Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2013-07-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-40-272/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-07-04
Bylos Nr.
1-40-272/2013
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-00044-2010-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Stefanovič
Kaltinamasis
V. C., R. C.
Advokatai
Andrius Nevera
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-40-272/2013 m.Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00044-2010-9.Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.10.; 1.2.14.5.2.; 1.2.29.1.; 2.3.6. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2013 m. liepos 4 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stefanovič,sekretoriaujant Renatai Šimkuvinei,dalyvaujant prokurorei Julijai Jolitai Križevičienei,kaltinamųjų gynėjui advokatui Andriui Neverai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. C., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, neįgalus (nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis), vedęs, nedirbantis, senatvės pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas, -

- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., ir

R. C., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, nedirbantis, iš dalies darbingas (nustatytas darbingumo lygis – 40 proc.), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojama gyvenamoji vieta – tuo pačiu adresu, neteistas, -

- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. C. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 1 d. būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi bei vykdydamas kasininko pareigas, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Įstatymo Nr. IX-574) 21 str. būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimą – „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, bei pažeisdamas 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 “Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo” 4 p. reikalavimą - „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį <...> išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas“, veikdamas tyčia, turėdamas tikslą nuslėpti gaunamas pajamas bei išlaidas, suvokdamas, kad nebus galima nustatyti įmonės turto, 2008 - 2009 metais apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t.y. per apie jo nusikalstamą veiką nežinančią buhalterę R. R. įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą suklastotus kasos dokumentus: 2008-12-30 kasos pajamų orderį serija RS Nr. 00279, pagal kurį tariamai grąžinti 570 000 Lt grynieji pinigai bendrovei (duomenys neskelbtini), ir 2009-04-30 kasos išlaidų orderius Nr. 8 ir Nr. 9, pagal kuriuos tariamai buvo išmokėti dividendai R. C. 253 984,40 Lt ir V. C. 270 575,00 Lt sumai, ir šiuos suklastotus kasos pajamų ir išlaidų orderius buhalterei R. R. įtraukus į apskaitos registrus, buvo iškreipti tikrieji duomenys apie turtą, įsipareigojimus ir struktūrą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros ir įvertinti turto už 2008-2009 metų laikotarpį.

Taip pat V. C. apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę – paskolos grąžinimą (duomenys neskelbtini), o būtent: jis, siekdamas apgaule panaikinti savo turtinę prievolę – 200 000 Lt paskolos, gautos iš (duomenys neskelbtini) pagal 2007-03-28 paskolos sutartį ir 2007-03-28 kasos išlaidų orderį Nr. 146 grąžinimą, o taip pat siekdamas apgaule panaikinti savo sūnaus R. C. turtinę prievolę įmonei - 200 000 Lt paskolos, gautos iš (duomenys neskelbtini) pagal 2007-03-28 paskolos sutartį Nr. 01 ir tos pačios dienos kasos išlaidų orderį KIO Nr. 145 bei 170 000 Lt paskolos, gautos iš (duomenys neskelbtini) pagal 2007-05-30 paskolos sutartį Nr. 03 ir pagal tos pačios dienos kasos išlaidų orderį KIO Nr. 152, iš viso 370 000 Lt paskolos grąžinimą, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir dėl savo kaip direktoriaus administracinių įgalinimų turėdamas galimybę suklastoti savo ir savo sūnaus R. C. skolos grąžinimo dokumentus, apgaule pagamino kasos pajamų orderį serija RS Nr. 00279, kurį V. C. patvirtino savo parašu kaip įmonės direktorius, o R. C. - kaip įmonės kasininkas, kuriame buvo įrašyta žinomai neteisinga informacija apie tai, kad (duomenys neskelbtini) direktorius V. C. neva grąžino į kasą 570 000 Lt grynaisiais pinigais paskolą bendrovei (duomenys neskelbtini), ir šį suklastotą kasos pajamų orderį serija RS Nr. 00279 su žinomai neteisingais duomenimis 2008-12-30 pateikė įtraukimui į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą nieko apie nusikalstamą veiką nežinančiai buhalterei R. R., kuriai įtraukus šį suklastotą kasos pajamų orderį į bendrovės apskaitos kasos knygą už 2008 m. gruodžio mėnesį bei į kitus bendrovės apskaitos registrus, buvo panaikinta V. C. ir R. C. turtinė prievolė 570 000 Lt sumai bendrovei (duomenys neskelbtini).

