Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,

dalyvaujant pareiškėjai A. B. bei jos atstovui advokatui Osvaldui Martinkui, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Redai Siautilei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kęstučiui Stonkui ir trečiojo suinteresuoto asmens K. P. atstovėms advokatei Ramunei Juškaitei bei L. G.,

2020 m. sausio 14 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. B. patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. S. ir K. P. dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja A. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su patikslintu skundu į teismą prašydama:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT prie ŽŪM) Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. 12FPĮ-191-(14.12.124.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajono savivaldybėje, formavimo pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas);

2) panaikinti NŽT prie ŽŪM 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. 1SS-1718-(8.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ dalyje, kuria konstatuota, kad ginčijamu NŽT Klaipėdos skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 12FPĮ-191-(14.12.124) patvirtintas žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., pertvarkymo projektas yra teisėtas.

Nurodo, kad skundžiamu įsakymu patvirtintas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas). Projektu 0,6350 ha žemės sklypas, nuosavybės teise priklausantis K. P., padalintas į du atskirus žemės sklypus, pakeičiant jų paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad į pertvarkytoje teritorijoje naujai suformuotą žemės sklypą Nr. 1 patekimas numatomas per esamą 6 m. pločio pravažiavimą, besijungiantį su (duomenys neskelbtini). Patekimui nuo pravažiavimo iki sklypo per melioracijos griovį turės būti įrengta pralaida. Į sklypą Nr.2 patenkama esamu 6 m. pločio kelio servitutu, kuris jungiasi su keliu (duomenys neskelbtini) Nr. 228. Ginčijamu įsakymu patvirtinus K. P. sklypo padalinimą į du atskirus sklypus, įvažiavimas į naujai suformuotą sklypą Nr. 1 numatytas per pareiškėjos naudojamą pravažiavimo kelią bei jos naudojamą nesuformuotą valstybinės žemės sklypą, įrengiant pralaidą per melioracijos griovį, skiriantį pareiškėjos naudojamą valstybinės žemės sklypą ir K. P. žemės sklypą.

Pareiškėja teigia, kad jai nuosavybės teise priklauso 0,2010 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), į kurį patenkama 5 m. pločio pravažiavimu, besijungiančiu su (duomenys neskelbtini) gatve. Esamas pravažiavimas įrengtas per nesuformuotą laisvą valstybinę žemę, kuri savo ruožtu ribojasi su melioracijos grioviu. Pareiškėja yra nesuformuotos valstybinės žemės sklypo naudotoja bei 2019 m. gegužės 6 d. yra pateikusi prašymą dėl šio žemės sklypo ilgalaikės nuomos ar išpirkimo nuosavybėn. Ginčijamu įsakymu patvirtintas projektas pažeidžia pareiškėjos teisėtus lūkesčius: 1) kad per 6 m. pločio pravažiavimą nebus patenkama į jokius kitus gretimus žemės sklypus; 2) kad jai bus suteiktas panaudai 0,10 ha ploto nesuformuotos valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav.

Pareiškėja akcentuoja, jog skundžiamu įsakymu patvirtintas projektas nėra su ja suderintas, nebuvo informuota apie jo rengimą, nors jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra gretimas žemės sklypas projektu rengiamam žemės sklypui. Taip pat patvirtintame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte yra pasisakoma apie pareiškėjos faktiškai naudojamą nesuformuotą laisvos valstybinės žemės sklypą, kuriame yra už pareiškėjos lėšas įrengtas įvažiavimas. Atkreipia dėmesį, jog NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriui turėjo būti žinoma, kad pertvarkomas privatus žemės sklypas jau turi atskirą įvažiavimą, todėl buvo galimybė numatyti įvažiavimą į naujai suformuotą žemės sklypą Nr. 1 per naujai suformuotą žemės sklypą Nr. 2. Taip pat patvirtinus ginčijamą projektą, kuriuo numatytas įvažiavimas į žemės sklypą Nr. 1, bus trukdoma ateityje suformuoti racionalių ribų žemės sklypą, kuris pareiškėjai jau buvo perduotas naudoti ir dėl kurio tolesnio disponavimo buvo išreiškusi savo valią raštu.

Teismo posėdžio metu pareiškėja A. B. bei jos atstovas advokatas Osvaldas Martinkus prašė patikslintą skundą tenkinti jame pateiktų aplinkybių pagrindu.

Atsakovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais motyvais, prašo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Lietuvos Respublikos žemės įstatyme nustatyta, kad NŽT prie ŽŪM įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais organizuoja valstybės lygmens žemėtvarkos schemų, žemės reformos žemėtvarkos bei žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad projektas rengiamas, derinamas, viešinamas ir tvirtinamas vadovaujantis Žemės įstatymu ir šiomis taisyklėmis. Projektą, parengtą kaimo gyvenamosiose vietovėse teritorijoje, tvirtina NŽT prie ŽŪM vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2019 m. sausio 21 d. įsakymo pagrindu buvo pradėtas rengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r. sav., formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – padalinti žemės ūkio paskirties žemės sklypą į atskirus žemės sklypus. Naujai suformuotų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį pakeisti iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę, naudojimo būdus – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybai. Esant būtinumui suformuoti susisiekimo ir inžinerinių infrastruktūrų koridorių teritorijas. NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyrius bei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai K. P. išdavė projekto rengimo reikalavimus.

Projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros, išskyrus atvejus, kai objektas susijęs su įslaptinta informacija, vykdomas automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo ir dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS). Susipažinimui su parengto projekto sprendiniais skiriamas ne trumpesnis kaip 10 dienų laikotarpis, per kurį suinteresuoti asmenys pasiūlymus dėl projekto sprendinių teikia raštu arba ŽPDRIS priemonėmis. Projekto viešinimo metu pareiškėja turėjo galimybe nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki 2019 m. balandžio 20 d. organizatoriui pateikti pasiūlymus bei pretenzijas dėl jo sprendinių, tačiau jokių pasiūlymų ar pretenzijų nebuvo gauta. Šiuo metu ŽPDRIS projekto būsena – baigta. Pažymi, jog NŽT prie ŽŪM struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, patikrino projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir 2019 m. gegužės 21 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte priėmė išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti.

Sutikimų tiesti susiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių nuostatos teigia, jog NŽT prie ŽŪM teritorinis skyrius išduoda sutikimus tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Pažymima, jog NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyrius klausimą dėl tikslios privažiavimo vietos spręs atskirai tik gavęs žemės sklypo savininko prašymą išduoti sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas valstybinėje žemėje.

Atkreipia dėmesį, jog NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2019 m. balandžio 29 d. įsakymu pareiškėjai leista iki 2019 m. gruodžio 31 d. laikinai naudotis 0,10 ha valstybinės žemės plotu, kurio ribos nurodytos leidžiamo naudotis valstybinės žemės ploto schemoje. Šio įsakymo 2.8 papunktyje nurodyta, kad pasibaigus teritorinio skyriaus vadovo įsakyme dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti nurodytam valstybinės žemės plotu nesuėjus žemės ploto naudojimo terminui, valstybinės žemės ploto naudotojas privalo atlaisvinti valstybinės žemės plotą. Taip pat valstybinės žemės plotai, esantys teritorijose, kuriose pagal bendrojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus valstybinės žemės plotai numatyti naudoti ne žemės ūkio veiklai, gali būti suteikiami laikinai naudotis ne ilgiau kaip iki tol, kol jo prireiks kitoms reikmėms, numatytoms pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. NŽT prie ŽŪM nuomone anksčiau nurodytos aplinkybes patvirtina, jog skundžiamas įsakymas negalėjo pažeisti pareiškėjos teisėtų lūkesčių.

Teismo posėdžio metu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Reda Siautilė nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos patikslintu skundu ir prašo jį atmesti atsiliepime nurodytų motyvų pagrindu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo K. S. atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą nurodė, jog nesutinka su nurodytais argumentais, prašo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog patekimas į naujai suformuotą sklypą Nr. 1 numatytas 6 m. pločio bendro naudojimo keliu, esančiu kitoje melioracijoje griovio pusėje. Kelias pažymėtas Vėžaičių kadastro vietovės žemėtvarkos projekte. Tarp kelio ir melioracijos griovio nebuvo registruotų sklypų. Pažymi, kad nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki 2019 m. gegužės 7 d. projektas buvo derinamas su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos skyriais, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir AB „Telia Lietuva“. Minėtos institucijos projekto sprendiniams pritarė be pastabų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo K. S. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo K. P. atsiliepime į pareiškėjos patikslintą skundą nurodė, jog nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime teigia, jog iš esmės palaiko NŽT prie ŽŪM atsiliepime į patikslintą skundą nurodytas teisines bei faktines aplinkybes. K. P. nuomone pareiškėja nepagrindžia kaip skundžiamu įsakymu buvo suvaržytos jos teisės ar pažeisti teisėti lūkesčiai.

