Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-04-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-187-719-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-17
Bylos Nr.
1A-187-719-2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Gaputis, Ričardas Gilys
Nuteistasis
S. G.
Kategorijos
Pranešėjas Artūras Ridikas

Teisėjas Gintautas Būga Baudžiamoji byla Nr. 1A-187-719/2013

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko (pranešėjas), teisėjų Algirdo Gapučio ir Ričardo Gilio,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant: prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,gynėjui advokatui A. Peneliui,nuteistajam S. G. (S. G.)

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal S. G. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2013-01-04 nuosprendžio, kuriuo S. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d. paskiriant vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Šiuo nuosprendžiu vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d. paskirta bausmė, dalinio bausmių sudėjimo būdu, subendrinta su Visagino miesto apylinkės teismo 2011-10-04 nuosprendžiu paskirta bausme, kuri Visagino miesto apylinkės teismo 2012-07-30 nutartimi subendrinta su Visagino miesto apylinkės teismo 2011-09-19 nuosprendžiu paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d. bausme ir paskirta galutinė subendrinta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuspręsta įskaityti S. G. į paskirtą laisvės atėmimo bausmę laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką: nuo 2011 m. sausio 31d. iki 2011m. vasario 2 d., nuo 2010 m. spalio 12 d. iki 2010 m. spalio 14 d., bei nuo 2011 m. vasario 6 d. iki 2011 m. rugsėjo 19 d., taip pat į bausmės laiką įskaityti ir bausmės laiką, atliktą pagal Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. ir 2012 m. spalio 4 d. teismo nuosprendžius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugsėjo 17 d. apie 12.50 val. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) areštinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ten ir dirbusiam S. J. grasino žodžiais, kad „kai išeis į laisvę su juo susidoros, išbadys jam akis, o jo vaikams nupjaus pirštus“, t. y. grasino sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą ir buvo pakankamas pagrindas manyti, jog šie grasinimai gali būti įvykdyti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu S. G. prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtą 2013-01-04 Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendį ir iš naujo atlikti tyrimą arba baudžiamąją bylą iš naujo perduoti nagrinėti kitam pirmosios instancijos teismo teisėjui. Nurodo, jog priimtas nuosprendis yra neteisėtas, kadangi bylą nagrinėjo šališkas teisėjas, kuris neatsižvelgė ir neįvertino, jog liudytojai A. G. ir S. B. tiek tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu davė melagingus parodymus tokiu būdu sulaužydami priesaiką, o taip pat visiškai nepagrįstai atmetė kitų liudininkų parodymus. Apeliantas pabrėžia ir tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta ir nuosprendis priimtas pažeidžiant nekaltumo prezumpciją, kadangi nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę įvykužius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d.

Teismo posėdyje apeliantas ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

BK 145 str. 1 d. numatyta atsakomybė už grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia grasinimu asmeniui jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, kuris gali būti realizuotas, nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, kad grasinimas bus realiai įgyvendintas. Subjektyvioji pusė – tiesioginė tyčia. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Pažymėtina, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios būsenos (LAT nutartis Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010). Taigi nustatant grasinimo realumą būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Be to, kaltininkas turi suprasti, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai S. G. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d.

