Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Kristina Račkauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Laimono Ramanausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje

M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. D. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2024 m. birželio 15 d., apie 15:00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje žodinio konflikto metu, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia ranka sudavė du smūgius savo šeimos nariui – motinai E. D. į šonkaulių sritį ir rankomis suėmęs nukentėjusiosios E. D. kaklą, jį spaudė, tokiais veiksmais savo šeimos nariui – motinai E. D. sukėlė fizinį skausmą.

2. Be to M. D. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2024 m. birželio 15 d., apie 18:30 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia ranka sudavė tris smūgius savo šeimos nariui – motinai E. D. į šonkaulių sritį ir rankomis suėmęs nukentėjusiosios E. D. kaklą, jį spaudė, tokiais veiksmais savo šeimos nariui – motinai E. D. sukėlė fizinį skausmą.

3. Pareiškus įtarimą ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. D. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad birželio 15 d. 15.00 val. buvo savo namuose, nusileido iš savo kambario ir sukonfliktavo su savo mama, Konflikto metu jis, būdamas pirmame aukšte svetainės kambaryje, parvertė savo mamą E. D. ant žemės ir jai suėmė už kaklo bei sudavė du smūgius į šonkaulių sritį. Jis labai gailisi, kad taip pasielgė, nežino kas jam užėjo, jam dėl to labai gėda. Tą dieną buvo neblaivus, kadangi buvo jo gimtadienis ir buvo išgėręs apie 5 ar 6 skardines alaus. Kaip prieš savo mamą panaudojo fizinį smurtą, jis suvokė ką padarė ir jos atsiprašė, vėliau nuėjo atgal į savo kambarį. Po kiek laiko 18:30 val., jis nusileido į virtuvę ir paprašė mamos, kad ši nupirktų jam dar alaus. Jo mama sakė paprašys jo močiutės G. D., kad ji nueitų ir nupirktų, kadangi močiutė buvo jų kieme. Lauke rūkant tarp jų su mama įvyko vėl konfliktas, tačiau dėl ko neprisimena. Jis ją parvertė kieme ant žemės ir vėl jai suėmė už kaklo bei sudavė tris smūgius jai į šonkaulių sritį. Jo mama neverkė, tiesiog sušuko, kad liautųsi, jis liovėsi, ji liko gulėti ant žemės jis jai liepė stotis, tačiau ji nesistojo. Paliko mamą gulėti, nuėjo į kambarį, atsisėdo ant lovos ir pradėjo galvoti, ką padarė ir kaip reikės mamos atsiprašyti. Jau ketino eiti atgal į lauką, tačiau į kiemą atvyko policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė jo močiutė. Pripažįsta savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, blaivus nebūtų taip pasielgęs.

Motyvuojamoji dalis

4. Be M. D. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta kita baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisme:

