Kauno apylinkės teismo įsakymas

2024-12-19 · Baudžiamoji byla Nr. e1-4446-1132/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-12-19
Bylos Nr.
e1-4446-1132/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Tamošaitienė
Kaltinamasis
J. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-4446-1132/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21103-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.1; 1.2.14.1.1; 2.1.16.1.10; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 19 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Laimos Bereikaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

Žemesnės instancijos teismas

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis mažojoje bendrijoje (toliau – ir MB) „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

J. J. pagrobė svetimą turtą, tai yra 2024 m. birželio 1 d., apie 22.20 val., kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, iš privačios teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), atjungęs elektrą, pagrobė ten įrengtas vaizdo stebėjimo kameras – IP kamerą su baterija ir saulės panele, šią vaizdo kamerą laikantį stulpą, kurių bendra vertė 700 eurų ir IP kamerą su baterija „(4G/LTE ) EZVIZ CS-EB8“, kuri buvo pritaisyta prie ten buvusio namelio, kurių bendra vertė 564 eurų, o nuo šioje teritorijoje esančių namelių pagrobė dvi imitacines kameras „K1“, kurių bendra vertė 16 eurų ir ant namelio pritvirtintą foto relę, kurios vertė 20 eurų, tuo padarė MB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 1 300 eurų turtinę žalą.

Be to, J. J. 2024 m. liepos 21 d., apie 9.45 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), garaže tyčia abiem rankomis pastūmė R. D., tyčia sugriebė jai už abiejų rankų, jas suspaudė ir stipriai ją pastūmė, dėl ko R. D. krisdama dešiniu šonu atsitrenkė į ant garažo grindų buvusius daiktus, taip ne mažiau septyniais poveikiais padarė nukentėjusiajai R. D. minkštųjų audinių sumušimus ir poodines kraujosruvas dešinio dilbio, dešinės šlaunies ir blauzdos srityje bei sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje

Kaltinamasis J. J., pranešus jam apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir apklausus jį įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. birželio 1 d. kartu su draugu S. B. įvykdė nusikalstamą veiką būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos. 2024 m. birželio 1 d. 22.20 val. jie nuėjo į privačią teritoriją (duomenys neskelbtini), ir skydinėje atjungė elektrą. Ėjo į ten buvusius namelius, kurių durys buvo atrakintos. Elektros skydinė buvo atidaryta, kas atjungė elektrą, ar S., ar jis, neprisimena. Nameliai, kiek prisimena, buvo nerakinti, tačiau juose nieko nebuvo. Jie į juos tik įėjo pažiūrėti, kaip jie atrodo. Vėliau toje pačioje teritorijoje ištraukė metalinį ilgą stulpą iš žemės. Krentant stulpui ir jam atsitrenkus į žemę, nuo jo viršaus nulūžo vaizdo stebėjimo kamera. S. padedant, šį stulpą su nulūžusia vaizdo kamera nunešė į netoliese esantį griovį ir ten įmetė. Taip pat nusuko nuo namelių galimai vieną ar dvi vaizdo kameras, tiksliai skaičiaus neprisimena, kurias numetė maždaug į tą pačią vietą, kur buvo įmestas stulpas. Taip pat ėjo į ten buvusį kupolą tik pažiūrėti, kai pastebėjo, kad kažkas atvažiuoja ir jis nuėjo, o S. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Ar tuo metu, kai buvo minėtoje teritorijoje dar ką nors sulaužė, neprisimena, tačiau eidami pasivaikščioti į šią teritoriją, tikslo niokoti turto neturėjo, tai padarė įtakoti alkoholio. Jis yra kaltas ir labai gailisi dėl savo veiksmų. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą paskiriant laiduotoju gerą draugą A. S., su kuriuo pažįstami apie 15 metų. Nei jis, nei jo draugas nėra teisti, administracine tvarka bausti, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Padarytą turtinę žalą atlygino (1 t., b. l. 128–130).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. parodė, kad 2024 m. birželio 1 d. apie 18.40 val. jam paskambino MB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas K. V. ir pasakė, kad kažkokie asmenys yra atėję į privačią teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), kur yra vykdoma poilsio, renginių organizavimo nuoma. Šioje įmonėje jis dirba projektų vadovu. K. V. pasakė, kad po teritoriją vaikšto kažkoks asmuo su dviem vaikais ir judina stulpą, ant kurio yra pritvirtinta kamera. Jis jam atsiuntė nuotrauką, kurioje matėsi minėti asmenys ir jis atpažino, kad tai buvo asmuo, su kuriuo teko bendrauti dieną prieš tai, kai šioje poilsiavietėje vyko renginys. Renginio metu šis buvo atėjęs ir teiravosi kas čia vyksta ir kitais klausimais. Jiems pabendravus, netrukus jis išėjo, agresyviai nusiteikęs nebuvo. Tos pačios dienos naktį apie 22.30 val. jam vėl paskambino K. V. ir paprašė, kad iškviestų policiją, kadangi į teritoriją vėl atėjo tie patys asmenys, kurie bando pavogti vaizdo kameras ir niokoja turtą. Jis iš karto padarė tai, ko paprašė K., ir paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Pats į įvykio vietą tą vakarą nevažiavo, tačiau kiek žino, ten nuvažiavo netoliese gyvenantis jų pažįstamas M. P., kuris pamatė vieną iš nusikalstamą veiką padariusių asmenų, o netrukus atvyko ir policijos pareigūnai. Kiek jam yra žinoma, nusikaltimo padarymo metu buvo pavogtos kelios vaizdo kameros, aplaužytas kitas privatus turtas. Kokia tiksliai žala buvo padaryta nusikaltimo metu, tiksliai pasakyti negali, tačiau tai galės patikslinti MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. E. (1 t., b. l. 52).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. papildomai parodė, kad asmenys padarę nusikalstamą veiką, kurios metu sugadino jų įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, 2024 m. birželio 21 d. atlygino civilinį ieškinį pervesdami 1 300 eurų sumą į vieno iš akcininkų K. V. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pinigai buvo gauti iš J. J. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi žala įmonei atlyginta, pretenzijų neturi, ikiteisminį tyrimą prašo nutraukti (1 t., b. l. 55).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. P. parodė, kad 2024 m. birželio 1 d. apie 21.30 val. jam paskambino K. V., kuris yra MB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, ir paprašė kuo skubiau nuvažiuoti adresu (duomenys neskelbtini), kur yra vykdoma poilsio ir renginių organizavimo nuoma. Ši vieta jam buvo žinoma, nes ten dirba jo draugas R. K.. Kalbant telefonu, K. V. pasakė, kad minėtoje teritorijoje yra kažkokie asmenys, kurie niokoja turtą ir laužo vaizdo stebėjimo kameras. Kadangi gyvena netoli šios vietos, greitai nuvyko ir kalbant su K. telefonu, išgirdo miško kryptimi bėgantį asmenį. Kadangi pačio asmens nematė, buvo prietema, paskui jį į mišką nebėgo, tačiau maždaug už 150 m pamatė dar vieną asmenį, kuris bandė bėgti ir pasišalinti iš teritorijos. Jį