autoįvykis įvyko ieškovams netikėtomis aplinkybėmis: kuomet į automobilio galinę dalį atsitrenkia kitas automobilis, vairuotojas gali subjektyviai vertinti situaciją, kuri autoįvykio metu dinamiškai kinta. Dėl to vien nesutapimas tarp ieškovo A. L. paaiškinimų bei ekspertizės (tikėtinos) išvados, kad automobilis Alfa Romeo po kontakto su automobiliu Ford nebuvo stabdomas ir nuriedėjo 8 m, negali būti pakankamu pagrindu spręsti apie eismo įvykio dalyvio nesąžiningumą, apie jo sąmoningą duomenų iškraipymą. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas A. L., rašydamas paaiškinimą dėl eismo įvykio, į klausimą kuri transporto priemonė judėjo greičiau nurodė, jog nespėjo suvokti, kas papildomai patvirtina apie subjektyvų įvykio aplinkybių vertinimą (I t., b.l.138-141).
Abejonės dėl to, kad įvykis galimai buvo inscenizuotas, buvo pašalintos 2013-07-04 motyvuotu nutarimu nutraukus ikiteisminį tyrimą. Nagrinėjamu atveju vien tikėtina eksperto išvada apie tai, kad ieškovas kurį laiką po eismo įvykio nestabdė, nėra pakankama spręsti, jog ieškovai tyčia imitavo įvykį, dėl ko teikė neteisingus paaiškinimus. Be to, pritartina apeliantų argumentams, kad inscenizuoti įvykį, rizikuojant ir kitų kartu važiuojančių asmenų sveikata ir gyvybe, kuomet automobilių tarpusavio kontaktas buvo pakankamai stiprus, taip pat būtų nelogiška. Kitų konkrečių galimų ieškovų nesąžiningų motyvų pateikti neteisingą informaciją apie eismo įvykio mechanizmą nei atsakovas nenurodė, nei teismas nenustatė, sprendžiant dėl atsakovo prievolės sumokėti draudimo išmoką.
Teismas pagrįstai vadovavosi pakankamai motyvuota ir išsamia teismo ekspertų išvada, tačiau jos pagrindu netinkamai įvertino ieškovų paaiškinimų reikmę, nustatant civilinės atsakomybės buvimo sąlygas. Tai, kad ieškovai nurodė argumentus apie eismo įvykio schemos netikslumą tik po ekspertizės išvadų gavimo yra logiška ir neįrodo jokių nesąžiningumo požymių: tik po ekspertizės išvadų, grindžiamų iš esmės eismo įvykio planu, kilo poreikis aiškintis ar šis planas yra tikslus. Kita vertus, net ir nenustačius teismo ekspertizės tikėtinų išvadų nepagrįstumo, nėra paneigta, jog eismo įvykio plane, kurį pasirašė eismo įvykio dalyviai, yra tam tikri subjektyvūs duomenys, t.y. duomenys apie automobilių Ford Escort ir Alfa Romeo susidūrimo vietą, policijos pareigūnų pažymėta remiantis eismo įvykio dalyvių parodymais. Duomenų, patvirtinančių, kad eismo įvykio aplinkybių nustatymo problematiką sąlygojo būtent ieškovų nesąžiningi motyvai, o ne įprastas asmenų, neturinčių schemų braižymo specialių žinių, netikslumas, nepateikta. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad V. M. išvada (rašytiniu įrodymu) teismas iš esmės nesivadovavo ir negalėjo vadovautis dėl jos neišsamumo, nes šis specialistas neturėjo visų duomenų apie įvykusį eismo įvykį, ir dėl to jo pateikta išvada neįrodo jokių bylai reikšmingų aplinkybių.
Dėl išdėstytų motyvų darytina išvada, kad ieškovo paaiškinimų neatitikimas eksperto nustatytiems faktams šioje situacijoje vertinami kaip neesminiai netikslumai ir negali būti vertinami ieškovų nenaudai. Nesant duomenų, kad A. L. šioje netikėtoje situacijoje objektyviai turėjo galimybę išvengti susidūrimo su Volvo automobiliu, ekspertų nustatyta tikėtina aplinkybė apie „Alfa Romeo 156“ automobilio nestabdymą iš kart po automobilių kontakto, dėl ko jis galėjo nuriedėti 8 m., neįrodo ieškovo neteisėtų veiksmų, ir nepaneigia Ford Escord vairuotojo, pažeidusio KET taisykles, dėl ko atsirado žala, kaltės. Papildomai pažymėtina ir tai, kad teismas nenustatė fakto, kad tam tikri ieškovo G. J. paaiškinamai apie eismo įvykį buvo nesąžiningi ir klaidingi, trukdantys objektyviai nustatyti eismo įvykio aplinkybes, dėl ko nebuvo pagrindo atmesti šio ieškovo ieškinio. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šio ieškovo automobilis Volvo S60 buvo techniškai netvarkingas iki eismo įvykio, tuo labiau, kad teismo ekspertas nustatė faktą, jog visi eismo įvykių dalyvių transporto priemonių sugadinimai, aprašyti tyrime, buvo padaryti jų tarpusavio kontakto metu. Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytos aplinkybės apie tam tikrus D. J. parodymų netikslumus neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių, nes jie nėra esminiai ir, kaip buvo nurodyta, neįrodo nei ieškovo nesąžiningumo, nei tai, kad būtent šie netikslumai užkirto kelią nustatyti reikšmingas eismo įvykio aplinkybes.