Taip pat V. C. suklastojo ir panaudojo suklastotus dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelė žala, o būtent: jis, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, ir dėl savo kaip direktoriaus administracinių įgalinimų turėdamas galimybę suklastoti kasos dokumentus, Elektrėnuose suklastojo kasos dokumentus - 2008-12-30 kasos pajamų orderį serija RS Nr. 00279, pagal kurį tariamai grąžino 570 000 Lt grynaisiais pinigais į bendrovės kasą kaip negrąžintą paskolą bendrovei (duomenys neskelbtini), ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką bei siekdamas užmaskuoti, kad 570 000 Lt buvo tik fiktyviai grąžinti į bendrovės kasą, o realiai 570000 Lt grynųjų pinigų bendrovės kasoje nebuvo, suklastojo 2009-04-30 kasos išlaidų orderius Nr. 8 ir Nr. 9, pagal kuriuos tariamai buvo išmokėti dividendai R. C. 253 984,40 Lt ir V. C. 270 575,00 Lt sumai, nors realiai jokie dividendai nebuvo išmokėti, ir šiuos žinomai suklastotus kasos išlaidų orderius panaudojo, t.y. pateikė juos nieko apie nusikalstamą veiką nežinančiai buhalterei R. R., kuri įtraukė šiuos žinomai suklastotus kasos išlaidų ir pajamų orderius į kasos knygą ir apskaitos registrus, tokiu būdu panaudojo šiuos žinomai suklastotus kasos dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelė 570 000 Lt žala bendrovei (duomenys neskelbtini).