Sklypas Nr. 1 savo geografine padėtimi yra visa apimtimi atribotas nuo tiesioginio patekimo prie kelių infrastruktūros, todėl panaikinus skundžiamą įsakymą K. P. prarastų visas teises turėti artimiausią privažiavimą prie kelių per valstybės valdomos žemės teritoriją. Pažymi, jog pareiškėjai leidžiamo laikinai naudotis valstybinės žemės ploto schemos plane aiškiai numatyta, kad 1-2-3 gretimybėse numatytas pravažiavimas. Tai reiškia, kad pravažiavimas nėra laikinai naudotis suteikto valstybinio žemės sklypo sudėtyje. Šiuo atveju žemės plotas ant kurio yra pravažiavimas nėra perduotas nei laikinai, nei ilgalaikei nuomai ir sprendimai dėl jo naudojimo yra NŽT prie ŽŪM Klaipėdos skyriaus prerogatyvoje. K. P. akcentuoja, jog pareiškėja aplinkybe dėl patirtų finansinių išlaidų, pagerinant bendro pravažiavimo kelio būklę valstybinėje žemėje, remtis negali dėl dviejų aplinkybių: pirma, pravažiavimas yra valstybinėje žemėje ir jis nėra suteiktas pareiškėjai leidimu; antra, tai, kad įvažiavimas yra įrengtas už asmenines pareiškėjos lėšas jai nesuteikia jokių papildomų daiktinių teisių bei prioriteto sprendžiant šį ginčą. Įrengtas įvažiavimas pareiškėjos lėšomis, valstybei priklausančioje žemėje, nesuteikia teisės apriboti kitų asmenų naudojimąsi šiuo keliu ateityje. Šios ir kitos aplinkybės patvirtina, kad patikslintas skundas nėra teisiškai pagrįstas, atitinkantis protingumo, sąžiningumo ir lygiateisiškumo principų.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens K. P. atstovės advokatė Ramunė Juškaitė ir L. G. nurodė, kad nesutinka su patikslintu skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime pateiktų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2019 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 12FPĮ-191-(14.12.124.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajono savivaldybėje, formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyrius, atsižvelgdamas į K. P. 2019 m. sausio 4 d. prašymą, 2019 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 12FPĮ-29-(14.12.124.) „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nusprendė pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – padalinti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r. sav., į atskirus žemės sklypus. Naujai suformuotų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį pakeisti iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę, naudojimo būdus – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastų teritorijos. Esat būtinumui suformuoti susiekimo ir inžinerinių infrastruktūrų koridorių teritorijas.

Atsižvelgiant į minėtą įsakymą NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyrius 2019 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 12RE-22-(14.12.36.) bei Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2019 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. (12.12)Ar.5-85 K. P. išdavė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus. NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriaus 2019 m. sausio 29 d. sprendimu K. P. be kita ko įpareigota parengti racionalią susisiekimo sistemą, įvardinant privažiavimo kelių kategorijas, įvertinant suplanuotų ir planuojamų teritorijų susisiekimo sistemos sprendinius (5.6 punktas); numatyti galimybę į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai (5.7 punktas). Iš esmės analogiški reikalavimai numatyti ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2019 m. vasario 4 d. sprendimo 6.2 punkte.

