Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-505-278/2008

Teisėja Ramyna Šidlauskienė Procesinio sprendimo kategorija:

2008 m. gruodžio 11d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui Kėdainių rajono Anciškio žemės ūkio bendrovei (toliau Anciškio ŽŪB), tretiesiems asmenims V. B., A. P., A. S. dėl žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo nesudaryta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimo į apeliacinį skundą Anciškio žemės ūkio bendrovė nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Civilinio kodekso (toliau CK) 6.477 straipsnio nuostatas nuomos sutartis yra sutartis dėl laikino atlygintinio svetimo daikto valdymo ir naudojimo ir tai yra vienas iš sutarčių teisės institutų. Sutarčių teisėje galioja sutarties laisvės principas, kurio esmė yra ta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str.). Šis principas apima ir teisę atsisakyti sudaryti sutartį, nes tai leidžia asmens laisvės, ūkinės veiklos laisvės ir kiti principai, o CK 6.156 straipsnio 2 dalis draudžia versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Apeliantas nurodo, kad jo ir trečiųjų asmenų teisė laisvai pasirinkti asmenį sudaryti sandorius buvo apribota, nes atsakovas Anciškio žemės ūkio bendrovė neteisėtai, prieš jų valią įregistravo žemės nuomos sutartį, ko pasekoje įgijo ir pirmumo teisę pirkti žemės savininkams priklausantį žemės sklypą. Šiuos teiginius kolegija vertina kritiškai. Iš byloje esančios 2003 09 07 žemės sklypo nuomos sutarties matyti, kad ieškovas V. S. ir tretieji asmenys V. B., A. P., A. S., nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį Daugėliškio k., Truskavos sen., Kėdainių raj., kurio bendras plotas 29,62 ha, iki 2006 09 07 nuomavo Anciškio žemės ūkio bendrovei (b.l.8-12). Byloje nustatyta, kad pasibaigus 2003 09 07 sutartyje nustatytam žemės nuomos terminui, žemės savininkai siekė tų santykių tęstinumo, nes iš jų žodinių ir rašytinių paaiškinimų pirmosios instancijos teismui matyti, kad nuo 2006 12 14 vedė derybas su Anciškio žemės ūkio bendrove dėl naujos žemės nuomos sutarties sudarymo ir 2006 12 14 atsakovo atstovui A. K. susipažinimui pateikė vieną žemės nuomos sutarties egzempliorių su žemės savininkų parašais (b.l.94, 100,103-104, 106-109, 127-130). Nors apeliantas nurodo, kad 2006 12 26 atsakovo atstovas atsisakė sudaryti nuomos sutartį bei pirkti žemės sklypą, todėl sklypą nutarta parduoti kitiems asmenims, tačiau tolimesni Anciškio ŽŪB veiksmai patvirtina, kad bendrovė sutiko su žemės savininkų pasiūlytomis naujomis žemės nuomos sąlygomis ir sutartį patvirtinus bendrovės vadovui, 2006 12 27 ji buvo įregistruota VĮ „Registrų centras“ (CK 1.73str. 2d., 6.162str., b.l.11-12). Ieškovas nurodo, kad nuomos sutartis yra negaliojanti, nes joje numatyta, kad sutartis turi būti sudaryta penkiais originaliais egzemplioriais, iš kurių keturi perduodami nuomotojui (po vieną kiekvienam žemės sklypo bendrasavininkui) ir vienas nuomininkui, o žemės savininkai atsakovo pasirašytos sutarties neturi. Pagal CK 1.73 straipsnio 3 dalį šalys susitarimu gali nustatyti papildomus rašytinės sandorio formos reikalavimus (tam tikrų asmenų parašų buvimas, dokumento antspaudavimas, specialios formos dokumento surašymas ir t.t.) bei numatyti tokių papildomų reikalavimų nesilaikymo teisines pasekmes. Kai šalys šių reikalavimų nesilaiko, sandoris laikomas nesudarytu, jeigu šalių susitarimu nenustatyta ko kita. Iš sutarties 7 straipsnio 2 dalies matyti, kad ieškovo nurodytas reikalavimas dėl sutarties egzempliorių kiekio yra numatytas, tačiau