Taigi, byloje esančių įrodymų visuma, tame tarpe teismo ekspertų išvada apie nustatytas eismo įvykio aplinkybes, patvirtina draudžiamojo įvykio buvimo faktą ir atsakovo prievolę sumokėti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 86 str. 6 d., CK 6.987).
Eismo įvykį, įvykusį 2012 m. gruodžio 29 d., apie 11 val. 08 min., Radviliškio r. sav., kelio Panevėžys - Šiauliai 36,56 kilometre, kurio metu buvo apgadinti trys automobiliai: Alfa Romeo 156, v/n (duomenys neskelbtini) Volvo S60, v/n (duomenys neskelbtini) ir Ford Escort, v/n (duomenys neskelbtini), pripažinus draudiminiu, pasisakytina dėl ieškovams priteistinų sumų dydžių. Pažymėtina, kad draudiminio įvykio fakto konstatavimas sudaro ieškinio pagrindą, o ne dalyką.
Atsakovas neginčijo ieškovų A. L. ir J. L. prašomos priteisti žalos atlyginimo sumos, kuri ir priteistina – 2 823,79 EUR (9 750,00 Lt), tačiau nesutiko su ieškovo G. J. prašomu priteisti žalos atlyginimo dydžiu, nurodydamas, kad remonto sąmatoje nurodyta, kad automobilio Volvo remontas netikslingas (I t., b.l.89). Kai turto remontas ekonomiškai netikslingas, turtas yra laikomas sunaikintu (Taisyklių 14 p.). Įvertindama rašytinius įrodymus (1 t. b.l. 89, 147) ,teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiais atsakovo atsikirtimais, kad Volvo rinkos kainą iki 2012-12-29 įvykio buvo 15.618,00 Lt, transporto priemonės likutinę vertę po 2012-12-29 įvykio 4.893,00 Lt, todėl skirtumas tarp vardinės ir likutinės transporto priemonės Volvo verčių sudaro padarytos per 2012-12-29 eismo įvykį automobiliui Volvo žalos dydį - 10.725,00 Lt (15.618-4.893=10.725,00 Lt) (3 106,17 EUR). Šių aplinkybių ieškovas G. J. nepaneigė, todėl bendra išmokėtina žalos atlyginimo suma su automobilio transportavimo išlaidomis – 11 115,00 Lt (3 219,12 EUR), kuri ir priteistina ieškovui G. J.. Ieškovui G. J. priteistina iš atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo ieškovo G. J. naudai 11 115,00 Lt (3 219,12 EUR) žalos atlyginimo, 617,99 Lt (178,98 EUR) delspinigių, iš viso - 3 398,10 EUR (11 732,95 Lt), taip pat vadovaujantis CK 6.210, 6.37 str. - 5% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 398,10 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (t.y. 2013-08-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, dėl ko padarė neteisingas išvadas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija priima naują sprendimą – ieškovų A. L. ir J. L. ieškinį tenkinti, ieškovo G. J. ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Patenkinus ieškovų G. J., A. L. ir J. L. apeliacinius skundus ir priėmus byloje naują sprendimą, kuriuo ieškovų G. J., A. L. ir J. L. ieškinys tenkinti visiškai, iš atsakovo kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos, nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 str. 1 d.).
Ieškovas G. J. pirmosios instancijos teisme patyrė šias išlaidas : 150,62 EUR sumokėto žyminio mokesčio ( I t., b.l.2); 278,64 EUR išlaidos už ekspertizę (II t., b.l.68; III t., b.l.64); 1013,67 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (II t., b.l.72;73). Apeliacinės instancijos teisme ieškovas G. J. patyrė 150,00 EUR žyminio mokesčio išlaidas (III t., b.l.186) ir 450,00 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (III t., b.l.187-188;IV t., b.l.20-22). Iš viso: 2 042,93 EUR. Kadangi patenkinta 93,59 proc. ieškovo G. J. reikalavimų, jam turėtų būti priteista 1 911,97 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovai A. L. ir J. L. I instancijos teisme patyrė šias išlaidas : 84,85 EUR sumokėto žyminio mokesčio ( II t., b.l. 49); 278,64 EUR išlaidos už ekspertizę (III t., b.l.2;55); 579,24 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (III t., b.l.88-89,117). Apeliacinės instancijos teisme ieškovai A. L. ir J. L. patyrė 85,00 EUR žyminio mokesčio išlaidas (III t., b.l.147) ir 500 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (IV t., b.l.26-29). Iš viso: 1 527,73 EUR.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Vadovaujantis minėto straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose.
Šiuo atveju teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo pobūdį, bylos apimtį ( IV tomai), ruoštų teismui procesinių dokumentų ir teismo posėdžių skaičių, bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytais maksimaliais dydžiais (toliau ir - Rekomendacijos), patikrinusi, ar byloje prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos yra pagrįstos, sprendžia, jog ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijų, 8.2. , 8.10. , 9. punktuose (redakcija galiojusi tiek iki 2015-03-20, tiek ir nuo 2015-03-20), numatytą dydį, o taip pat ir protingumo bei teisingumo kriterijus (CPK 3 str. 7 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovų A. L. ir J. L. ieškinį tenkinti.
Ieškovo G. J. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo ieškovų A. L. ir J. L. naudai 2 823,79 EUR žalos atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo ieškovo G. J. naudai 3 219,12 EUR žalos atlyginimo, 178,98 EUR delspinigių, iš viso - 3 398,10 EUR, taip pat 5% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 398,10 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (t.y. 2013-08-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovo G. J. naudai iš atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo 1 911,97 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovų A. L. ir J. L. naudai iš atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo 1 527,73 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo 49,39 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.