4.1. nukentėjusiosios E. D. duotais parodymais, kur ji nurodė, kad 2024 m. birželio 15 d., apie 14.30 val., ji grįžo iš darbo, namuose buvo jos mama G. D. ir jos sūnus M. D.. Apie 15.00 val., iš antro aukšto, savo kambario nusileido jos sūnus sakydamas, kad ji jam turėtų padaryti sumuštinį. Ji sūnui atsakė, kad gerai, padarys, ir M. D. vėl grįžo į savo kambarį. Po kelių minučių šis vėl nusileido iš antro aukšto į svetainės kambarį teigdamas, jog jam sumuštinio nebegamintų, nes ji prispjaudys jam į sumuštinį ir taip jį pažemins. Ji sūnui liepė nusiraminti, kadangi šis pradėjo elgtis neadekvačiai. Taip pat M. D. nurodė, kad jis niekur nebeišeina, nebegyvena savo gyvenimo, taip pat priminė, kad šiandien yra jo gimimo diena ir jo draugai net neatėjo jo pasveikinti su gimtadieniu. Dėl tokių jos pasakytų žodžių jos sūnus labai supyko ir nieko nesakęs pervertė ją ant žemės, svetainės kambaryje ir viena ranka pradėjo ją smaugti. Tiksliai nurodyti negali, bet mano, kad sūnus jai sudavė kelis smūgius į šonkaulių sritį, tuo metu sąmonės neprarado. Kai sūnus pradėjo ją smaugti, ji pradėjo verkti. Sūnus tikrai turėjo suprasti, kad jai kelia fizinį skausmą. Apie 18.00 val. ji su savo motina G. D. sėdėjo gyvenamojo namo kieme, pavėsinėje, šildėsi saulėje. Tuo metu jos sūnus M. D. buvo savo kambaryje antrame aukšte, žaidė su kompiuteriu. Apie 18.20 val. kartu su mama jos nusprendė grįžti į gyvenamojo namo svetainės kambarį žiūrėti žinių per televizorių. Po keliolikos minučių iš antro aukšto nusileido neblaivus sūnus M. D., jai pasakė, kad ji turėtų nueiti iki parduotuvės ir nupirkti jam 4 vnt. alaus skardinių, taip pat sūnus nurodė, kad jeigu ji to nepadarys, šis parduos savo stacionarų kompiuterį už 300 eurų. Kartu su G. D. iš savo piniginių surinko po kelis eurus. G. D. pradėjo ruoštis išeiti į parduotuvę. Jos motinai ruošiantis išeiti į parduotuvę, ji sūnaus paklausė, kaip jam yra ne gėda varyti seną žmogų nueiti iki parduotuvės. Po šių žodžių jos sūnus M. D. tapo labai neramus, nevaldomas, pradėjo stipriai isterikuoti, t. y. pradėjo šaukti, klykti. Pamačiusi tokį savo sūnaus elgesį, savo sūnui M. D. nurodė, kadangi jis šitaip elgiasi jam niekas alaus nenupirks ir niekas niekur neis. Tai išgirdęs M. D. labai supyko. Žino, kad jam prasidėjo psichozė iš to, jog tai įvyksta nebe pirmą kartą. Supratusi, kad viskas gali nukrypti labai bloga linkme ji savo motinai G. D. nurodė, kad ši išeitų iš gyvenamojo namo ir palauktų lauke. Po kelių akimirkų su sūnumi atsirado gyvenamojo namo kieme. Ji atsidūrė ant žolės. Ar griuvo, ar ją pervertė jos sūnus M. D., nurodyti negali. Kol ji gulėjo ant žolės jos sūnus ją viena ranka pradėjo smaugti, rėkė į veidą ir kelis smūgius sudavė jai į šonkaulių sritį. Viskas vyko apie 2 min. Po smaugimo ir suduotų smūgių ji sąmonės praradusi nebuvo, labai daug verkė. Iš jos elgesio sūnus turėjo suprasti, kad jai kelią fizinį skausmą. Po to sūnus nuo jos atsitraukė ir nuėjo į kitą kiemo pusę parūkyti, nusiraminti. Mano, kad jos sūnus, kai ją žalojo, nesuprato ką darė, kadangi jam buvo užėjęs priepuolis. Taip pat jos sūnus yra linkęs į savižudybę, daug kartų yra bandęs sau atimti gyvybę. Pas gydytojus jos sūnus atsisako lankytis teigdamas, jog jam yra viskas gerai. Mano, kad jam turi būti taikytinos priverstinės medicininio gydymo priemonės, kadangi M. D. savo veiksmų ir savęs nekontroliuoja ir nesupranta savo veiksmais sukeltų pasekmių aplinkiniams. Po įvykio ją apžiūrėjo Greitosios medicinos pagalbos (toliau – ir GMP) ekipažo darbuotojai. Pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisako. Civilinio ieškinio nereikš;