Taip pat R. C. suklastojo dokumentą, o būtent: jis, būdamas (duomenys neskelbtini) akcininku vykdydamas, laikinai nesant (duomenys neskelbtini) direktoriui V. C., kasininko pareigas, Elektrėnuose suklastojo kasos dokumentą - 2008-12-30 kasos pajamų orderį serija RS Nr. 00279, pagal kurį tariamai grąžinta 570 000 Lt grynais pinigais į bendrovės kasą kaip negražinta paskola bendrovei (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis V. C. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų iš esmės visiškai pripažino savo kaltę dėl sukčiavimo, kasos dokumentų suklastojimo ir jų panaudojimo bei apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, bet nepripažino, kad paslėpė ir tyčia neįtraukė į apskaitą 2008 m. kasos išlaidų orderių Nr. 101 – Nr. 106, Nr. 114, Nr. 145, bei kad paslėpė kasos knygos lapus ir kasos dokumentus už 2009 m. gegužės – spalio mėnesius. Parodė, kad įmonė (duomenys neskelbtini) buvo įkurta 2005-02-23, faktinę veiklą vykdė iki 2008 m. spalio – lapkričio mėnesio. Įmonės veikla buvo - statybos darbai. Statydavo monolitinius namus, taip pat statė ir Valstybinės mokesčių inspekcijos pastatą, bendrovė buvo gerai užsirekomendavusi, dirbo su labai gerais rangovais – (duomenys neskelbtini) ir kitais. Parodė, kad jų įmonė (duomenys neskelbtini) iki krizės Lietuvoje dirbo pelningai, kasmet sumokėdavo apie 800-900 tūkstančių litų mokesčių valstybei. Įmonei vadovavo jis (V. C.), o jo sūnus R. C. buvo direktoriaus pavaduotojas statybos reikalams. Parodė, kad su juo (V. C.) buvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis, o su R. C., atrodo, nebuvo sudaryta tokia sutartis, nors tiksliai jis neatsimena. Parodė, kad sūnus R. C. prižiūrėjo statybos darbus, jų vykdymą, o jis (V. C.) sudarinėjo sutartis, ieškojo užsakymų ir tvarkė finansinius reikalus. Su buhalterine apskaita susipažinęs nebuvo, tačiau žinojo, kad įmonėje turi būti vedama buhalterinė apskaita. Kai įmonė įsikūrė, pirmus 2 - 3 mėn. buhaltere dirbo R. žmona D. C., po to - buhalterė K., bet ji netinkamai atliko buhalterės pareigas, todėl į darbą priėmė R. R., kuri įsidarbino pas juos po 1,5 m. nuo įmonės įkūrimo ir dirbo iki 2009-04-22, bendrovė darbus vykdė iki 2008 m. lapkričio ar spalio mėnesio, o bankroto byla įmonei buvo iškelta 2009 m. Po to, kai išėjo R. R., naujos buhalterės neieškojo, nes įmonėje buvo bloga padėtis, nevykdė darbų, užsakovai nemokėjo pinigų. Nurodė, kad gal įmonėje ir privalėjo būti buhalteris, bet jie jokių finansinių operacijų nevykdė. Jų skolininkai buvo (duomenys neskelbtini) – apie 130 000 Lt - 140 000 Lt skola ir (duomenys neskelbtini). Visi skolininkai buvo skolingi apie 200 000 Lt. Parodė, kad 2007 m. įmonės veiklai plėsti jie su sūnumi per 3 kartus, t.y. du kartus po 200 000 Lt ir vieną kartą - 170 000 Lt, paėmė iš įmones paskolą, iš viso 570 000 Lt, kiek prisimena, vieną kartą paskolą ėmė jis, o kitus du kartus - sūnus. Gautų pinigų neišleido ir jie apie 1 m. buvo pas jį (V. C.) namuose. 2008 m. prasidėjo ekonominė krizė. Su (duomenys neskelbtini) jie susitarė dar dėl vieno užsakymo. Darbus baigė 2008 m. rugpjūčio mėnesį, ir (duomenys neskelbtini) liko jiems skolinga apie 130 000 Lt. Jie pradėjo ieškoti darbų kitur, įmonės likviduoti nenorėjo, nes turėjo gerą kolektyvą, įmonėje dirbo apie 35 darbuotojai. Jis (V. C.) kreipėsi pagalbos į savo brolį S. C., kuris nuo 2003 m. dirba Maskvoje, paprašė, kad šis paieškotų jam darbų Maskvoje. Brolis jam pasakė, kad Maskvoje vyksta didžiulės statybos, todėl jis (V. C.) su sūnumi R. C. pasiėmė 500 000 Lt iš namų ir nuvažiavo į Maskvą. Pinigų nekeitė, vežėsi litus. Susitiko su rangovais, apžiūrėjo objektą, sutarė dėl kainų. Maskvoje jie buvo dar tris dienas. Brolis pasiūlė susitikti su vyrais, kurie neva buvo rangovai. Pamena, kaip vakarieniavo su rangovais, šiek tiek gėrė alkoholio ir ryte pabudo stotyje be pinigų, nes juos apvogė, įtaria, kad jiems kažko įmaišė į alkoholį. Kai grįžo namo į Lietuvą, sužinojo, kad skolininkai jiems nenori grąžinti pinigų. 