besivejant, asmuo pargriuvo ir pribėgęs prie jo perspėjo, kad nebandytų niekur šalintis, nes netrukus atvažiuos policijos pareigūnai. Bendraujant su asmeniu, jis gynėsi, kad teritorijoje nieko nedarė, tiesiog čia vaikščiojo neturėdamas jokio tikslo, domėjosi, ar tvenkinyje yra žuvies, bandė keisti pokalbio temas. Nors ir perspėjo, kad asmuo niekur neitų, netrukus atvyks policijos pareigūnai, tačiau jis neklausė ir bandė pasišalinti. Kadangi nenorėjo, kad asmuo dingtų, laikantis saugaus atstumo, sekė jam iš paskos. Matėsi, kad asmuo yra neblaivus, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie perėmė asmenį, o jis savo ruoštu išvyko į namus. Kas buvo sugadinta ar pavogta iš minėtos teritorijos, nežino, kiek pastebėjo, tuo metu asmuo prie savęs nieko neturėjo (1 t., b. l. 58).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. V. parodė, kad yra įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ vienas iš akcininkų. Jų įmonė teikia poilsio ir renginių organizavimo nuomos paslaugas. Paslaugos teikiamos adresu (duomenys neskelbtini). Minėta teritorija stebima vaizdo kameromis. 2024 m. birželio 1 d. apie 18.30 val. per vaizdo kameras pamatė į teritoriją įeinantį suaugusį asmenį, su kuriuo kartu buvo du mažamečiai vaikai. Jiems pavaikščiojus kažkuris iš asmenų pradėjo judinti stiebą, ant kurio buvo pritvirtinta vaizdo kamera. Tada jis paskambino MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui R. K., kurį informavo apie užfiksuotą įvykį ir nusiuntė minėtų asmenų nuotraukas bei vaizdo medžiagą. R. K. minėjo, kad iš matymo atpažįsta suaugusį asmenį, kadangi su juo teko bendrauti dieną prieš tai vykusio renginio metu. Vėliau, apie 22.30 val. vaizdo kamerų pagalba vėl pastebėjo teritorijoje du asmenis, kurie pradėjo niokoti turtą bei pavogė kelias vaizdo kameras. Kadangi nusikalstamą veiką vykdantys asmenys buvo įvykio vietoje, susisiekė su netoliese gyvenančiu M. P. ir paprašė nuvažiuoti bei pažiūrėti kas per asmenys yra įėję į privačią teritoriją. M. informavo, kad apie įvykį informuota policija, todėl visą situaciją pasižiūrėtų nekeldamas pavojaus sau. Jiems kalbant telefonu, M. nuvyko į vietą ir netrukus pasakė, kad išgirdo vieną asmenį, nubėgantį į netoliese esantį miškelį, tačiau netrukus netoliese pamatė dar vieną asmenį, kurį sekė kol atvyks policijos pareigūnai. Kokia tiksliai žala buvo padaryta nusikaltimo metu, pasakyti negali, tačiau apie tai informuos MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. E. (1 t., b. l. 61).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. B. parodė, kad su vyru S. B., su kuriuo gyvena kartu virš 30 metų, sutaria gerai. Jis jai papasakojo, kad 2024 m. birželio 1 d. jis su savo draugu J. J., būdami neblaivūs, nuėjo į privačią teritoriją (duomenys neskelbtini), ir ten atjungė elektrą bei sugadino kelias kameras ant namelio ir ant stulpo, kurias įmetė į šalia esantį griovį. Taip pat ėjo į namelį bei į kupolą, esančius toje teritorijoje, kurie buvo neužrakinti, o paskui jos vyras S. buvo sulaikytas ir perduotas policijai. Su vyru apie tai kalbėjo dėl jo tokio poelgio, jis paaiškino, kad tikslo niokoti turto neturėjo, tai padarė įtakoti alkoholio ir dėl savo poelgio labai gailisi. Vyras pažadėjo daugiau alkoholio nevartoti. Taip pat parodo, kad sutinka būti savo vyro S. B. laiduotoja ir yra atsakinga, kad daugiau nepasikartotų tokie atvejai. Jos vyras dirba ir padarytą žalą atlygins (1 t., b. l. 66).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. parodė, kad jo draugas J. J., su kuriuo pažįstami kartu virš 15 metų, sutaria gerai, jam papasakojo, kad 2024 m. birželio 1 d. jis su savo draugu S. B., būdami neblaivūs, nuėjo į privačią teritoriją (duomenys neskelbtini), ir ten atjungė elektrą bei sugadino kelias kameras ant namelio ir ant stulpo, kurias įmetė į šalia esantį griovį. Taip pat ėjo į namelį bei į kupolą, esančius toje teritorijoje, kurie buvo neužrakinti. Jam žinoma, kad dėl šio įvykio pradėtas tyrimas. Su draugu apie tai kalbėjo dėl jo tokio poelgio ir jis paaiškino, kad tikslo niokoti turto neturėjo, tai padarė įtakotas alkoholio ir dėl savo poelgio labai gailisi. J. J. dėl alkoholio tikrai niekada neturėjo problemų ir nevartoja jo dažnai. Taip pat parodo, kad sutinka būti savo draugo J. J. laiduotoju ir yra atsakingas, kad daugiau nepasikartotų tokie atvejai. Jam yra žinoma, kad J. J. padarytą turtinę žalą geranoriškai atlygino. Jis yra dirbantis ir turi savo firmą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie 17 metų. Užsiima krovininių automobilių dalių pardavimais (1 t., b. l. 67).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamojo J. J. visiško prisipažinimo, liudytojų parodymų, jo kaltę taip pat įrodo ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:

2024 m. birželio 3 d. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolas, iš kurio nustatyta, kad pareiškėjas (liudytojas) M. E. pranešė, jog 2024 m. birželio 1 d., apie 18.38 val., į teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini) atėjo vyras su 2 vaikais. Šiuos asmenis užfiksavo vaizdo kameros. Vyras pradėjo judinti kameros stulpą, bet netrukus pasišalino. Vėliau vakare, apie 22.20 val., kameros užfiksavo 2 vyrus. 22.31 val. viena kamera jau buvo nulaužta, tačiau dar veikė ir įrašinėjo, ką kalba vyrai. Po kelių minučių kamera užfiksavo vyrus, bandančius gadinti kondicionavimo įrangą. Apie 22.45 val. į teritoriją atvyko M. P., kuris sulaikė vieną iš galimų kaltininkų ir perdavė atvykusiems policijos pareigūnams. Teritorijoje buvo atjungta elektra, ištrauktas vienos kameros stulpas su kamera ir ši įranga pavogta, 2 kameros prie sanmazgo nulaužtos ir pavogtos. Taip pat bandyta gadinti ir kitą turtą, bet atvykus į teritoriją tretiesiems asmenims ir policijai, nespėjo daugiau sugadinti. Vienas asmuo pabėgo į mišką, kitas niekur nebėgo. Vyrai vienas kitą vadino vardais S. ir J. Padaryta 3 000 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 1–9);

2024 m. birželio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vietą (duomenys neskelbtini) (tikslios įvykio vietos koordinatės – WGS (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Įvykio vieta yra neaptverta atvira teritorija, kurioje yra nedideli pilkos spalvos mediniai nameliai ir baltos spalvos kupolai. Teritorija stebima vaizdo stebėjimo kameromis, apžiūros metu vaizdo kamerų įrašai peržiūrėti nebuvo. Į teritoriją patenkama žvyrkelio keliuku, kurio šonuose, maždaug dviejų metrų aukštyje, pastatyti mediniai apšvietimo stulpai. Patekus į teritoriją, priekyje ir iš dešinės matomi pilkos spalvos mediniai nameliai. Nameliai vienodi, išskirtinių požymių ar numeracijos neturi. Maždaug dviejų metrų atstumu iki priekyje esančio medinio namelio žemėje matoma apie 5–10 cm skylė, kurioje galėjo būti įsmeigtas stulpas. Priėjus prie paskutinio medinio namelio, esančioje toje pačioje eilėje, ant namelio išorinės sienos, viršutiniame kampe matomas juodos spalvos kameros laikiklis. Tokie patys du identiški laikikliai randami ir dar ant vieno medinio namelio išorinių sienų stovinčio atokiau nuo kitų. Skirtingai nei kiti, minėtas namelis pastatytas ant trinkelėmis kloto grindinio prie baltos spalvos kupolo (1 t., b. l. 23–32);

2024 m. birželio 11 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad siekiant patikrinti S. B. duotus parodymus, pakartotinai buvo nuvykta į nusikaltimo vietą, adresu (duomenys neskelbtini) ir atlikta papildoma įvykio vietos apžiūra. Apžiūrint netoliese esantį griovį, maždaug 500 metrų atstumu nuo teritorijoje esančių namelių, ties koordinatėmis WGS (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), griovyje su drumzlinu vandeniu buvo rastas į dumblą įsmigęs metalo spalvos, maždaug 6–7 metrų metalinis stulpas, prie kurio buvo pritvirtintas baltos spalvos kameros ir saulės panelės laikiklis. Kadangi griovio dugnas padengtas dumblu, vanduo neskaidrus, daugiau ikiteisminio metu pavogtų daiktų nerasta. Kartu apžiūroje atstovas pagal įstatymą dalyvavęs R. K. patvirtino, jog tai tas pats stulpas, kuris buvo pavogtas iš MB „(duomenys neskelbtini)“ ir prie kurio buvo pritvirtinta vaizdo stebėjimo kamera. Rastas metalinis stulpas išimtas papildomos įvykio vietos apžiūros metu, kuris po atliktos apžiūros pakvitavimu grąžintas R. K. (1 t., b. l. 33);

2024 m. birželio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad apžiūrėtas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo M. E. 2024 m. birželio 1 d. pateiktas vaizdo įrašas. Peržiūrint stebėjimo kameros, esančios (duomenys neskelbtini), ties koordinatėmis WGS (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), užfiksuotą vaizdo įrašą matoma, kaip 2024 m. birželio 1 d. 18 val. 38 min. 27 sek. po teritoriją, apstatytą poilsio nameliais, vaikšto raudonos spalvos marškinėlius ir tamsius šortus vilkintis asmuo, su kuriuo kartu yra du mažamečiai vaikai. 19 val. teritoriją stebinti kamera pradeda judėti ir sukinėtis į šonus. Šalia girdisi vaikų balsai, tačiau dėl trūkinėjančio garso nėra galimybės suprasti kas yra sakoma (1 t., b. l. 38–40);