4.2. liudytojos G. D. duotais parodymais, kur ji parodė, kad E. D. yra jos dukra, o M. D. yra jos anūkas. 2024 m. birželio 15 d. grįžo iš darbo E. D.. Po kiek laiko išgirdo, kad namuose E. ir M. šaukia ir dėl kažko ginčijasi. Nuėjo į kambarį pažiūrėti, kas ten vyksta, tačiau kol ji nuėjo tarp E. ir M. konfliktas jau buvo nurimęs, M. D. nuėjo į savo kambarį, o jos su E. išėjo į lauką. Ilgai kalbėjosi su E. lauko pavėsinėje ant suoliuko. Po kiek laiko su dukra grįžo į namo vidų, iš antro aukšto nusileido anūkas M. D. ir paprašė jų, kad duotų pinigų ant alaus. Ji pinigų neturėjo, o E. nuėjo pasiimti piniginę, tačiau smulkių pinigų neturėjo, todėl nusprendė M. D. pinigų neduoti. M. D. labai supyko ant savo mamos, todėl tarp jų kilo konfliktas, jie abu namuose apsistumdė, tačiau vienas kitam smūgių nesudavė. Tada E. D. pasakė jai, kad ji išeitų iš namų ir iškvietė pagalbą. Ji išėjo į kiemą ir netrukus paskui ją išėjo į kiemą ir E. su M.. Matė, kaip M. D. parvertė E. D. ant kieme esančios žolės, ji nematė, kad M. D. būtų sudavęs kokius nors E. D. smūgius, kadangi ji išsigando ir nubėgo pas kaimynę ir paprašė, kad ši iškviestų policijos pareigūnus. Nieko daugiau kaimynei neaiškino ir ši konflikto tarp E. ir M. nematė ir negirdėjo. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai;

4.3. 2024 m birželio 18 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad peržiūrimas Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašas (ID 95436308974, skambučio pradžia: 2024 m. birželio 15 d., 18:52:42, trukmė 01 min. 50 s.). Atsiliepus skambučio operatoriui pasigirsta moters, skambučio pabaigoje prisistačiusios D. M., balsas. Moteris sako, „Laba diena, norėtume policijos, (duomenys neskelbtini), sūnus mamą muša ir močiutę“. Skambučio operatorė klausia „Čia jūsų sūnus?“. Moteris atsako, „ne, ne, čia kaimynė atėjo“. Skambučio operatorė klausia „kada čia sumušė?“. Moteris atsako „dabar va motiną mušė ir va močiutė atlėkė pas mane, medikų nežino, ar reikia, nepilnamečių vaikų nėra, močiutė lauks prie namo“. Skambučio operatorė klausia „Gal močiutė galėtų savo kontaktinį telefono numerį pasakyti?“. Moteris nurodo, kad močiutė mintinai neprisimena, tačiau telefoną turi bet nemoka pasižiūrėti. Skambučio operatorė nurodo, kad ji pabūtų su močiute, policija informuota. Liepia laukti. Skambučio pabaiga (1 t., el. b. l. 71-73);

4.4. 2024 m. birželio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrimas kūno kamerų vaizdo ir garso įrašas 2024 m. birželio 15 dienos, laikotarpiu nuo 19:16 iki 20:00 val. Matoma, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Matomi į įvykio vietą atvykę medikai. Policijos pareigūnai užeina į namo vidų, ten juos pasitinka moteris, kaip dabar jau žinoma E. D., kuri nurodo, kad jos sūnus yra antrame aukšte. Policijos pareigūnai lipa laiptais, kambaryje juos pasitinka M. D.. Tada pareigūnai nulipa laiptas į apačią su M. D.. Pareigūnai išsiskiria. Vienas pareigūnas pasilieka bendrauti su moterimi, kuri paaiškina, kad jos sūnus grįžo iš (duomenys neskelbtini), išgėrė alaus ir reikalavo dar, vėliau pradėjo pulti. Moteris nurodo, kad tai jau ne pirmas, jam užeina „psichozės“ ir jis ją puldinėja. Moteris nurodo, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Moteris nurodo, kad ją sūnus bandė smaugti, buvo suėmęs už plaukų. Konfliktą galėjo matyti ir močiutė, bet ji išėjo vėliau. Moteris nueina prie medikų automobilio, ten ją medikai apžiūri ir po apžiūros palieka namuose gydytis ambulatoriškai. Moteris nurodo, kad jos sūnus visą savaitę vartoja alkoholinius gėrimus, nieko nevalgo, todėl pradeda „psichuoti“. Pareigūnas alkoholio kiekio matuokliu patikrina moters blaivumą ir nustato, kad ši yra blaivi. Alkoholio kiekio matuokliu patikrinama ir prie medikų automobilio priėjusi močiutė, kuri taip pat yra blaivi. Kitas pareigūnas nusiveda M. D. prie tarnybinio automobilio ir ten jam alkoholio kiekio matuokliu nustato 1,12 promilių neblaivumą. M. D. policijos pareigūnui paaiškina, kad konfliktas prasidėjo, nes jis iš savo kambario nulipo laiptais į apačią, kur mama pasiūlė jam pavalgyti, tačiau jis atsisakė ir jo mama pradėjo ant jo šaukti, kodėl šis nieko nevalgo, konflikto metu buvo ir jo močiutė. M. D. pripažino, kad ir mamą, ir močiutę pastūmė. Taip pat parodė policijos pareigūnams ir savo ranką, kurią į durų išdaužtą stiklą įsirėžė pats. Medikai apžiūri ir M. D. sužalojimą ant rankos. Policijos pareigūnai M. D. paaiškina, kad jis bus sulaikomas ;