2008 m. pabaigoje - 2009 m. pradžioje jų įmonė turėjo apie 100 000 Lt skolos valstybei, iš jų apie 42 000 Lt skolos SoDrai, iš kitų kreditorių didžiausias jų kreditorius buvo (duomenys neskelbtini), kuriam jie buvo skolingi apie 14 000 – 16 000 Lt. Jeigu jam skolininkai būtų grąžinę skolas, tai jis būtų galėjęs grąžinti savo skolas. Kadangi buhalteriniuose dokumentuose reikėjo parodyti, kad pinigai, kurie buvo pavogti iš jo ir jo sūnaus, buvo panaudoti, jis (V. C.) pasakė buhalterei, kad grąžino 570 000 Lt paskolą ir paprašė, kad ji išrašytų kasos pajamų orderį 570 000 Lt sumai. Parodė, kad įmonėje kasininku buvo jis (V. C.), nors jis žinojo, kad turėjo būti oficialiai paskirtas kasininkas. Nepaskirdami kasininko jie tokiu būdu taupė. Parodė, kad jis sirgdavo, tiek oficialiai, tiek neoficialiai, todėl, kai jis sirgdavo arba išvykdavo, jį tuo metu pavaduodavo sūnus R. C., kuriam jis žodžiu pavesdavo atlikti jo (V. C.) funkcijas. Jie vienas kitu visiškai pasitikėjo. Parodė, kad 2008-12-30 kasos pajamų orderį, pagal kurį buvo neva įnešta 570 000 Lt paskola, atspausdino buhalterė R. R., kuri pasirašė šį orderį ir jo paklausė apie pinigus. Jis jai atsakė, kad pinigai yra įnešti į kasą. Šį 2008-12 30 kasos pajamų orderį pasirašė R. C., kodėl – jis (V. C.) dabar jau tiksliai neprisimena, gal, jis sirgo tą dieną ar buvo išvažiavęs. Ką paaiškino sūnui dėl šio kasos pajamų orderio, dabar jau gerai neatsimena, lyg, paaiškino, kad „reikia suktis iš padėties“. Ieškodamas išeities iš susidariusios padėties jis (V. C.) konsultavosi su kitų įmonių vadovais ir kažkas jam patarė išmokėti dividendus, ir jis šiuo patarimu pasinaudojo. Išmokėti dividendus nusprendė jis pats vienas, tai buvo jo sprendimas. Taip buvo išrašyti du kasos išlaidų orderiai dėl dividendų išmokėjimo. Sprendimas dėl dividendų išmokėjimo buvo priimtas 2009 m., įmonės padėtis tada jau buvo bloga, bet sprendimas buvo priimtas anksčiau, nei buvo priimtas sprendimas iškelti įmonei bankroto bylą. 2009-04-30 buvo akcininkų susirinkimas, kurio metu buvo apsvarstyti įmonės veiklos rodikliai ir buvo priimtas sprendimas išmokėti dividendus, bet per aplaidumą į sprendimą neįtraukė punkto dėl dividendų išmokėjimo. Parodė, kad tuo metu, kai nusprendė išmokėti dividendus, įmonė pagal finansinius rodiklius jau neatitiko sąlygų, kurioms esant yra galimas dividendų išmokėjimas. Parodė, kad jis (V. C.) pasirašė savo kasos išlaidų orderį dėl dividendų, o sūnus R. C. nepasirašė, neatsimena, ar pateikė sūnui R. C. pasirašyti kasos išlaidų orderius dėl dividendų išmokėjimo. Parodė, kad jis (V. C.) neturėjo tikslo apgauti valstybės, nes neturėjo iš to naudos, visą laiką stengėsi išlaikyti firmą. Parodė, kad kasos knygą tuo metu tvarkė buhalterė. Būdavo, kad jis (V. C.) pasirašydavo kasos išlaidų orderius, o R. juos nuveždavo ir paduodavo buhalterei. Dažniausiai orderius pasirašydavo jis (V. C.). Parodė, kad, nors R. R. jau nedirbo jų įmonėje, bet jam (V. C.) atrodo, kad jis kreipėsi į ją, kad ji apskaičiuotų dividendus. Parodė, kad jis kartais prašydavo R. R., kad ji neoficialiai sutvarkytų jam kai kuriuos dokumentus, atlyginimo jai už tai nemokėdavo. Parodė, kad buhalterei išeinant iš darbo, ji niekam oficialiai neperdavė jokių dokumentų, formaliai dokumentus buhalterė pridavė jam (V. C.), o jis priėmė. Parodė, kad jų buhalterija buvo labai kruopščiai ir tvarkingai tvarkoma. Dėl paslėpimo ir neįtraukimo į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą kasos išlaidų orderių Nr. 101-106, 114, 145, taip pat dėl kasos knygos lapų ir kasos dokumentų už 2009 m. gegužės – spalio mėnesius paslėpimo parodė, kad jam nebuvo jokio tikslo juos kažkur tyčia slėpti ar naikinti, kad jų nėra jis sužinojo tik tada, kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, jie galėjo dingti per jo aplaidumą. Prašė skiriant jam bausmę atsižvelgti į jo sveikatos būklę.