pasekmės, nesant visuose nuomos sutarties egzemplioriuose visų sandorio šalių parašų, nėra aptartos. Kadangi sutarties šalys nenustatė papildomų sandorio formos reikalavimų, t.y., kad sutartis galioja tik pasirašius visus penkis jos egzempliorius, todėl ieškovo teiginys, kad sutartis negalioja yra nepagrįsta (CK 1.73str.3d., b.l.11-12). Be to, žemės nuomos sutartis yra įregistruota VĮ „Registrų centras“, todėl sutartis gali būti nuginčyta tik CK 1.80-1.94str.str. pagrindais (CK 6.478str.). Ginčydamas sutartį CK 1.91 str. pagrindu jokių įrodymų, kad sutartį žemės savininkai sudarė apgaulės pasekoje, kad sutartyje nurodytos nuomos sąlygos pažeidžia jų teises, ieškovas V. S. nepateikė, o kuo konkrečiai pasireiškė atsakovo apgaulė, nenurodė. Žemės savininkai paruošė sutartį, atsakovui pateikė naujas nuomos sąlygas ir pasirašę sutarties visus 5 egzempliorius išreiškė savo valią dėl nuomos sutarties sudarymo nurodytomis sąlygomis. Aplinkybė, kad atsakovo atstovas neinformavo žemės savininkų apie bendrovės sutikimą sudaryti pasiūlytą sutartį, nėra pakankamas pagrindas pripažinti nuomos sutartį negaliojančia, nes ieškovo paruoštoje sutartyje ši pareiga atsakovui nenustatyta, atskiro susitarimo dėl žemės ūkio bendrovės pareigos priėmus pasiūlymą informuoti žemės savininkus ieškovas teismui nepateikė, koks buvo šalių susitarimus teikti informaciją, teismui nenurodyta. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo sklypą atsakovas nuomojo nuo 2000 09 07. CK 6.566 str. nustato, kad pasibaigus žemės nuomos sutarties terminui pirmumo teisę sudaryti naują žemės nuomos sutartį turi buvęs tos žemės nuomininkas jeigu jis tvarkingai vykdė pagal žemės nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. Apeliantas teigia, kad atsakovas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal ankstesnes sutartis, tačiau byloje nustatyta, kad 2006 09 07 nuomos sutarties sudarymą inicijavo ir šią sutartį paruošė ieškovas ir tretieji asmenys, kurie bendrovės atstovui pateikė pasiūlymą, rašytinę sutartį ir aiškiai išreiškė savo valią, apsisprendimą bei ketinimą su atsakovu sudaryti naują nuomos sutartį. Teisę pasirinkti nuomininką turėjo patys žemės savininkai, todėl ieškovui paruošus naujas sutarties sąlygas ir atsakovui priėmus pasiūlymą bei sutartį įregistravus viešame registre, teigti jog žemės savininkų teisės laisvai pasirinkti žemės nuomininką buvo pažeistos, nėra pagrindo. Be to, pasiūlymas sudaryti sutartį gali būti atšauktas iki sutartis nėra sudaryta, tačiau iki kada galiojo atsakovui pateiktas pasiūlymas dėl nuomos sutarties sudarymo, teismui ieškovas nenurodė, neginčijamų įrodymų, išskyrus savo teiginius, kad žemės savininkai pasiūlymą sudaryti žemės nuomos sutartį iki 2006 12 27 atšaukė ir apie tai informavo bendrovę, nepateikė. Nors ieškovas teigia, kad 2006 12 26 Anciškio žemės ūkio bendrovė atsisakė sudaryti nuomos sutartį bei grąžinti žemės savininkų pasirašytą sutartį, tačiau šiems teiginiams patvirtinti įrodymų V. S. taip pat nepateikė. Be to, iš apeliacinio skundo matyti, kad trečiajam asmeniui A. P. atvykus atsiimti žemės savininkų pasirašytos sutarties į bendrovę, žemės nuomos sutartis jau buvo įregistruota viešame registre, t.y. atsakovo atstovo pasirašyta. Aplinkybė, kad bendrovės vadovas neinformavo trečiojo asmens A. P., kad bendrovė sutiko su pasiūlymu sudaryti žemės nuomos sutartį ir šią sutartį jis pasirašė, neduoda pagrindo daryti išvadą, kad žemės savininkai buvo apgauti sudarant sandorį. Dėl paminėtų motyvų teigti, jog Anciškio ŽŪB 2006 12 27 neteisėtai įregistravo