2024 m. birželio 20 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, iš kurio nustatyta, kad 2024 m. birželio 20 d. apie 14.40 val. įtariamajam J. J. buvo pasiūlyta atlikti parodymų patikrinimus įvykio vietoje, kur veikdamas kartu su S. B. suniokojo įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą. Įtariamajam sutikus, buvo nuvykta į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), įvykio vietos koordinatės – WGS (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kur įtariamasis J. J. parodė elektros skydinę, kurioje atjungė elektros įvadą. Vaikštant po teritoriją parodė medinį poilsio namelį, kuris jo teigimu buvo atrakintas ir į kurį trumpam apsidairyti buvo užėjęs kartu su S. B.. Toliau parodė netoli namelio buvusį į žemę įsmeigtą metalinį stulpą su viršuje pritvirtinta vaizdo kamera, kurį ištraukė iš žemės ir padedant S. B. nunešė ir įmetė į netoliese esantį griovį su drumzlinu vandeniu. Tęsiant parodymų patikrinimą įvykio vietoje, įtariamasis parodė kitus namelius, ant kurių buvo pritvirtintos muliažinės vaizdo kameros, kurias nulaužus sumetė į prieš tai rodytą griovį. Po to įtariamasis nusivedė ir parodė kupolą, į kurį buvo užėję apsidairyti. Įtariamojo teigimu, kupolas buvo nerakintas. Baigiant parodymus, J. J. parodė kryptį, kuria pasišalino iš teritorijos pamatęs į ją atvažiuojantį automobilį (1 t., b. l. 120);

2024 m. birželio 10 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys, iš kurio nustatyta, kad buvo pateiktas MB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl nusikalstamos veikos, kurios metu buvo padaryta turtinė žala, nes buvo pavogtas ir sugadintas turtas: 1) pavogta IP kamera su baterija „(4G/LTE) EZVIZ CS-EB8“, saulės panelė „EB8“ kamerai, „CS-CMT-Solar Panel-E EZVIZ“, 3) atminties kortelė „Micro SD EZVIZ CS-CMT-CARDT64G“; 4) kronšteinas kamerai; 5) kamerą laikantis stulpas. Taip pat nurodė, kad kamerai taip pat bus reikalingi montavimo darbai. Bendra žala 700 eurų; 2) sugadinta IP kamera su baterija „(4G/LTE) EZVIZ CS-EB8“, saulės panelė „EB8“ kamerai, „CS-CMT-Solar Panel-E EZVIZ“. Kamerai taip pat bus reikalingi montavimo darbai. Bendra žala 564 eurų; 3) pavogtos dvi imitacinės kameros „K1“, žala 16 eurų; 4) Pavogta foto relė, žala 20 eurų. MB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta turtinė žala 1 300 eurų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, prašo pripažinti MB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš kalto(-ų) asmens (-ų) MB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 1 300 eurų patirtai turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 135);

2024 m. liepos 11 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. gruodžio 4 d. nutarimas atnaujinti ikiteisminį tyrimą J. J. atžvilgio, iš kurių nustatyta, kad 2024 m. liepos 11 d. J. J., vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau 2024 m. gruodžio 4 d. ikiteisminis tyrimas atnaujintas, vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi (1 t., b. l. 171–180; 2 t., b. l. 1–4).

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje

Kaltinamasis J. J., pranešus jam apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir apklausus jį įtariamuoju, kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad R. D. susižalojo tiek dėl jo, tiek dėl savo veiksmų. Jo tėvo J. S. pažįstama, buvusi darbuotoja yra R. D., kuri su tėvu palaiko ryšius ir bendrauja. 2024 m. liepos 21 d., apie 9.45 val., jis grįžo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namo garaže rado savo tėvą J. S. ir jo draugę R. D.. R. iš kanistro į tėvo automobilį pylė benziną. Benzinas buvo jo, todėl jis jiems priekaištavo, kodėl ima jo benziną. R. D. sakė, kad ji išeitų, pasišalintų iš jo namų. Tėvui pasakė eiti į namą, kad jis nesikištų, nes R. vis tiek turi išeiti. Tėvas apsisuko iš garažo eiti į namą, R. ėjo paskui jį. Jis jai savo kūnu užstojo praėjimą ir neleido eiti į namo vidų. Ji vis tiek ėjo, veržėsi pro jį. Ji norėjo jį filmuoti, jis traukė nuo savęs jos rankas, tuo metu galėjo ją ir pastumti, ji jį taip pat stūmė. Dar prieš tai ji buvo įsikibusi jam į marškinėlius ir neišlaikiusi pusiausvyros, juos suplėšė, buvo įbrėžusi į ranką. Dėl to jis buvo kreipęsis į policiją, rašė pareiškimą. Dėl jo pareiškimo policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Matė, kad R. D., neišlaikiusi pusiausvyros, nukrito, krisdama atsitrenkė į garaže ant grindų padėtus daiktus. Tada ir galėjo susižaloti rankas ir kojas. Atsistojusi nuo grindų R. D. toliau šūkavo, iš namo nėjo. Kažkuriuo metu atėjo ir tėvas. Tiek jis, tiek R. D., kvietė policijos pareigūnus. Kai atvyko policijos pareigūnai, R. D. dėl jokio sužalojimo jokių pretenzijų nereiškė. Vėliau jis bandė susisiekti su R. D., atsiprašyti dėl susiklosčiusios situacijos, bet ji kalbėtis atsisakė (2 t., b. l. 196–199).