Kaltinamasis R. C. nepripažino kaltės dėl sukčiavimo, dėl kaltinimo suklastojus dokumentus, pripažino, kad suklastojo 2008-12-30 kasos pajamų orderį, pagal kurį tariamai buvo grąžinta 570 000 Lt grynais pinigais į bendrovės kasą kaip negražinta paskola bendrovei (duomenys neskelbtini). Parodė, kad kaltinamasis V. C. – jo tėvas – viską teisingai papasakojo. Papildomai parodė, kad jo išsilavinimas yra vidurinis, bet jau apie 15 metų dirba statybų versle. Parodė, kad oficialiai jis (R. C.) nebuvo paskirtas (duomenys neskelbtini) kasininku, tačiau kartais pasirašinėjo kasos orderius, nes jam tekdavo pavaduoti tėvą V. C. ir atlikti jo funkcijas, kai jo nebūdavo. Jie dirbo kartu su tėvu V. C., vienas kitu visiškai pasitikėjo. Tėvas V. C. buvo (duomenys neskelbtini) direktorius, jis (R. C.) buvo direktoriaus pavaduotojas statybos reikalams. Jo tėvas V. C. nesikišdavo į statybų reikalus, o jis (R. C.) - į finansinius reikalus. Jie su tėvu buvo įmonės - (duomenys neskelbtini) - akcininkai, kiekvienas turėjo po 50 procentų akcijų. Su juo (R. C.) materialinės atsakomybės sutartis sudaryta nebuvo. Jis jokių dokumentų netvarkė. Jis kartais nuveždavo žiniaraščius, bet jų nepildė, juos pildė buhalterė. Būdavo, kad jis paimdavo iš banko pinigus ir grynaisiais išmokėdavo darbininkams darbo užmokestį. Kasos ir pajamų išlaidų orderius, jeigu nebūdavo jo tėvo V. C., pasirašinėdavo jis. Įmonės su jais atsiskaitydavo pavedimais. Negali pasakyti, ar įmonės atsiskaitydavo grynaisiais pinigais. Didesnes pinigų sumas tvarkė tėvas. Dėl 570 000 Lt paimtos paskolos nori paaiškinti, kad jis iš tikrųjų nelabai gilinosi į tuos reikalus, tėvas jam pasakydavo pasirašyti, jis ir pasirašydavo. Įmonėje viską tvarkė jo tėvas V. C., o jis tik kartais, tėvo paprašytas, pasirašinėjo dokumentus, į finansinius dalykus nesigilino. Parodė, kad jis (R. C.) tik pasirašė 2008-12-30 kasos pajamų orderį 570 000 Lt sumai, bet realiai tų pinigų nepriėmė. Jis pasirašė kasos pajamų orderį ir suprato, ką pasirašė. Kas yra kasos pajamų orderiai ir kam jie skirti, jis žino. Tėvas viską tvarkė, ir jis (R. C.) nesigilino į finansinius dalykus. Jis pripažįsta, kad suklastojo 2008-12-30 kasos pajamų orderį dėl 570 000 Lt paskolos grąžinimo bendrovei (duomenys neskelbtini), bet jokių aplinkybių nežinojo, tėvas jo paprašė pasirašyti, jis ir pasirašė. Parodė, kad apie dividendų išmokėjimą nieko negali pasakyti, šio klausimo jie su tėvu nesprendė, kasos išlaidų orderių dėl dividendų išmokėjimo jis (R. C.) nepasirašė, jokių nurodymų buhalterei dėl dividendų išmokėjimo ir kasos išlaidų orderių dėl jų išrašymo nedavė. Parodė, kad pasirašydamas dokumentus į juos nesigilino, nes visiškai pasitikėjo tėvu. Dabar supranta, jog blogai darė, kad pasirašinėjo buhalterinius dokumentus. Savo veiksmus vertina neigiamai, prašo atsižvelgti į jo sveikatos būklę, į tai, kad turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos turi išlaikyti, prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų įrodyta tokiais įrodymais.