žemės nuomos sutartį, kurios sąlygas atsakovui pasiūlė ieškovas ir kiti žemės savininkai, nėra pagrindo (CK 6.162str.1d., 6.167str.1d., 6.169str., 6.170str., CPK 178str.). Be to, Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 182 str. nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Iš byloje esančio 2007 07 31 ieškinio matyti, kad V. S., be kitų reikalavimų, prašė teismą priteisti iš atsakovo Anciškio ŽŪB žemės sklypo nuomos mokestį, nurodydamas, kad jog atsakovas nesumokėjo nuomos pagal 2006 09 07 šalių sudarytą žemės sklypo nuomos sutartis už 2006 09 07-2007 02 23 laikotarpį (b.l. 23). Ši aplinkybė rodo, jog ieškovas pripažino, kad nuomos sutartis buvo sudaryta teisėtai bei atitiko žemės savininkų valią. Tai, kad ieškovas ir tretieji asmenys su atsakovu 2006 09 07 buvo sudarę žemės nuomos sutartį, kuri galiojo iki 2007 01 24, t.y., iki tarp tų pačių šalių, dėl to paties žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, konstatavo ir Kėdainių rajono apylinkės teismas 2008 01 31 sprendimu, iš dalies tenkinant V. S. ieškinį, todėl teigti, kad sutartis nebuvo sudaryta nėra pagrindo (b.l.23-25, 82-90). Apelianto teiginys, jog teismas nevertino aplinkybės, kad žemės savininkai nesutiko su sudaryta nuomos sutartimi ir apie tai 2007 01 05 informavo atsakovą raštu, persiųstu notaro, esminės reikšmės sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi, nes ieškovas, manydamas kad jo ir kitų žemės savininkų teisės yra pažeistos, sutarties neginčijo, o priešingai, atsakovui pasiūlė pirkti žemės sklypą, o vėliau su juo sudarė ir pirkimo-pardavimo sutartį ieškovo ir trečiųjų asmenų pasiūlyta kaina. Paminėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad žemės savininkų teisė laisvai pasirinkti tiek žemės sklypo nuomininką, tiek ir pirkėją nebuvo pažeista.

Apeliantas nurodo, kad teismo posėdžio protokole netiksliai užfiksuoti byloje dalyvaujančių asmenų pasisakymai. Civilinio proceso kodekso nuostatos numato, kad teismo posėdžio ar atskirame posėdyje atlikto procesinio veiksmo protokole turi atsispindėti visi esminiai bylos nagrinėjimo ar procesinio veiksmo atlikimo momentai. Dėl teismo posėdžio protokolo atliekamų funkcijų svarbos, CPK numato specialią tvarką, kuria protokolas gali būti tikslinamas, t.y. dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę susipažinti su protokolu ir per 3 dienas nuo protokolo pasirašymo pareikšti rašytines pastabas dėl protokolo, kuriose turi būti nurodoma, kas yra neteisingai įrašyta į protokolą ir siūlymai, kaip turi būti įrašyta (CPK 169str.1d.,171str.). Visi klausimai dėl pareikštų pastabų išsprendžiami priimant teismo nutartį. Iš bylos dokumentų matyti, kad ieškovas teismo posėdžiui fiksuoti naudojo technines priemones, tačiau pastabų dėl teismo posėdžio protokolo pirmosios instancijos teismui nepareiškė. Byloje dalyvaujančiam asmeniui nepasinaudojus procesine teise pareikšti pastabas dėl teismo posėdžio protokolo, preziumuojama, jog teismo posėdžio protokole užfiksuoti duomenys yra teisingi (b.l. 115, 127-130).

Dėl aukščiau išdėstyto, naikinti ar keisti sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Išlaidos valstybei, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme, priteistinos iš ieškovo (CPK 88str.1d.3p., b.l.166).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutarė:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008m. spalio 1d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo V. S. (a.k(duomenys neskelbtini) 23,45Lt (dvidešimt tris Lt 45ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.