4.5. 2024 m. birželio 16 d. įvykio vietos ir apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini);

4.6. 2024 m. birželio 15 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrint E. D. drabužiais neuždengtas kūno vietas, ant kaklo matomas paraudimas;

4.7. 2024 m. birželio 15 d. GMP kvietimo kortele, kurioje užfiksuota, kad moteris teigia, jog namuose susipyko su neblaiviu sūnumi, kuris neva mėgino ją smaugti. Moteris yra išsigandusi, sujaudinta, bet raminamųjų vaistų atsisakė.

Prokuroro pareiškimas dėl baudžiamojo įsakymo išdavimo tenkintinas.

5. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą, nežymiai sužalojo arba trumpam susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį.

6. Minėtų įrodymų visuma, t. y. M. D. prisipažinimas, nukentėjusiosios E. D., liudytojos G. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens apžiūros protokolas, objektų apžiūros protokolas, kiti aukščiau minėtų dokumentų turinyje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad M. D. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, t. y. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui –motinai: namuose, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia ranka sudavė du smūgius savo šeimos nariui – motinai E. D. į šonkaulių sritį ir rankomis suėmęs nukentėjusiosios E. D. kaklą, jį spaudė, tokiais veiksmais motinai E. D. sukėlė fizinį skausmą, be to, kieme, žodinio konflikto metu, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia ranka sudavė tris smūgius savo motinai E. D. į šonkaulių sritį ir rankomis suėmęs nukentėjusiosios E. D. kaklą, jį spaudė, tokiais veiksmais savo motinai E. D. sukėlė fizinį skausmą. Įvertinus šiuos kvalifikacijai reikšmingus požymius teismas pripažįsta, kad byloje įrodyta, jog M. D. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kvalifikacija teisinga.

7. Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme be laisvės atėmimo yra numatytos alternatyvios bausmių rūšys, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, kad M. D. inkriminuota veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja; civilinis ieškinys nepareikštas.

8. Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam M. D. už padarytas nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, siūlo skirti laisvės apribojimo bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

9. Kaltinamasis M. D. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme.

10. Kaltinamojo M. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

11. Skiriant bausmę M. D. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę. Atsižvelgtina į tai, kad M. D. neteistas, administracine tvarka baustas, turi galiojančią nuobaudą, yra nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas.

12. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti M. D. skyrus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kas priverstų jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį, nustatant prokuroro prašomą bausmės dydį (BK 48 straipsnis). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant. Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir bylą baigus baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

13. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas M. D. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. birželio 15 d. 19.16 val. iki 2024 m. birželio 17 d. 10.45 val.

14. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, M. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

15. Paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios E. D. arčiau kaip 100 m. ir jos gyvenamosios vietos, nebendrauti ir neieškoti ryšių su ja – taikytina iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:

- 140 straipsnio 2 dalyje (2024 m. birželio 15 d. 15:00 val. veika), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra.

- 140 straipsnio 2 dalyje (2024 birželio 15 d. 18:30 val. veika), ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir skirti subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. D. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti M. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. birželio 15 d. 19.16 val. iki 2024 m. birželio 17 d. 10.;45 val..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, M. D. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kurią įpareigoti atlikti per 9 (devynis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

M. D. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – taikyti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jis per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę pateikti prašymą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.

Įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.