Liudytoja R. R. parodė, kad kaltinamieji V. C. ir R. C. buvo (duomenys neskelbtini) akcininkai, su jais dabar ji jokių santykių nepalaiko. (duomenys neskelbtini) ji dirbo buhaltere nuo 2007-08-14 iki 2009-04-22. Įmonėje ji buvo vienintelė buhalterė. Įmonės veikla buvo nutraukta po mokesčių reformos, esant ekonominei krizei, nes visi nustojo mokėti skolas ir jiems kitos įmonės nesumokėjo už atliktus darbus. Kiek kitos įmonės liko skolingos (duomenys neskelbtini), nepamena. Darbuotojų atlyginimus skaičiuodavo ji. Įmonėje buvo didelė darbuotojų kaita, nes darbuotojai buvo atleidžiami už girtuokliavimą, pravaikštas. Įmonėje dirbo apie 30 darbuotojų, buvo du akcininkai – V. ir R. C. V. C. buvo direktorius ir kasininkas, taip pat ir banke jis tvarkė visus reikalus. R. C. buvo direktoriaus pavaduotojas, jis sudarinėjo sutartis ir prižiūrėjo statybos darbus. Kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašinėjo direktorius ir buhalteris. Parodė, kad ji buhaltere dirba nuo 1982 m., apie 30 m. Su norminiais aktais, reglamentuojančiais buhalterinę apskaitą, buvo susipažinusi. Ant kasos pajamų ir išlaidų orderių būtinai turėjo būti direktoriaus ir buhalterės parašai. Parodė, kad kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašinėdavo ir R. C., bet tik tada, kai sirgdavo V. C. Parodė, kad direktorius ir jo pavaduotojas ėmė iš įmonės paskolą. Prisimena, kad V. C. paėmė 200 000 Lt, o R. C. – 300 000 Lt paskolas iš (duomenys neskelbtini) su 1 proc. metinėmis palūkanomis. Jie žadėjo važiuoti į Maskvą ieškoti naujų užsakymų, apie tai ji buvo girdėjusi, tačiau ar jiems kas pavyko Maskvoje, nežino. Parodė, kad įmonės vadovo V. C. nurodymu ji 2008-12-30 buvo išrašiusi kasos pajamų orderį dėl 570 000 Lt paskolos grąžinimo, bet šių pinigų ji nematė. Įmonės vadovas jai pasakė, kad ši pinigų suma yra įnešta į kasą, todėl ji šią sumą ir įrašė kasos pajamų orderyje ir jį pasirašė. Kad paskolos nebuvo grąžintos, ji sužinojo, kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas Parodė, kad 2008-12-30 orderyje yra jos ir R. C. parašai. Gali būti, kad tą dieną V. C. sirgo, todėl pasirašė R. C., bet tiksliai ji dabar neprisimena. Parodė, kad nuo 2007-08-14 iki 2009-04-22 kasos orderius išrašinėjo ji, kasos pajamų ir išlaidų orderius ne visada pildė kompiuteriu, kasos knygą taip pat vedė ji ir knyga buvo pildoma kompiuteriu. Jai dirbant nebuvo dingę kasos knygos lapai, kasos išlaidų ar pajamų orderiai. Sugadintus orderius jie anuliuodavo nustatyta tvarka. Nieko negali pasakyti ir apie kasos pajamų orderius Nr. 101, 102, 103, 104, 105, 106, jeigu jų nėra, tai reiškia jie buvo sugadinti. Kai buvo mokami dividendai, ji nedirbo, nes firma jau buvo bankrutuojanti, todėl apie dividendų išmokėjimą nieko nežino. Neprisimena, ar V. C. ir R. C. jos teiravosi, kaip įforminti dividendų išmokėjimą ir kaip padaryti, kad įmonė būtų niekam neskolinga. Parodė, kad po to, kai ji išėjo iš darbo, įmonės vadovas, gal, į ją ir kreipdavosi kokiais tai finansiniais klausimais, bet dabar ji jau tiksliai neatsimena. Parodė, kad ji dabar tiksliai neatsimena visų aplinkybių, ikiteisminio tyrimo metu, kai davė parodymus, taip pat nelabai gerai viską atsiminė, bet apie tai, ką atsiminė, sakė tiesą.