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų – nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų bei rašytinės bylos medžiagos matyti, kad įvykio dieną Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) areštinėje įvyko konfliktas. Šią aplinkybę patvirtina ne tik nukentėjusiojo S. J., nuteistojo S. G., tačiau liudytojų – policijos pareigūnų bei kitų asmenų, tuo metu buvusių areštinėje, ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Tačiau S. G. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu vieningai tvirtino neišsakęs nukentėjusiajam S. J. grasinimų ir nepadaręs nusikalstamos veikos. Tokie nuteistojo S. G. parodymai, ką tinkamai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, yra paneigti baudžiamojoje byloje esančia medžiaga. Nukentėjusysis S. J. ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu duotose parodymuose bei pateiktame tarnybiniame pranešime vieningai tvirtino aplinkybę, jog konflikto metu grasinimus fiziškai susidoroti su juo ir jo šeima išsakė būtent tik S. G., kadangi jį atpažino iš balso, o atsižvelgiant į tai, jog S. G. yra ne kartą teistas, tame tarpe ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų įvykdymą, tokie grasinimai pasirodė realūs bei ketinami įgyvendinti (1 t., 6, 28-29, 30-31 b.l., 2 t., 65-66 b.l.). Be to, tiesioginiai įvykio liudytojai A. G. ir S. B. taip pat tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek pateikdami tarnybinius pranešimus vieningai ir nuosekliai tvirtino, jog areštinėje įvykusio konflikto metu nukentėjusiajam S. J. būtent S. G., kurį atpažino iš balso, išsakė grasinimus fiziškai susidoroti su juo ir jo šeima, o šie grasinimai, atsižvelgiant į S. G. asmenybę, pasirodė realūs ir bauginantys (1 t., 7, 8, 34-35, 36-37, 38-39, 40-41 b.l., 2 t., 66, 67 b.l.). Taigi S. G. kaltė, grasinus fiziškai susidoroti, t.y. sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo S. J. sveikatą, bei įvykdžius nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d., įrodyta visiškai byloje esančių įrodymų visuma, juo labiau, kad nėra pagrindo netikėti nuosekliais, vieningais bei tarpusavyje atitinkančiais nukentėjusiojo ir liudytojų A. G. bei S. B. parodymais, dėl ko apeliacinio skundo argumentai, jog pastarieji asmenys davė melagingus ir prieštaringus parodymus, yra atmetami, kaip nepagrįsti.

Taip pat atmetami apeliacinio skundo argumentai, jog baudžiamąją bylą nagrinėjęs ir apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teisėjas yra šališkas ir parodė išankstinį nusistatymą S. G. atžvilgiu, dėl ko baudžiamoji byla turėtų būti nagrinėjama iš naujo kito teisėjo. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu S. G. buvo užtikrinta teisė į gynybą, jis šia savo teise pasinaudojo, tačiau jokie pareiškimai dėl bylą nagrinėjančio teisėjo šališkumo pateikti nebuvo. Be to, pastebėtina dar ir tai, jog skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepalankiai nuteistajam S. G. įvertinti liudytojų M. C. (M. C.), A. L., A. B. (A. B.) bei A. F. (A. F.) parodymai, pripažįstant juos siekiu S. G. išvengti atsakomybės, negali būti vertinami kaip teisėjo šališkumo išraiška, juo labiau, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ne tik buvo detaliai aptarti S. G. kaltę pagrindžiantys įrodymai, bet ir išsamiai argumentuota, kodėl pastarųjų liudytojų parodymai yra atmetami.

Apeliacinės instancijos teismas pastebi ir tai, jog apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog nutraukiant ikiteisminį tyrimą A. L. atžvilgiu buvo remiamasi tų pačių liudytojų parodymais, yra nepagrįsti, kadangi baudžiamojoje byloje esantis nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą A. L. atžvilgiu nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo objektas, dėl ko šio, Visagino miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro M. R., priimto sprendimo nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismas nagrinėti, revizuoti ar vertinti jo teisėtumo neturi pagrindo.

Be to, kaip teisingai pastebi apeliantas pateiktame skunde, 2013-01-04 Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendyje yra nurodytas jam susipažinti nepateiktas įrodymas – (duomenys neskelbtini) areštinės vaizdo kameros įrašas, o prie bausmės skyrimo motyvų yra nurodyta, jog S. G. nusikalto atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, tačiau kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, joks įvykio (duomenys neskelbtini) areštinės vaizdo kameros įrašas šioje byloje neegzistuoja, nebuvo pateiktas ir tiriamas nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu (1 t., 27 b.l.), o S. G. šios nusikalstamos veikos įvykdymo metu ne atliko laisvės atėmimo bausmę, o buvo suimtas dėl kitos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos (2 t., 26-39 b.l.). Tačiau pastarosios aplinkybės laikytinos techniniu rašymo apsirikimu, kuris, apeliacinės instancijos teismo, manymu jokios reikšmės ar įtakos priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ar pagrįstumui neturi.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog S. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmos instancijos teismo sprendimo motyvams.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 4 d. nuosprendžio naikinti nėra pagrindo, o S. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo S. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Artūras RidikasTeisėjai Algirdas GaputisRičardas Gilys