Kaltinamasis J. J., pranešus jam apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir apklausus jį įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad dėl jo veiksmų R. D. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nuoširdžiai dėl to gailisi. Pažada ateityje nenusikalsti. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka atlikti viešuosius darbus (3 t., b. l. 14–16).

Žemesnės instancijos teismas

Iš R. D. parodymų, užfiksuotų pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nustatyta, kad R. D. pranešė apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir apklausta liudytoja parodė, kad ji prižiūri apie pusę metų pažįstamą vyrą J. S., padeda jam pasidaryti valgyti, kai reikia jį kur nuvežti, nuveža, tačiau oficialiai, kaip socialinė darbuotoja, nedirba. Pažįsta jį apie 23 metus, kadangi ji seniau pas jį dirbo. 2024 m. liepos 21 d. apie 9.15 val. J. S. atvyko jos pasiimti iš namų ir nuvažiavo pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini). Įvažiavo į garažą, jis išlipęs pradėjo pilti kurą į automobilį. Kai beveik baigė pilti kurą iš bako, atvyko jo sūnus J. J. su dviem vaikais, buvo mergaitė ir berniukas. Tada J. J. pagriebė iš J. S. kuro baką ir pasakė, kad pila jo kurą. Po to J. J. atsisuko į ją ir pasakė „ką ji čia veikia“ ir „kad varytų“. J. S. pasakė jai „einam į vidų“, tačiau J. J. jos nepraleido, sakydamas jai išeiti iš namų. Tada jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu. J. S. pakvietė ją vėl ateiti. J. J. nuėjo pirmas, o ji ėjo paskui, tačiau J. J. sustojo tarpdury ties įėjimu į namus ir jos nepraleido, vis kartojo, kad ji išeitų iš namų. J. J. prie jos artėjo, bandydamas su ranka išstumti ją lauk. Tada, apie 9.45 val. jis tyčia jai sugriebė už abiejų rankų, žemiau pečių ir spaudė stumdamas, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Tada jis stipriai ją tyčia pastūmė, ko pasėkoje ji galimai užkliuvo už garaže esančių daiktų ir krito ant dešino šono, taip sukėlė jai fizinį skausmą. J. S. viską matė ir gali paliudyti. Tada dar kartą paskambino bendruoju pagalbos numeriu (2 t., b. l. 56–66).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. D. parodė, kad 2024 m. liepos 21 d. įvykusio konflikto metu J. J. iš pradžių vartojo necenzūrinius žodžius „k...(necenzūrinis žodis)“ ir kitus, kurių nepamena, bet pamatęs, kad jį filmuoja, jų nebevartojo. Ji necenzūrinių žodžių nevartojo. Konfliktas kilo dėl to, kad jis norėjo, kad ji išeitų. Ji manė, kad namų savininkas yra J. S., kuris kvietėsi ją į namus ir norėjo, kad jam padėtų. Ji J. J. vengia ir stengiasi su juo nebendrauti, nes jis bendrauja su ja agresiniai. Konflikto metu J. S. tai pasirodydavo garaže, tai vėl nueidavo namo. Po incidento ji J. J. sutikusi nebuvo ir su juo nebendravo. Įvykio metu medikų pagalbos atsisakė, kai jai ją siūlė pareigūnai, nes buvo susinervinusi, šoke ir norėjo greičiau pasišalinti iš adreso (duomenys neskelbtini). Po įvykio, sekančią dieną ji kreipėsi į medikus, nes pradėjo ryškėti mėlynės ir jautė skausmą šone. Nuvykus į Kauno klinikas, jai buvo iškviesti pareigūnai, ir ji parašė pareiškimą. Kauno klinikų medikų apžiūros metu jai buvo nustatytos hematomos ant dešinės kojos, kairės ir dešinės rankos. Dešinės pusės šonkaulių lūžis. Po medikų apžiūros jai buvo skirtas gydimas namuose. Įvykio metu ji patyrė momentinį skausmą ir sekančią dieną jautė skausmą. Šiuo metu skausmą jaučia tik kosėjant arba tam tikromis pozicijomis judant. Įvykio metu dėl patirtų sužalojimų ir išrašytų vaistų nuo skausmo jai buvo padaryta 40 eurų turtinė žala, bet ji gali keistis tyrimo eigoje. Vaizdo įrašą pateiks elektroniniu paštu (2 t., b. l. 119–122).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. D. papildomai parodė, kad savo ankstesnius parodymus prisimena, juos dalinai tvirtina. Papildomai pareiškia, kad 2024 m. liepos 21 d. ji pas J. S. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko kartu su juo apie 9.30 val. Paskui juos į tą namą atvažiavo ir J. S. sūnus J. J.. Jis iš karto priekaištavo tėvui, kad jis į savo automobilį pila jo degalus. Po to atsisuko į ją ir sakė eiti iš tų namų, keikė ją, vadino „k...(necenzūrinis žodis)“, kalbėjo agresyviai. J. S. pasakė, kad ji eis dar pusryčius paruošti, po to jie važiuos į Klaipėdą. J. J. šaukė, kad ji niekur neis, kad ji eitų iš tų namų. Apie 9.45 val. J. S. iš garažo laipteliais į namą ėjo pirmas, J. J. ėjo paskui jį, o ji ėjo paskui juos abu. J. J., dar nepriėjęs laiptelių, atsisuko į ją, ją keikė, liepė jai trauktis. Ji jam pasakė, kad ji atėjo pas J. S. ir su juo eis. Tada J. J. užstojo jai kelią ir abiem rankomis ją stūmė atgal. Jam pasakė, kad jis jos neliestų, tada jis stipriai tyčia sugriebė jai už abiejų rankų, žemiau pečių, spaudė rankas (atsirado kraujosruva) ir labai stipriai ją pastūmė, dėl ko ji pargriuvo dešiniu šonu ant betoninių garažo grindų, krisdama dar atsitrenkė į kažkokį garaže padėtą daiktą, į kokį konkrečiai, dabar neatsimena. Krisdama stipriai susimušė dešinę blauzdą, dešinę šlaunį, ant jų atsirado kraujosruvos. Besikeldama nuo grindų ji šaukėsi pagalbos, šaukė „padėkit“. Tuo metu priėjo J. S.. Jis matė ją besikeliančią nuo grindų. Jis kažką pasakė J. J. ir nuėjo atgal į namą. Tuo metu J. J. dar kartą ją stūmė, ji, kad neparkristų, įsitvėrė į jo marškinėlius, kurie nuo jos sugriebimo suplyšo aplink kaklą. Dėl J. J. veiksmų ji du kartus skambino bendruoju pagalbos telefonu „112“ – vieną kartą, kai J. J. liepė tėvui nepilti benzino ir žodžiais ją vyti iš namo, o antrą kartą – kai tyčia ją stūmė ir kai ji pargriuvo bei patyrė sužalojimus. Jai konstatuotas dešinės pusės X šonkaulio lūžis padarytas ne J. J. veiksmais, t. y. ne tuo metu. 2024 m. balandžio mėnesį, tikslios datos neatsimena, nakties metu, jai, būnant savo namuose pažymoje nurodytu adresu, pasidarė bloga, ji atsikėlė ir ėjo į virtuvę atsigerti vandens, pasidarė silpna, bandė sėsti ant kėdės ir nukrito, susimušė dešinį šoną. Sekančią dieną ji juto to šono skausmą, bet pas gydytojus nesikreipė. Taip ir pravaikščiojo iki minėto konflikto. Kai J. J. pastumta nugriuvo, jai skausmas atsinaujino, todėl buvo padaryta rentgeno nuotrauka ir aptiktas dešinės pusės X šonkaulio lūžis. Maždaug už pusvalandžio atvyko policijos pareigūnai. Iš karto ji pareiškimo nerašė. Sekančią dieną nuo J. J. spaudimo, stumdymo jai labai skaudėjo rankas, kojas, todėl nuvyko į Kauno klinikas, kur ją apžiūrėjo medikai. Daugiau pas jokius medikus dėl šių sužalojimų nesikreipė ir nesigydė. J. J. dėl jai padaryto kūno sužalojimo jos neatsiprašė. Jai išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį. Dėl civilinio ieškinio ji apsispręs ikiteisminio tyrimo eigoje. Be to, ji yra apsidraudusi „Ergo“ draudimo bendrovėje, išmokos dėl sužalojimo dar negavo. Kai gaus draudimo bendrovės išmoką, tada nuspręs, kokio dydžio ieškinį pateiks (2 t., b. l. 145–148).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. S. parodė, kad savaitgalį – 2024 m. liepos 21 d., apie 9 val. jis į namus parsivežė R. D.. Namai adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena, priklauso jo sūnui J. J.. Kai jis parsivežė R. D. į namus, po kurio laiko atvyko ir jo sūnus J. J.. Sūnus supyko ant R., kad ji atvyko į namus. Sūnus vis sakė R., kad ji važiuotu iš čia. Tarp R. D. ir jo sūnaus J. J. įvyko žodinis konfliktas namo garaže. Jis R. sakė einam į namus, nes ji atvyko pas jį. Tada R. pradėjo eiti į namus, o jo sūnus J. jai neleido eiti. Jis viso konflikto nematė, nes buvo nuėjęs į namus, o jie buvo garaže. Mano, kad jie galimai apsistumdė, nes R. garsiai šaukė „gelbėkit“. Kai jis įėjo į garažą pažiūrėti kas vyksta, pamatė R. nukritusią prie mašinos ant žemės, netoli sienos. Tuo metu, kai jis atėjo, R. jau stojosi. Sūnus stovėjo netoli. Kokiomis aplinkybėmis R. pargriuvo, jis nematė. Ji atsistojusi pasakė, kad eina kviesti policiją, o jo sūnus pasakė, kad irgi kvies policiją. Tarp jo sūnaus J. ir R. jau senai yra konfliktiniai santykiai, dėl ko jie tokie, nežino. Pašalinių asmenų garaže nebuvo, garažas nefilmuojamas (2 t., b. l. 152–155).