Vadovaudamasis išduotais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimais projektą parengė trečiasis suinteresuotas asmuo K. S. Projekto aiškinamojo rašto 3.3 punkte nurodoma, jog K. P. nuosavybės teise priklausantis 0,6350 ha ploto žemės sklypas padalijamas į du atskirus žemės sklypus – sklypą Nr. 1 (0,2 ha ploto) ir sklypą Nr. 2 (0,4350 ha ploto). Abiejų žemės sklypų naudojimo paskirtis kita, o naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Projekto aiškinamojo rašto 3.4 punktas teigia, jog į pertvarkytoje teritorijoje naujai suformuotą sklypą Nr. 1 patekimas numatomas per esamą 6 m. pločio pravažiavimą, besijungiantį su (duomenys neskelbtini) gatve. Patekimui nuo pravažiavimo iki sklypo per melioracijos griovį turės būti įrengta pralaida. Į sklypą Nr. 2 patenkama esamu 6 m. pločio servitutu. Esamas servitutas jungiasi su keliu (duomenys neskelbtini) Nr. 228.

NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyrius, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir Urbanistikos skyrius, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir kelių priežiūros skyrius, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir AB „Telia Lietuva“ pritarė projekto sprendiniams. NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyrius įvertinęs minėtas aplinkybes skundžiamu įsakymu nusprendė patvirtinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Vėžaičių sen., Klaipėdos r. sav. formavimo ir pertvarkymo projektą. Pažymėtina, jog pareiškėja nesutikdama su skundžiamu įsakymu 2019 m. rugpjūčio 19 d. pateikė skundą NŽT prie ŽŪM direktoriui. NŽT prie ŽŪM išnagrinėjusi pareiškėjos skundą 2019 m. rugsėjo 6 d. priėmė sprendimą Nr. 1SS-1718-(8.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“. Minėtame sprendime NŽT prie ŽŪM konstatavo, jog skundžiamas įsakymas yra teisėtas bei pagrįstas ir pareiškėjos skundą atmetė.

Pareiškėja patikslintame skunde nurodo, jog Projekto sprendiniai pažeidžia jos teisėtus lūkesčius. Akcentuoja, kad Projekto sprendiniai nėra su ja suderinti, ji nebuvo informuota apie Projekto rengimą, nors jai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra greta K. P. priklausančio žemės sklypo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo 0,2010 ha ploto sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r. sav. Vadovaujantis interneto tinklalapyje www.regia.lt pateikiamais duomenimis matyti, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas nėra gretimybė, nes Projektu suformuotą sklypą Nr. 1, skiria laisvos valstybinės žemės plotas, kuriame yra įrengtas pravažiavimas bei melioracijos įrenginys (griovys).

Dėl visuomenės supažindinimo su Projekto sprendiniais

Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba (Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalimi teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise. Asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia: 1) Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose; 2) savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose (Žemės įstatymo 40 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad remiantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) yra patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (bylai aktuali redakcija galiojusi 2018-12-06 iki 2019-05-23). Taisyklių 2.1 punkte nustatyta, jog projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Projektas rengiamas kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, nustatytus šių Taisyklių 6 punkte).

Projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros, išskyrus atvejus, kai objektas susijęs su įslaptinta informacija, vykdomos automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą, jei šioje sistemoje numatyta galimybė jas atlikti ir Taisyklėse nenurodyta kitaip. Projekto bylos dokumentų, kurie pagal Taisykles turi būti rengiami, tačiau jie rengiami ne ŽPDRIS, kopijas į ŽPDRIS ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šių dokumentų parengimo (patvirtinimo) dienos įkelia jų rengėjai, jeigu Taisyklėse nenurodyta kitaip (Taisyklių 17 punktas). Remiantis Taisyklių 54 punktu informacija apie pradedamą rengti Projektą (nurodant planuojamos teritorijos vietą (pertvarkomų žemės sklypų adresus), žemės sklypų kadastro numerius, jei šioje teritorijoje yra Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai, planuojamos teritorijos plotą, Projekto tikslus ir uždavinius) bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt).

Analizuojant ŽPDRIS sistemoje pateiktą informaciją nustatyta, kad 2019 m. sausio 28 d. buvo paviešinta, jog yra priimtas sprendimas (2019 m. sausio 21 d. NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 12FPĮ-29-(14.12.124.)) rengti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r. sav. formavimo ir pertvarkymo projektą.

