Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2017-11-06 apie 17.45 val., bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,99 prom. neblaivumas) konflikto metu tyčia sugriebė sugyventinei D. V. už smakro ir stipriai jį spaudė, tokiai savo veiksmais sukėlė sugyventinei D. V. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais K. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. K. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad iš ryto nuėjo į parduotuvę, išgėrė alaus, atvažiavus D. V. neatsimena nieko, net kaip jį atvežė iki policijos. Atsimena, kad nieko blogo nedarė, bet gali būti. Jis galėjo sukelti nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tą dieną per visą dieną galėjo išgerti gal 2 litrus alaus ir 0,5 litro degtinės. Buvo problemų su alkoholio vartojimu, kartais neatsilaiko, buvo gydytas. Dabar nedirba apie 3 mėnesius, gal šiek tiek daugiau. Anksčiau buvo vienas kartas, kai vartojo prieš D. V. smurtą, bet susitaikė tada, tai buvo daugiau nei prieš metus. Blogai vertina savo elgesį, neišsilaikė. Su nukentėjusiąja nebendravo po įvykio, buvo sulaikytas. Ateityje atsiprašys Dalios ir nuspręs, kaip toliau gyvens. Blaivus nebūtų taip elgęsis, su nukentėjusiąja visada normaliai elgiasi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis K. K. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine D. V., butą nuomojasi. Su D. V. bendrą ūkį veda jau trejus metus, jie yra pora ir gyvena kartu. 2017-11-06 buvo gerokai išgėręs, buvo vienas namuose, vakare grįžo sugyventinė, jie dėl kažko susikivirčijo. Galvoja, kad sugyventinė galėjo priekaištauti, jog jis vienas namuose geria. Tiksliai ir nuosekliai papasakoti šio įvykio aplinkybių negali, kadangi įvykio metu buvo girtas. Prisipažįsta, kad galėjo sugyventinei griebti už žandikaulio ir jį spausti. Gailisi, kad girtas taip pasielgė. Būdamas girtas dažnai nesukontroliuoja savo veiksmų. Susitaikyti su sugyventine negali, nes 2016 m. sausio mėnesį jie jau buvo susitaikę byloje dėl smurto. Šiuo metu nedirba, yra registruotas darbo biržoje (b. l. 23).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip nukentėjusioji D. V. parodė, kad su sugyventiniu K. K. gyvena nuomojame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2017-11-06 apie 17.45 val., ji grįžo į minėtą butą. Tuo metu sugyventinis buvo namuose neblaivus. Sugyventinis pradėjo prie jos kabinėtis, neleido jai pavalgyti, pradėjo kelti konfliktą. Jai būnant kambaryje sugyventinis priėjo prie jos ir be jokios priežasties stvėrė jai už veido smakro srityje, ranka apglėbė apatinį žandikaulį ir stipriai su jėga pradėjo spausti jos veidą. Dėl tokių sugyventinio veiksmų D. V. buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji nebandė priešintis, nes galvojo, jog gali būti tik blogiau. Po kurio laiko sugyventinis paleido jos veidą. Ji išsigandusi išbėgo iš buto ir iškvietė policiją. Tai jau ne pirmas kartas, kai sugyventinis K. K. prieš ją smurtauja (b. l. 7).

D. V. 2017-11-06 pateiktame rašytiniame pareiškime nurodyta, jog 2017-11-06 apie 17.45 val. grįžo namo, bute rado sugyventinį, kuris buvo neblaivus. Konfliktas kilo lyg ir be priežasties, sugyventinis staiga pasidarė agresyvus, pradėjo jai grasinti, griebė už veido ir stipriai spaudė, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Jai pavyko ištrūkti iš buto ir išsikviesti pagalbą (b. l. 6).

Vilniaus apskrities AVPK Patrulių rinktinės vyr. patrulio K. Tenenės 2017-11-06 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad policiją kvietė D. V.. Įvykio vietoje nustatė, kad tarp sugyventinių K. K. ir D. V. kilo konfliktas, K. K. griebė už veido ir stipriai suspaudė D. V., grasino susidoroti, D. V. patyrė fizinį skausmą (b. l. 4-5).

Alkotesterio kvito duomenimis, K. K. 2017-11-06 20.20 val. nustatytas 2,99 promilių girtumas (b. l. 27).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlė fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą artimajam šeimos giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnyje numatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui, kadangi K. K. sukėlė savo sugyventinei fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu, nukentėjusiosios D. V. parodymais, protokolu-pareiškimu, kita rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo K. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalis 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas K. K. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad K. K. įvykdė nesunkų nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, taip pat įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys: anksčiau teistas, teistumas išnykęs (b. l. 32), nėra duomenų, jog būtų baustas administracine tvarka, nedirbantis, registruotas darbo biržoje (b. l. 33-34).

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam K. K. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui, paskiriant atitinkamus įpareigojimus. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažįsta kaltas, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam K. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu K. K. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017-11-06 19.34 val. iki 2017-11-08 (b. l. 15, 25). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

Nors prokuroras baigiamųjų kalbų metu prašė iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirti kaltinamajam kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, šis prašymas atmestinas.

Teismo įsitikinimu, kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – kaltinamajam neskirtina, kadangi švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus. Be to, kaltinamasis nenurodė, jog turėtų kitą gyvenamąją vietą, patvirtino, jog yra pasiryžęs pakeisti savo elgesį, dėl savo elgesio išreiškė gailestį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. K. paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu ir 7 dalimi, įpareigoti K. K. per pirmus 3 mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės pradžios pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir visą laisvės apribojimo laikotarpį uždrausti vartoti alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, K. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti į bausmę K. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-11-06 19.34 val. iki 2017-11-08. Išaiškinti K. K., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145). Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.