Kauno apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. B. bei transporto priemonės savininkei G. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016-10-06 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad A. B. 2016 m. rugsėjo 12 d. apie 19.30 val. Kaune, V. Krėvės pr. ties namu Nr. 14, vairuodamas automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, manevruodamas kieme kliudė šalia stovėjusį automobilį, nesant nukentėjusiojo įvykio vietoje, nesustojo, nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, vairavo automobilį neturėdamas teisės jo vairuoti, įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Šiais veiksmais galimai pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 126, 219.1, 222 punktų reikalavimus ir galimai padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

A. B. į teismo posėdį neatvyko, vengia būti atvesdinamas, todėl, sutinkamai su administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo teisėmis privalo naudotis sąžiningai (atvykti į bylos nagrinėjimą, negalint atvykti dėl svarbių priežasčių – laiku apie tai informuoti teismą, akivaizdžiai nevilkinti administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo byloje Nr. 2AT-101-693/2015). Konstatavus nesąžiningą naudojimąsi savo procesinėmis galimybėmis, teismas turi teisę ir pareigą nepripažinti to svarbia nedalyvavimo procese priežastimi, nes kitaip nebūtų įgyvendintas ATPK 248 straipsnyje numatytas vienas iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių – laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes.

Transporto priemonės savininkei apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, tačiau neatvyko, neatvykimo priežasčių iš anksto nepranešė, todėl laikytinos nesvarbiomis.

Transporto priemonės savininkė G. G. 2016-10-26 teismo posėdyje paaiškino, kad A. B. yra jos pažįstamas, padeda jai namų ūkyje. Tuo metu jis buvo pas ją namuose, ji miegojo, nes naktimis dirba. Nežino kaip įvyko, galimai A. B. paėmė jos automobilio raktelius, važinėjo, vėliau atnešė raktelius, automobilį pastatė ten pat. Ji išėjusi 21 valandą, nepastebėjo, kad jos automobilis būtų apgadintas. Apie eismo įvykį sužinojo tik pradėjus domėtis policijos pareigūnams. A. B. nuvyko į Kelių policiją ir parašė paaiškinimą.

Liudytoju apklaustas Kelių policijos valdybos specialistas R. V. parodė, kad buvo ieškoma transporto priemonės savininkė, tačiau po kurio laiko atvyko A. B. ir parašė prisipažinimą. Transporto priemonės savininkės neapklausė, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas tik pagal A. B. paaiškinimą. Šis asmuo už KET nebaustas, jis neturi teisės vairuoti, daro kitokio pobūdžio teisės pažeidimus, t.y. vagiliauja.

Liudytojas R. R. parodė, kad išgirdo stabdymą, smūgio garsą, įsijungė jo automobilio signalizacija. Gyvena antrame aukšte, pamatė Audi A4 markės automobilį, skaičius. Išbėgo į lauką, pradėjo vytis, kaimynai pasakė valstybinį numerį. Nepastebėjo ar vairavo vyras, ar moteris. Automobilis dažnai būna jų namo kieme, ja važinėdavo mergina, šiuo metu taip pat važinėja. Draudimas žalą įvertino 300 eurų.

Liudytojas A. A. B. parodė, kad gyvena pirmame aukšte. Išgirdęs trenksmą, išėjęs į balkoną pamatė, kaip Audi markės automobilis atsitrenkė į kaimyno automobilį ir nuvažiavo. Tuo automobiliu važinėja moteris, tačiau kas vairavo tuo metu, pasakyti negali, nes nematė.

Administracinio teisės pažeidimo teisena A. B. atžvilgiu nutrauktina ,nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, byla grąžintina institucijai dėl papildomų aplinkybių išsiaiškinimo.

Pagal ATPK 257 str. administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje aiškinant ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. ATPK įvirtintos teisės normos (ATPK 284 str. 2 d.) nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole asmeniui suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N62-2962/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-552/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog įgaliotas organas (pareigūnas) nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga (ATPK 261 str. 1 d., 284 str. 1 d.).

Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, konstatuoja, kad įrodymų vertinimo aspektu byloje nėra patikimų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių A. B. kaltę, padarius teisės pažeidimus, numatytus administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje. Byloje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir jo kaltė grindžiama tik paties A. B. duotais paaiškinimais (b.l.10). Tyrimo metu neapklausta transporto priemonės savininkė G. G., kurios teismo posėdyje išdėstyta versija yra neįtikinama ir nelogiška. A. B. pagal bylos duomenis nuo 2015 metų daro vienarūšius teisės pažeidimus (21 vagystės epizodai pagal ATPK 50 straipsnį), kurie aiškiai nusako jo gyvenimo būdo ypatybes. Neįtikinama, kad transporto priemonės savininkė tuo metu miegojo, esant šiam asmeniui jos bute, jis galėjo laisvai ir nevaržomai pasiimti automobilio užvedimo raktelius, sukelti eismo įvykį, automobilį vėl jį grąžinti į tą pačią stovėjimo vietą, įeiti į gyvenamąją patalpą ir nepastebimai padėti užvedimo raktelius, bute esant ir G. G. 14 metų dukrai.

Teismo posėdyje apklausti liudytojai tyrimo metu nurodė, kad šiuo automobiliu naudojasi moteris (pripažino, kad eismo įvykio metu nematė, kas vairavo automobilį), ši aplinkybė pažymėta ir vyr. patrulio tarnybiniame pranešime (b.l.7). Tokiu būdu, institucija neišnaudojo visų galimybių pašalinti kilusias abejones dėl kalto asmens nustatymo, tas lemia papildomų aplinkybių tyrimą ir konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi esminių trūkumų, kliudančiais bylą nagrinėti teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 260 straipsniu, 284 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo teiseną A. B. a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį nutraukti ,nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Bylą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai dėl papildomų aplinkybių išsiaiškinimo.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.