Vadovaujantis Taisyklių 58 punktu parengtas Projektas teikiamas organizatoriui, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jo gavimo teikia jį visuomenei susipažinti, jeigu pritaria Projekto sprendiniams, arba grąžina Projekto rengėjui tikslinti, nurodydamas teisės aktais pagrįstas nepritarimo Projekto sprendiniams priežastis. Informacija apie parengtą Projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (www.zpdris.lt). Susipažinti su parengto Projekto sprendiniais skiriamas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų, o kai visa Projekto teritorija patenka į pramoninių parkų ar laisvųjų ekonominių zonų teritorijas arba kai visuomenei susipažinti Projektas teikiamas pakartotinai – 5 darbo dienų laikotarpis, per kurį suinteresuoti asmenys pasiūlymus dėl Projekto sprendinių teikia raštu arba ŽPDRIS priemonėmis. Organizatorius ne per ŽPDRIS pateiktus pasiūlymus ir pritarimus ne vėliau kaip kitą darbo dieną įkelia į ŽPDRIS.

Vertinant ŽPDRIS sistemoje pateiktus duomenis nustatyta, kad 2019 m. balandžio 8 d. joje buvo paskelbta apie parengtą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r. sav. formavimo ir pertvarkymo projektą ir nurodyta, jog suinteresuoti asmenys susipažinti ir teikti pastabas dėl projekto sprendinių gali iki 2019 m. balandžio 20 d. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog projekto rengimo bei tvirtinimo metu visuomenė apie jo sprendinius buvo informuota nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėja skunde akcentuoja, kadangi jai priklausantis žemės sklypas yra greta projektu ketinamo padalinti žemės sklypo, projekto rengėjai privalėjo jo sprendinius suderinti su ja. Taisyklių 57 punkte numatyta, kad kai Projektas rengiamas Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.7 punktuose nurodytais atvejais ir, vadovaujantis Taisyklių 29 punktu, prašymą pertvarkyti sklypus pateikė ne visi bendraturčiai, organizatorius apie pradedamą rengti Projektą registruotais laiškais informuoja kitus žemės sklypų valdytojus ir naudotojus jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresais, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimų sekimo ir pasiūlymų teikimo galimybes. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, kad atidalijant žemės sklypą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengėjas turi imperatyvią pareigą visus pertvarkomo sklypo bendraturčius arba naudotojus registruotais laiškais informuoti apie pradėtą rengti projektą. Pareiškėja į Taisyklių 57 punkto reguliavimo sritį nepatenka, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog projekto sprendiniai privalėjo būti suderinti su ja.

Dėl pareiškėjos teisėtų lūkesčių pažeidimo

Kaip ir anksčiau minėta pareiškėja patikslintame skunde nurodė, jog aplinkybė, kad patekimas prie Projektu suformuoto sklypo Nr. 1 yra numatytas per 6 m. pločio pravažiavimą, besijungianti su (duomenys neskelbtini), pažeidžia jos teisėtus lūkesčius. Pažymi, kad turėjo lūkestį, jog minėtu pravažiavimu nebus patenkama į jokius kitus gretimus žemės sklypus ir tikėjosi, kad nesuformuotas valstybinės žemės sklypas, kuriame yra įrengtas minėtas pravažiavimas, jai bus perduotas ilgalaikės nuomos sutartimi arba bus suteikta teisė šį sklypą išsipirkti.

Patikslintame skunde pareiškėja anksčiau nurodytus lūkesčius iš esmės grindžia aplinkybe, jog jai buvo išduotas laikinas leidimas naudotis valstybinės žemės plotu, kuriame įrengtas pravažiavimas iki jai priklausančio žemės sklypo ir Projekte numatyta galimybė juo pasiekti sklypą Nr. 1. Pareiškėja akcentuoja, jog minėtas pravažiavimas buvo įrengtas iš jos asmeninių lėšų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriaus 2019 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 12VĮ-252-(14.12.2.) „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti“ nutarta leisti pareiškėjai iki 2019 m. gruodžio 31 d. laikinai leisti naudotis 0,1 ha valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vėžaičių sen., Klaipėdos r. sav. Iš minėto įsakymo priedo „Leidžiamo laikinai naudotis valstybinės žemės ploto schema“ turinio matyti, kad laikinai perduodame valstybinės žemės sklype yra įrengtas pravažiavimas, kuriuo numatyta galimybė pasiekti Projektu suformuotą sklypą Nr. 1, bei melioracijos griovys. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyrius nuo 2019 m. balandžio 29 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo pareiškėjai išdavęs leidimą laikinai naudotis 0,1 ha ploto nesuformuotu valstybinės žemės sklypu.

