- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-03
- Bylos Nr.
- e2A-1223-790/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Rasa Gudžiūnienė, Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Telekonta“
- Atsakovas
- Joniškio rajono savivaldybės administracijai
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Kazio Kailiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telekonta“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-723-440/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telekonta“ ieškinį atsakovei Joniškio rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo nutraukti pirkimo procedūras, procese išvadai duoti dalyvauja Viešųjų pirkimų tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Telekonta“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Joniškio rajono savivaldybei (toliau – atsakovė, perkančioji organizacija), kuriame prašė nutraukti atsakovės skelbiamo apklausos būdu vykdomo mažos vertės pirkimo „Vaizdo stebėjimo sistemos duomenų perdavimo paslaugos“ (toliau – ir ginčo pirkimas) procedūras.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad perkančiosios organizacija paskelbtu pirkimu siekė įsigyti vaizdo stebėjimo sistemos duomenų perdavimo paslaugas, tačiau paskelbto pirkimo sąlygos yra neteisėtos. Ieškovė kreipėsi į perkančiąją organizaciją su pretenzija, prašydama neteisėtas pirkimo sąlygas panaikinti, tačiau atsakovė pretenziją atmetė. Ieškovė įrodinėjo, kad ginčo pirkimo techninės specifikacijos 2.1 punktas, kuriame nurodyta, jog „Duomenys iš vaizdo kamerų turi būti perduodami optinėmis skaidulomis iki centrinio pulto“, yra neteisėtas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad atliekant mažos vertės pirkimus nėra privalomai taikomi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – VPĮ) 37 straipsnio reikalavimai, todėl pirkimo techninės specifikacijos 2.1 punktą teismas vertino dėl jo (ne)prieštaravimo VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems viešųjų pirkimų principams.
5. Teismas vertino, kad pirkimo objektas neabejotinai yra svarbus visuomenei ir valstybei, nes vaizdo stebėjimo sistemos duomenų perdavimo paslaugos atsakovei yra reikalingos siekiant užtikrinti viešąją tvarką bei eismo saugumą Joniškio mieste.
6. Teismas nurodė, kad atsakovė pateikė Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos Strategijos departamento Ekonominės analizės skyriaus 2018 m. birželio 19 d. elektroninių ryšių ataskaitą, kurioje nurodyta, jog paslaugas pasitelkiant šviesolaidinius tinklus Lietuvoje gali teikti 53 tiekėjai. Remdamasis šiais duomenimis, teismas nesutiko, kad pirkimo sąlygose buvo nustatyti reikalavimai, nepagrįstai suteikiantys galimybę dalyvauti pirkime tik konkrečiam tiekėjui ar tiekėjams. Teismo vertinimu, visi potencialūs tiekėjai teikti paslaugas šviesolaidiniais tinklais turėjo galimybes dalyvauti pirkime vienodomis sąlygomis pagal vienodai visiems tiekėjams taikytas pirkimo sąlygas, todėl VPĮ 17 straipsnyje įtvirtinti principai nebuvo pažeisti.
7. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad pirkimo sąlygų teisėtumą patvirtina ir tai, jog kitos savivaldybės (pvz., Kėdainių rajono savivaldybės administracija, Ukmergės rajono savivaldybės administracija, Kupiškio rajono savivaldybės administracija), pirkdamos vaizdo stebėjimo sistemos paslaugas, techninėse specifikacijose taip pat nustatė reikalavimą, kad duomenys iš vaizdo kamerų būtų perduodami optinėmis skaidulomis.
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pirkimo techninėje specifikacijoje nustatyto reikalavimo, jog duomenys iš vaizdo kamerų būtų perduodami optinėmis skaidulomis, pagrįstumą grindžia tuo, kad į vaizdo stebėjimo sistemos sukūrimą bei eksploataciją buvo investuotos savivaldybės biudžeto lėšos, po žeme išvedžioti optiniai kabeliai, suderinta su visomis suinteresuotomis šalimis ir pateikia tai pagrindžiančius įrodymus. Atsakovė taip pat nurodė, kad ryšys optinėmis skaidulomis žymiai supaprastina sistemos plėtrą, o atsakovė yra numačiusi ateityje įrengti stebėjimo kameras nutolusiose seniūnijose. Vykdydama pirkimą atsakovė kaip vieną iš prioritetų nusimatė tęstinį vaizdo stebėjimo sistemos vykdymą, t. y. kad požeminiai optiniai kabeliai nebūtų iškasti, nes dabartinis paslaugos teikėjas sutinka palikti optinių kabelių tinklą ir perduoti jį naudoti kitam paslaugos teikėjui neatlygintinai. Teismas, atsižvelgęs į šiuos atsakovės nurodytus argumentus, sutiko, kad racionaliau naudoti jau nutiestų optinių kabelių tinklą ir jį plėtoti, o ne investuoti į alternatyvaus tinklo diegimą, kas galimai pažeistų ir racionalaus, ekonomiško lėšų panaudojimo principus.