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamojo J. J. visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios ir liudytojo parodymų, jo kaltę taip pat įrodo ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:

2024 m. liepos 22 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, iš kurio nustatyta, kad R. D. pranešė, jog 2024 m. liepos 21 d. apie 9.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), garažo patalpoje, J. J. tyčia jai suėmė už abiejų rankų, žemiau pečių ir spaudė stumdamas, taip sukėlė jai fizinį skausmą, bei stipriai tyčia pastūmė, ko pasėkoje ji galimai užkliuvo už garaže esančių daiktų ir krito ant dešino šono, taip sukėlė jai fizinį skausmą (2 t., b. l. 56–66);

2024 m. liepos 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad apžiūrėtas garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Garaže matomos sudėtos plastmasinės taros, kopėčios, dviračiai, vaikiškas elektromobilis. Prie sienos spintelės, kuriose sudėti įvairūs daiktai. Minėtų spintelių dešinėje pusėje stovi metalinis seifas. Seifo dešinėje pusėje, už sienos, matosi praėjimas. Užėjus už minėtos sienos, priešais matomos medinės durys, kurios veda į gyvenamąsias patalpas. Minėto praėjimo dešinėje pusėje, ant sienos matoma lentyna, ant kurios sudėti įvairūs daiktai. Po minėta lentyna matomos metalinės staklės, ant kurių yra padėtas elektrinis kampinis šlifuoklis bei kiti daiktai. Po minėtomis staklėmis matosi laidai. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (2 t., b. l. 69–76);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios nustatyta, kad R. D. konstatuoti minkštųjų audinių sumušimai ir poodinės kraujosruvos dešinio dilbio, dešinės šlaunies ir blauzdos srityje, dešinės pusės X šonkaulio lūžis vidurinėje pažastinėje linijoje. Sužalojimas dėl šonkaulio lūžio vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (pastaba: radiologas nurodo gyjančio šonkaulio lūžio požymius ir tai kelia abejonių dėl traumos laiko). Poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, dešinėje kojoje atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus. Konstatuotos poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje padarytos kietu buku daiktu ir galėjo išsivystyti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Kraujosruvos padarytos mažiausiai septyniais poveikiais. Dešinės pusės X šonkaulio lūžis galėjo išsivystyti dar nuo vieno poveikio ir galimai griūnant. Poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje ir dešinėje kojoje galėjo išsivystyti suspaudžiant dilbius rankomis ar smūgiuojant rankomis. Sužalojimai kojose galėjo išsivysti tiek spardant, tiek ir griūnant. Remiantis turimais duomenimis tiksliau spręsti apie traumos mechanizmą nėra galimybės (2 t., b. l. 113–115);

2024 m. lapkričio 27 d. R. D. elektroninis laiškas, iš kurio nustatyta, kad nukentėjusioji R. D. ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio nereikš (2 t., b. l. 137).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo ir liudytojų R. K., M. P., K. V., J. B., A. S. parodymai, pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas, parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir kiti baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai ir daiktiniai įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. J. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis prisipažino pavogęs svetimą MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą. Byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis kaltinime nurodytu laiku buvo privačioje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), atjungė elektrą ir ištraukė metalinį stulpą su ant jo pritvirtinta kamera ir baterija bei saulės panele, taip pat nuo toje pačioje teritorijoje esančių namelių pavogęs vaizdo kamerą su baterija, dvi imitacines kameras ir foto relę. Liudytojai R. K., M. P. ir K. V. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes apie tai, kad 2024 m. birželio 1 d. apie 18.30 val. per vaizdo kameras buvo pamatytas į privačią teritoriją įeinantis kaltinamasis, su kuriuo buvo du mažamečiai vaikai ir judino ten esantį stulpą, ant kurio yra pritvirtina kamera. Tada, 2024 m. birželio 1 d., apie 22.30 val. kaltinamasis vėl buvo toje pačioje teritorijoje ir bandė pavogti vaizdo kameras. Kaltinamasis J. J. patvirtino, kad jis kaltinime nurodytu laiku atėjo į privačią teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini). Atidaręs skydinę atjungė elektrą ir vėliau ištraukė metalinį stulpą su viršuje pritvirtina vaizdo kamera ir nunešė į netoliese esantį griovį. Taip pat jis nulaužė ant kitų namelių pritvirtintas muliažines kameras, kurias taip pat numetė į tą patį griovį. Akivaizdu, jog paimdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius daiktus, kaltinamasis galėjo laisvai disponuoti pavogtu turtu. Iš papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrint netoliese esantį griovį, maždaug 500 metrų atstumu nuo teritorijoje esančių namelių, griovyje su drumzlinu vandeniu buvo rastas į dumblą įsmigęs metalo spalvos, maždaug 6–7 metrų metalinis stulpas, prie kurio buvo pritvirtintas baltos spalvos kameros ir saulės panelės laikiklis. Kadangi griovio dugnas padengtas dumblu, vanduo neskaidrus, daugiau pavogtų daiktų nerasta. Byloje esantys vaizdo įrašai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad nusikalstamą veiką įvykdė būtent J. J., pats kaltinamasis šios aplinkybės neneigė. Kaltinamasis pagrobė didesnės nei 10 MGL, bet mažesnės nei 400 MGL vertės turtą. Kaltinamojo J. J. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui abejonių nekelia, kadangi kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais, jis savo kaltę pripažino.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamojo J. J. nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, kadangi J. J. pagrobė svetimą turtą, tai yra 2024 m. birželio 1 d., apie 22.20 val., kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, iš privačios teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), atjungęs elektrą, pagrobė ten įrengtas vaizdo stebėjimo kameras – IP kamerą su baterija ir saulės panele, šią vaizdo kamerą laikantį stulpą, kurių bendra vertė 700 eurų ir IP kamerą su baterija „(4G/LTE ) EZVIZ CS-EB8“, kuri buvo pritaisyta prie ten buvusio namelio, kurių bendra vertė 564 eurų, o nuo šioje teritorijoje esančių namelių pagrobė dvi imitacines kameras „K1“, kurių bendra vertė 16 eurų ir ant namelio pritvirtintą foto relę, kurios vertė 20 eurų, tuo padarė MB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 1 300 eurų turtinę žalą Veika padaryta tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis suvokė, kad grobia svetimą, jam nepriklausantį turtą, numatė, kad dėl to turto savininkui daro materialinę žalą ir norėjo taip veikti.