Valstybinės žemės išnuomavimo bei pardavimo tvarką reglamentuoja Žemės įstatymo 9 bei 10 straipsniai. Atvejai kada valstybinė žemė be aukciono išnuomojama yra pateikti Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje, o kada valstybinė žemė parduodama be aukciono – Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje. Minėtuose teisės normose nėra nurodyta, kad asmenys, kuriems buvo suteiktas leidimas laikinai naudotis valstybine žeme, turi teisę be aukciono įsigyti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypą. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra nustatyta, kad pareiškėja turėtų įstatymų ginamą teisę ne aukciono tvarka išsinuomoti ar išsipirkti ginčo valstybinės žemės sklypą. Patikslintame skunde tokių aplinkybių nenurodė ir pati pareiškėja.

Nesuformuotas valstybinės žemės sklypas pareiškėjai buvo laikinai perduotas remiantis NŽT prie ŽŪM direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 „Dėl Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašu. Minėto aprašo 3 punktas teigia, jog valstybinės žemės plotai, esantys teritorijose, kuriose pagal bendrojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus valstybinės žemės plotai numatyti naudoti ne žemės ūkio veiklai, gali būti suteikiami laikinai naudotis pagal Aprašo nuostatas ne ilgiau kaip iki tol, kol jų prireiks kitoms reikmėms, numatytoms pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.

Atkreiptinas dėmesys, jog NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2019 m. balandžio 29 d. įsakymo 2.8 punktu nustatyta, kad pasibaigus teritorinio skyriaus vadovo įsakyme nurodytam valstybinės žemės ploto naudojimo terminui arba teisės aktų nustatyta tvarka nutraukus suteiktą teisę laikinai naudotis valstybinės žemės plotu nesuėjus valstybinės žemės ploto naudojimo terminui, valstybinės žemės ploto naudotojas privalo atlaisvinti valstybinės žemės plotą. Taip pat vadovaujantis minėto įsakymo 2.5 punktu NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyrius neatsako už valstybinės žemės ploto naudotojo patirtus nuostolius pasibaigus šiame įsakyme nurodytam valstybės žemės naudojimo terminui arba teisės aktų nustatyta tvarka nutraukus laikiną valstybinės žemės ploto naudojimą nesuėjus naudojimo terminui. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2019 m. balandžio 29 d. įsakymu pareiškėjai nebuvo suteiktos ilgalaikės garantijos leidžiančios jai pagrįstai tikėtis, kad laikinai perduotas naudotis valstybinės žemės sklypas jai artimiausiu metu bus išnuomotas ilgalaike nuomos sutartimi arba parduotas. Aplinkybė, jog ginčo valstybinės žemės sklype esantis pravažiavimas buvo įrengtas iš pareiškėjos asmeninių lėšų taip pat nesuteikė pareiškėjai išimtinės teisės įgyti nuosavybės ar valdymo teisę į jai priklausančio žemės sklypo gretimybėje esančią valstybinę žemę.

Pabrėžtina, kad sprendimas, kuriuo NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyrius nutarė pradėti rengti K P. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą buvo priimtas 2019 m. sausio 21 d., t. y. anksčiau nei buvo priimtas įsakymas leisti pareiškėjai laikinai naudotis 0,10 ha ploto valstybinės žemės plotu. Taip pat projekto sprendiniai buvo paviešinti ŽPDRIS sistemoje iki 2019 m. balandžio 29 d. įsakymo priėmimo, todėl pareiškėjai turėjo būti žinoma, kad projektu planuojama, jog į naujai suformuotą sklypą Nr. 1 bus patenkama iš esamo 6 m. pločio pravažiavimo, besijungiančio su (duomenys neskelbtini) gatve. Pareiškėja turėjo teise per Taisyklių 58 punkte nustatytą terminą pareikšti pastabas dėl projekto sprendinių, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Įvertinus visas minėtas aplinkybes konstatuotina, jog pareiškėjos patikslintame skunde pateikti argumentai, kad skundžiamu įsakymu buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai, yra nepagrįsti ir neparemti teisės normomis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių bei bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 12FPĮ-191-(14.12.124.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajono savivaldybėje, formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimo Nr. 1SS-1718-(8.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos A. B. patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos atstovas pateikė prašymą iš atsakovės NŽT prie ŽŪM priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 1 030 Eur.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).

Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą NŽT prie ŽŪM Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2019 m. gegužės 24 d. įsakymą bei NŽT prie ŽŪM 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, todėl įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad ginčas nėra išspręstas pareiškėjos naudai, todėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jai nepriteistinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo K. P. taip pat pateikė prašymą iš pareiškėjos A. B. priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jame nurodo, kad šios bylos nagrinėjimo metu patyrė 490 Eur bylinėjimosi išlaidų. K. P. bylinėjimosi išlaidos grindžiamos 2019 m. lapkričio 11 d. atstovavimo sutartimi, 2020 m. sausio 13 d. advokatės Ramunės Juškaitės kontoros detalizuota (atliktų paslaugų/užmokesčio už teisines paslaugas paskaičiavimo) ataskaita Nr. ADV/JR-F-A022, 2019 m. lapkričio 12 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 1023789, 2020 m. sausio 3 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 1023795, 2019 m. lapkričio 12 d. sąskaita už teisines paslaugas serijos Nr. RR.0069 ir 2020 m. sausio 13 d. sąskaita už teisines paslaugas serijos Nr. RR.000-3. Minėti dokumentai patvirtina, jog K. P. advokatei Ramunei Juškaitė už susipažinimą su administracines bylos medžiaga, pasirengimą/atstovavimą teismo posėdyje ir atsiliepimo į pareiškėjos patikslintą skundą parengimą sumokėjo 490 Eur.

ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis teigia, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju K. P. atsiliepime į skundą nurodė, jog nesutinka su pareiškėjos skundu, jų interesai yra skirtingi, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, todėl konstatuotina, jog sprendimas buvo priimtas trečiojo suinteresuoto asmens naudai ir ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsiliepimas į pareiškėjos patikslintą skundą surašytas ir teismui pateiktas 2019 m. lapkričio 14 d., todėl taikomas Lietuvos statistikos departamento nurodomas 2019 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) - 1289 Eur.

Iš teismui pateiktos 2020 m. sausio 13 d. detalizuotos (atliktų paslaugų/užmokesčio už teisines paslaugas paskaičiavimo) ataskaitos Nr. ADV/JR-F-A022 turinio matyti, jog K. P. už atsiliepimo į patikslintą skundą parengimą sumokėjo 280 Eur. Už atsiliepimo į skundą parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2.5 (Rekomendacijų 8.2 punktas). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes matyti, kad už atsiliepimo į skundą parengimą maksimalus priteistinas užmokestis gali būti – 3222,5 Eur (1289 * 2.5).

Anksčiau minėtoje ataskaitoje nurodoma, kad K. P. advokatei už susipažinimą su administracinės bylos medžiaga, pasirengimą teismo posėdžiui bei atstovavimą teismo posėdyje iš viso sumokėjo 210 Eur. Ataskaitoje teigiama, jog advokatė susipažindama su administracinės bylos medžiaga užtruko 1 val., o pasirengimas bylos teismo posėdžiui bei atstovavimas jame užtruko 2 val.

Už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas). Kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą priteistinas maksimalaus užmokesčio dydis – 0,1 (Rekomendacijų 8.20 punktas).

Šios administracinės bylos posėdis vyko 2020 m. sausio 14 d., vadovaujantis 2020 m. sausio 14 d. informacinėje pažymoje pateiktais duomenimis nustatyta, kad advokatė Ramunė Juškaitė iš viso teismo posėdyje užtruko 111 minučių (nuo 13.10 val. iki 15.01 val.). Pažymėtina, kad Rekomendacijų 9 punktas teigia, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda, todėl konstatuotina, jog advokatė trečiąjį suinteresuotą asmenį iš viso atstovavo 2 val.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2019 m. III ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) siekė 1317,6 Eur. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis siekia 131,76 Eur (1317,6 * 0.1), todėl konstatuotina, jog trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio.

Vadovaujantis anksčiau minėtomis aplinkybėmis trečiojo suinteresuoto asmens K. P. prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas ir iš pareiškėjos A. B. priteistinas 490,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos A. B. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjos A. B. prašymą iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisti bylinėjimosi išlaidų atlygimą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui K. P. iš pareiškėjos A. B. 490,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.