9. Teismas darė išvadą, kad ginčijamas techninės specifikacijos reikalavimas pirkimo sąlygose nurodytas teisėtai ir pagrįstai, atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką, perkančiosios organizacijos poreikius, todėl atitinka proporcingumo ir sąžiningos konkurencijos principus (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis).
10. Apibendrindamas teismo sprendime nurodytus argumentus, teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog ginčo atveju buvo pažeistas konkurencijos užtikrinimo ir tiekėjų nediskriminavimo imperatyvas, vienodo požiūrio į tiekėjus bei skaidrumo principai. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta, kad ieškovės ginčijamas techninės specifikacijos reikalavimas įtvirtina pernelyg specifinį, neįprastinį techninį reikalavimą, atsižvelgiant į pirkimo tikslą ir esamą konkurenciją. Perkančiosios organizacijos nustatytą ginčo reikalavimą pateisina ne tik jai suteikta teisė pasirinkti pageidaujamas paslaugos charakteristikas, bet ir į bylą pateikti įrodymai dėl tokios reikalavimo nustatymo pagrįstumo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Duomenų perdavimo paslaugas gali teikti 53 paslaugų teikėjai, bet jos gali būti teikiamos tik per optinių skaidulų infrastruktūrą, kurią turi tik du tiekėjai. Neturint šios infrastruktūros, pirkimo sąlygos tiekėjams yra daug nepalankesnės, nes jie privalo prisijungti prie šį tinklą turinčių tiekėjų infrastruktūros. Optinių skaidulų infrastruktūrą Joniškio mieste turi tik tie tiekėjai, kurie ir dalyvavo pirkime. Dėl šios priežasties ieškovė ir įrodinėja, kad pirkimo sąlygos yra pritaikytos tik labai siauram tiekėjų ratui, t. y. dviem tiekėjams, o kiti tiekėjai, neturėdami optinių skaidulų tinklo, objektyviai negali konkuruoti tomis pačiomis sąlygomis.
11.2. Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad perkančioji organizacija duomenims perduoti kėlė kokius nors specifinius reikalavimus ir kad tokius specifinius reikalavimus gali užtikrinti tik duomenų perdavimas optinėmis skaidulomis, o kitos duomenų perdavimo technologijos to užtikrinti negali. Perkančioji organizacija nei pirkimo sąlygose, nei bylos nagrinėjimo metu net deklaratyviai nenurodė, ko konkrečiai negali užtikrinti duomenų perdavimas alternatyviais technologiniais sprendimais.
11.3. Teismas nepagrįstai nurodo, kad jau nutiesto optinio tinklo naudojimas užtikrintų racionalų lėšų naudojimą. Racionalų lėšų naudojimą užtikrina ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, todėl net jei tiekėjai ir siūlytų diegti alternatyvų tinklą, bet pasiūlytų tai padaryti mažesne kaina negu jau įdiegto optinių skaidulų tinklo naudojimas, tai toks pasiūlymas ir atitiktų racionalaus lėšų užtikrinimą.
11.4. Perkančiosios organizacijos skundžiamos sąlygos ir teismo sprendimas pažeidžia technologinio neutralumo principą ir riboja konkurenciją, kadangi neleidžia tiekėjams pasiūlyti to paties technologinio rezultato kitomis lygiavertėmis priemonėmis.
Atsiliepimas
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Joniškio rajono savivaldybės administracija prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
12.1. Atsakovė yra įsitikinusi, kad ji aiškiai suformulavo ir pakankamai pagrindė savo poreikius dėl duomenų perdavimo paslaugos įsigijimo.
12.2. Atsiliepime į ieškinį ir triplike išdėstyti argumentai pagrindžia, kad atsakovė nepažeidė VPĮ normų, todėl teismas priėmė pagrįstą sprendimą.