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, t. y. kaltinamojo J. J., nukentėjusiosios R. D. ir liudytojo J. S. parodymais, ir kitais rašytiniais bei daiktiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis J. J. atliko jam inkriminuojamus smurtinius veiksmus nukentėjusiosios R. D. atžvilgiu. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu parodė iš esmės analogiškas aplinkybes apie tai, kad 2024 m. liepos 21 d., nukentėjusioji buvo namo garaže, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su kaltinamojo tėvu J. S.. Sugrįžus kaltinamajam į namus, tarp jo ir nukentėjusiosios kilo žodinis konfliktas. Po to kaltinamasis užstojo praėjimą ir neleido nukentėjusiajai eiti į namus kartu su J. S., o po to nukentėjusioji buvo pastumta ir nukrito ant žemės. Liudytojas J. S. patvirtino, jog tarp nukentėjusiosios R. D. ir jo sūnaus J. J. įvyko žodinis konfliktas namo garaže. Jis R. D. sakė eiti į namus ir ji pradėjo eiti, o jo sūnus jai eiti neleido. Jis viso konflikto nematė, nes buvo nuėjęs į namus, bet R. D. garsiai sušaukė „gelbėkit“ ir jam įėjus į garažą pamatė, kad R. D. yra nukritusi ant žemės prie mašinos, o jo sūnus stovėjo netoli. Be to, kaltinamojo J. J. smurtinių veiksmų sukeltus padarinius – nežymų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą patvirtina specialisto išvada, iš kurios nustatyta, kad R. D. konstatuoti minkštųjų audinių sumušimai ir poodinės kraujosruvos dešinio dilbio, dešinės šlaunies ir blauzdos srityje, dešinės pusės X šonkaulio lūžis vidurinėje pažastinėje linijoje. Sužalojimas dėl šonkaulio lūžio vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (pastaba: radiologas nurodo gyjančio šonkaulio lūžio požymius ir tai kelia abejonių dėl traumos laiko). Poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, dešinėje kojoje atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus. Konstatuotos poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje padarytos kietu buku daiktu ir galėjo išsivystyti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Kraujosruvos padarytos mažiausiai septyniais poveikiais. Dešinės pusės X šonkaulio lūžis galėjo išsivystyti dar nuo vieno poveikio ir galimai griūnant. Poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje ir dešinėje kojoje galėjo išsivystyti suspaudžiant dilbius rankomis ar smūgiuojant rankomis. Sužalojimai kojose galėjo išsivysti tiek spardant, tiek ir griūnant. Remiantis turimais duomenimis tiksliau spręsti apie traumos mechanizmą nėra galimybės. Tuo tarpu nukentėjusioji R. D. patvirtino, kad jai konstatuotas dešinės pusės X šonkaulio lūžis padarytas ne J. J. veiksmais, kadangi jai 2024 m. balandžio mėnesį, nakties metu būnant savo namuose pasidarė bloga, ji atsikėlė ir ėjo į virtuvę atsigerti vandens, pasidarė silpna, bandė sėsti ant kėdės ir nukrito, susimušė dešinį šoną. Į gydytojus nesikreipė ir taip pravaikščiojo iki konflikto su J. J..

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė smurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu, neneigė, jog savo veiksmais padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – nežymaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamasis J. J. smurtinius veiksmus R. D. atžvilgiu atliko veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. smurtiniai veiksmai buvo atlikti sąmoningai – tyčia sugriebiant nukentėjusiąją už rankų, jas suspaudžiant ir ją pastumiant. Kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad gali nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą ar ją sužaloti ir to siekė. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jo veika kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius, t. y. kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

J. J. nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinamasis 2024 m. liepos 21 d., apie 9.45 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), garaže tyčia abiem rankomis pastūmė R. D., tyčia sugriebė jai už abiejų rankų, jas suspaudė ir stipriai ją pastūmė, dėl ko R. D. krisdama dešiniu šonu atsitrenkė į ant garažo grindų buvusius daiktus, taip ne mažiau septyniais poveikiais padarė nukentėjusiajai R. D. minkštųjų audinių sumušimus ir poodines kraujosruvas dešinio dilbio, dešinės šlaunies ir blauzdos srityje bei sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo J. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Prokurorė savo pareiškime siūlo kaltinamajam J. J. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, skirti 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį dirbti po 20 valandų visuomenės labui. Už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskirti 5 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį dirbti po 20 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis subendrinti paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 9 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį dirbti po 20 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį dirbti po 20 valandų visuomenės labui.

Kaltinamasis neprieštarauja, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (3 t., b. l. 29–31), todėl esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Skiriant kaltinamajam J. J. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų rūšį, – padaryti du nesunkūs nusikaltimai; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstamos veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti padariniai; į nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, – nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje, padaryta siekiant materialinės naudos, o nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, padaryta dėl menkavertės dingsties, pykčio protrūkio, aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo; nusikalstamų veikų stadiją, – veikos baigtos; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – teistas (2 t., b. l. 153–160; 3 t., b. l. 63–67), baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, turi galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 161–167), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (2 t., b. l. 165, 167), į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

Kaltinamasis anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą, sutiko atlikti viešuosius darbus, pagrindo skirti kitokią bausmę, pagrindo skirti kitokią bausmę, ar skirti mažesnį jos dydį nei prašo prokurorė, nėra, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti kaltinamąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtinos mažesnės nei sankcijos vidurkis viešųjų darbų bausmės, t. y. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, skirtina 5 (penkių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 100 (vieną šimtą) valandų viešųjų darbų, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, skirtina 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų viešųjų darbų.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pridedant dalį (3 (tris) mėnesius) švelnesnės viešųjų darbų bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, ir kaltinamajam skirtina subendrinta 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų viešųjų darbų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skirtina sumažinta 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų viešųjų darbų.

Kiti klausimai

Civilinė ieškovė MB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 1 300 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 135). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis civilinei ieškovei MB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino turtinę žalą, todėl procesas dėl pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 204–207), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 5 (penkių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 100 (vieną šimtą) valandų viešųjų darbų.

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų viešųjų darbų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pridedant dalį (3 (tris) mėnesius) švelnesnės viešųjų darbų bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, ir kaltinamajam paskirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 180 (vieną šimtą aštuoniasdešimt) valandų viešųjų darbų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir kaltinamajam paskirti galutinę sumažintą 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui, iš viso 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų viešųjų darbų.

Išaiškinti J. J., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Procesą dėl civilinės ieškovės MB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio nutraukti.

J. J. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Vilma Tamošaitienė