- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-12
- Bylos Nr.
- e2YT-3881-292/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01468-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kvederavičienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- J. P., V. G., A. I.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – J. P., V. G., A. I..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad ji po motinos O. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina O. G.. O. G. iki mirties asmeninės nuosavybės teise valdė nekilnojamuosius daiktus: 0,4000 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 145/329 dalis nuo 3,2900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) O. G. taip pat 1983-10-20 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu iš savo tėvo B. R. buvo įgijusi medinį vieno aukšto gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini). Pastato – gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais daiktinės teisės VĮ Registrų centre nėra įregistruotos, tačiau nuosavybės teisę įrodo 1983-10-20 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą bei išrašai iš ūkininko ūkio knygos apie valdytus daiktus. O. G. testamento nepaliko. Teisę į paveldimą turtą pagal įstatymą įgijo sutuoktinis J. G., vaikai: pareiškėja, J. P., A. I., V. G.. J. G. mirė nepraėjus metams po sutuoktinės mirties ir palikimo nepriėmė. Nė vienas iš įstatyminių įpėdinių, taip pat ir sutuoktinis nesikreipė į notarų biurą ir neišreiškė valios priimti palikimą. Pareiškėja palikimą po motinos mirties priėmė kitu būdu – faktiškai užvaldydama O. G. turtą. Su tėvais gyveno nuo vaikystės. Tėvams susirgus iki jų mirties juos prižiūrėjo, slaugė, o po jų mirties tęsė naudojimąsi motinos turtu: namu, ūkiniais pastatais ir žemės sklypais ir iki dabar ten gyvena ir jais naudojasi. Po motinos mirties rūpinosi pastatų būkle, šienavo žemės sklypus, sodino ir augino daržoves, mokėjo mokesčius.
Suinteresuoti asmenys J. P., V. G., A. I. atsiliepimo nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti alternatyvūs palikimo priėmimo būdai – faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ar padavus notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.
Paveldėjimo tvarka yra vienas iš nuosavybės teisės atsiradimo būdų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Paveldėto turto teisinis statusas nustatomas remiantis paveldėjimo ir nuosavybės santykius reglamentuojančiomis normomis. Paveldėjimo būdu nuosavybei įgyti įpėdinis turi priimti palikimą jau nurodytais būdais – faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti ar pateikiant notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
Priimtas palikimas laikomas priklausantis įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos, šiuo atveju nuo palikėjos O. G. mirties momento (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) ir šis turtas įpėdinei priklauso nuosavybės teise nuo šio momento. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą). Be to, įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad O. G. mirė (duomenys neskelbtini) (medicininis mirties liudijimas Nr. 153, išduotas 2010 m. balandžio 12 d.). Mirusiosios O. G. turto įpėdiniai pagal įstatymą jos mirties dieną buvo sutuoktinis J. G., vaikai: pareiškėja, J. P., A. I., V. G..
Po O. G. mirties liko palikimas – jai priklausantis nekilnojamasis turtas:
1. 0,4000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);
2. 145/329 dalis nuo 3,2900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini).
O. G. taip pat 1983-10-20 paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindu iš savo tėvo B. R. buvo įgijusi medinį vieno aukšto gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esantį (duomenys neskelbtini).
Nors pareiškėja po savo motinos mirties į notarą dėl mirusiosios palikimo nesikreipė, tačiau faktiškai palikimą yra priėmusi ir jį valdė, rūpinosi kaip savo turtu. Interesų konflikto dėl palikimo priėmimo nėra. Suinteresuoti asmenys J. P., V. G., A. I. prieštaravimų dėl juridinio fakto nustatymo nepareiškė.
Tokiu būdu, bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, jog po O. G. mirties jos palikimą, faktiškai pradėdama valdyti, priėmė mirusiosios dukra A. G., faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, duomenų, kad paveldėjimo byla po O. G. mirties būtų užvesta byloje taip pat nėra, darytina išvada, pareiškėja likusį palikimą po O. G. mirties priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas prašomas juridinis faktas.
Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 7,18 Eur, todėl priteisiamos iš pareiškėjos (88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, kad A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Priteisti iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660 ir mokėjimo paskirtį – už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.