12.3. Ieškovė nepateikė atsakovės neteisėtus veiksmus pagrindžiančių duomenų, nors tokią pareigą turi būtent ieškovė. Ieškovė taip pat nepaneigė atsakovės argumentų, kad rinkoje yra pakankamai įmonių, galinčių teikti paslaugas pagal pirkime keliamus reikalavimus. Atsakovė paneigė ieškovės tvirtinimą, kad konkurencija yra ribojama.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl tiekėjo (ieškovės) teisinio suinteresuotumo (ne)pasibaigimo
13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė vykdė ginčo pirkimą, kurio metu siekė įsigyti Joniškio mieste vaizdo stebėjimo sistemos duomenų perdavimo paslaugas, kurių apibūdinimas, paslaugoms reikalinga įranga nurodyti techninėje specifikacijoje. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ginčo pirkimo techninės specifikacijos 2 dalyje „Reikalavimai duomenų perdavimui“ nurodyto 2.1 punkto. Šiame punkte yra nurodyta, kad duomenys iš vaizdo kamerų turi būti perduodami optinėmis skaidulomis iki centrinio pulto. Ieškovė įrodinėjo, kad techninėje specifikacijoje nurodytas reikalavimas dėl duomenų perdavimo tik optinėmis skaidulomis yra neteisėtas, prašė nutraukti atsakovės vykdomo pirkimo procedūras. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad dėl šio pirkimo sąlygose nustatyto reikalavimo galėtų būti diskriminuojami tiekėjai, ribojama konkurencija, todėl ieškovės ieškinį atmetė. Ieškovė, nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
14. Po to, kai byla su ieškovės apeliaciniu skundu buvo perduota apeliacinės instancijos teismui, paaiškėjo, kad ginčo pirkimo procedūros yra pasibaigusios. Atsakovė informavo, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. ginčo pirkimo procedūros buvo baigtos pagal Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo 9.2 papunktį, t. y. atmetus visus pasiūlymus. Šiai aplinkybei pagrįsti atsakovė pateikė Viešųjų pirkimų komisijos 2018 m. rugsėjo 25 d. posėdžio protokolą Nr. VK-293.
15. Tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu ginčo pirkimas pasibaigė, perkančiajai organizacijai atmetus visus pasiūlymus, įprastai negalėtų būti pakankama priežastis pripažinti, jog ieškovės teisinis suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį išnyko nepriklausomai nuo to, ar pirkimo sąlygos buvo (ne)teisėtos. Ieškovei kreipiantis teisminės gynybos galiojo ginčo pirkimo sąlyga, todėl pagal kasacinio teismo ir Teisingumo Teismo praktikoje pripažįstamą plačios teisės ginti interesus teisme doktriną ieškovė turėjo aiškų teisinį suinteresuotumą ginčyti pirkimo sąlygų teisėtumą ir reikšti reikalavimą nutraukti vykdomo pirkimo procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015). Dėl viešųjų pirkimų teisinių santykių išskirtinumo teismai šalių nesutarimus turi spręsti kaip peržengiančius privačių ginčų ribas, inter alia, siekdami užkirsti kelią ateityje kilti panašaus pobūdžio ginčams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013; 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015 ir kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkimo procedūrų pabaiga galėtų būti pripažinta kaip pagrindas konstatuoti tiekėjo teisinio suinteresuotumo pabaigą tik tuo atveju, kai būtų visiškai aišku, kad naujas analogiškas pirkimas nebus skelbiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015).
16. Atsižvelgiant į pirkimo objektą, t. y. kad nagrinėjamu atveju buvo perkamos vaizdo stebėjimo sistemos duomenų perdavimo paslaugos terminuotam laikui, neatmestina analogiškų paslaugų poreikio tikimybė ir ateityje. Tai reiškia, kad ieškovės teisinis suinteresuotumas įprastai egzistuotų vien dėl šio teismo sprendimo galimos res judicata reikšmės ateityje rengiant naujas pirkimo sąlygas.
17. Tačiau teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos atveju atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė, pakoregavusi pirkimo sąlygas, jau yra paskelbusi naują analogišką ginčo pirkimui viešąjį pirkimą, kurio procedūros yra vykdomos jau pagal naujai pakoreguotas pirkimo sąlygas. Iš į bylą pateiktos naujai paskelbto pirkimo techninės specifikacijos matyti, kad pirkimo sąlygose nebėra reikalavimo, jog duomenys iš vaizdo kamerų turi būti perduodami tik optinėmis skaidulomis. Taigi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu yra susiklosčiusi situacija, kai ginčo pirkimo procedūros yra pasibaigusios ir yra paskelbtas naujas pirkimas dėl to paties objekto pagal pakoreguotas pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygos buvo pakoreguotas būtent tuo aspektu, kuriuo ieškovė šioje byloje jas ginčijo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, nebetenka teisinės reikšmės ankstesnio pirkimo sąlygų teisėtumo nagrinėjimas šioje byloje. Ieškovei šiuo metu jau nebėra kliūčių dalyvauti pirkime, kuriame atsakovė siekia įsigyti vaizdo stebėjimo sistemos duomenų perdavimo paslaugas, nes jame nebeliko reikalavimo, kad duomenys iš vaizdo kamerų turi būti perduoti iki centrinio pulto tik optinėmis skaidulomis. Tą pripažįsta ir pati ieškovė, nurodydama, kad atsakovei paskelbus naują pirkimą dėl to paties objekto pagal pakoreguotas pirkimo sąlygas, ieškovės subjektinių teisių pažeidimo nebėra.
18. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl susiklosčiusios situacijos šiuo konkrečiu atveju egzistuoja bylos nutraukimo pagrindas, nes pasibaigė tiekėjo (ieškovės) teisinis suinteresuotumas ginčyti konkurso sąlygų teisėtumą. Tokios praktikos laikomasi ir Lietuvos apeliaciniame teisme (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-731-302/2018, 2018 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1156-236/2018). Esant tokioms aplinkybėms, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir civilinė byla nutraukiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
19. Teisėjų kolegijai panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nutraukus bylą, iš naujo spręstinas bylinėjimosi išlaidų, susidariusių pirmosios instancijos teisme, paskirstymo klausimas. Be to, proceso įstatymo nustatyta tvarka paskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos, susidariusios apeliacinės instancijos teisme.
20. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
21. Šioje byloje teismo proceso pabaiga konstatuota dėl ieškovės, kaip tiekėjos, teisinio suinteresuotumo pasibaigimo ginčyti ginčo pirkimo sąlygą. Tokią išvadą lėmė tai, kad atsakovė po to, kai ginčo pirkimo procedūros pasibaigė atmetus visus pasiūlymus, paskelbė naują analogišką pirkimą pagal pakoreguotas pirkimo sąlygas. Naujo pirkimo sąlygose jau nebenurodomas reikalavimas, kad duomenys iš vaizdo kamerų iki centrinio pulto turi būti perduodami tik optinėmis skaidulomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovei buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus dėl jos pagal pakoreguotas sąlygas naujai paskelbto mažos vertės pirkimo „Vaizdo stebėjimo sistemos duomenų perdavimo paslaugos“ įtakos šiam ginčui ir ieškovės teisinio suinteresuotumo toliau ginčyti pasibaigusio pirkimo sąlygas. Atsakovė šia jai suteikta teise nepasinaudojo, nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad naujai paskelbto pirkimo sąlygos buvo pakoreguotas ne dėl ieškovės šioje byloje įrodinėtų aplinkybių, o dėl kokių nors kitų, objektyvių priežasčių. Kadangi naujai paskelbto pirkimo sąlygos nenustato reikalavimo, kad duomenys būtų perduoti tik optinėmis skaidulomis, t. y. atsakovė savo faktiniais veiksmais iš esmės yra pripažinusi ieškovės byloje įrodinėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė šiuo atveju turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų šios civilinės bylos procese, atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė šios bylos procese netinkamai įgyvendino savo procesines teises ir pareigas, t. y. kad jos procesinis elgesys buvo netinkamas.
22. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 264,20 Eur išlaidų už advokato pagalbą surašant ieškinį, dubliką ir atskirąjį skundą (t. 1, b. l. 175-180). Ieškovė už apeliacinio skundo parengimą ir naujų įrodymų į bylą pateikimą patyrė 1 331 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 75-77).
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės paduotas atskirasis skundas, už kurio parengimą ieškovė turėjo 264,26 Eur advokato išlaidų, buvo netenkintas, todėl šios išlaidos ieškovei nepriteisiamos. Kitoms pirmiau įvardytoms išlaidoms už advokato pagalbą pagrįsti yra pateikti reikiami faktiniai duomenys (CPK 98 straipsnio 1 dalis), prašomi atlyginti išlaidų dydžiai neviršija maksimalių išlaidų už konkrečias teisines paslaugas dydžių, kuriuos rekomenduojama priteisti pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Teisėjų kolegija, remdamasi šios nutarties 21 punkte išdėstytais argumentais dėl ieškovės procesinio elgesio ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasties, priteisia ieškovei iš atsakovės 2 330,94 Eur advokato išlaidoms, turėtoms pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, apmokėti.
24. Nutraukus bylą, grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį ir apeliacinį skundą, iš viso 450 Eur (t. 1, b. l. 42-43, 200) (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4, 9 punktai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir nutraukti civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telekonta“ ieškinį atsakovei Joniškio rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo nutraukti pirkimo procedūras.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Telekonta“ (juridinio asmens kodas 144803197) iš atsakovės Joniškio rajono savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 288712070) 2 330,94 Eur (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt eurų ir devyniasdešimt keturis euro centus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Telekonta“ (juridinio asmens kodas 144803197) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį ir apeliacinį skundą 2018 m. liepos 12 d. mokėjimu, kurio Nr. 1807120976946397, ir 2018 m. rugsėjo 27 d. mokėjimu, kurio Nr. 1980.