2011-04-14 VĮ „Registrų centras“ išplėstinis išrašas apie (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2005-02-23 iki 2010-07-22 dirbo V. C. (t. 4, b.l. 114-116).

Iš 2005-02-14 (duomenys neskelbtini) steigimo sutarties matyti, kad (duomenys neskelbtini) akcininkai - V. C. ir R. C., kuriems priklauso po 50 procentų visų akcijų skaičiaus, t.y. kiekvienam po 50 paprastųjų vardinių 100,00 Lt nominalios vertės akcijų (t. 1, b.l. 120-122).

Iš 2012-05-22 išrašo iš SoDros duomenų bazės matyti, kad R. C. dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2005-03-21 iki 2009-09-02 (t. 4, b.l. 126-128).

Iš 2011-12-09 išrašo iš SoDros duomenų bazės matyti, kad R. R. dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 2007-08-14 iki 2009-04-22 (t. 4 b.l. 7).

Žemesnės instancijos teismas

2011-06-23 Vilniaus apygardos teismo sprendimu pripažinta bankrutavusios (duomenys neskelbtini) pabaiga (t. 3, b.l. 47-48).

Iš 2012-03-26 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti pagal 2012-03-12 raštą Nr. 25/10-1-28-5568 (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. C. pateikti (duomenys neskelbtini) kasos knyga už 2007 m. (originalas) -1 segtuvas (mėlynos spalvos) - viso 14 lapų; kasos dokumentai (kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kt.) už 2007 m. 1 segtuvas- viso 224 lapai (originalai), taip pat pagal 2010-04-14 raštą Nr. 25-1/20-1206 (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. C. pateikti (duomenys neskelbtini) kasos dokumentai už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2008-12-31 (originalai) - 1 segtuvas (baltos spalvos) - viso 184 lapai ir apžiūros metu buvo nustatyta:

1) apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) kasos knygą už 2007 m., susidedančią iš 14 lapų, rasta, kad 11 lape yra kasos ataskaita, sudaryta 2007 m. kovo 31 d., kurioje yra įrašai, kad pagal kasos išlaidų orderius Nr. 145 2007-03-28 išmokėta R. C. – 200 000 Lt ir pagal KIO Nr. 146 2007-03-28 išmokėta V. C. – 200 000 Lt;

2) apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) kasos knygą už 2007 m., susidedančią iš 14 lapų, rasta, kad 9 lape yra kasos ataskaita, sudaryta 2007 m. gegužės 31 d., kurioje yra įrašas, kad pagal kasos išlaidų orderį Nr. 152 2007-05-30 išmokėta R. C. – 170 000 Lt;

3) apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) kasos dokumentus už 2007 m., kurie yra 1 segtuve - viso 224 lapai, rasta, kad 207 lape yra kasos išlaidų orderis Nr. 146, 2007-03-28 išmokėta V. C. – 200 000 Lt; 206 lape yra paskolos sutartis Nr. 02, pagal kurią (duomenys neskelbtini) paskolina V. C. 200 000 Lt iki 2009-12-31 su 2 proc. metinėmis palūkanomis;

4) apžiūrėjus UAB (duomenys neskelbtini) kasos dokumentus už 2007 m., kurie yra 1 segtuve - viso 224 lapai, rasta, kad 205 lape yra kasos išlaidų orderis Nr. 145, 2007-03-28 išmokėta R. C. – 200 000 Lt; 204 lape yra paskolos sutartis Nr. 01, pagal kurią (duomenys neskelbtini) paskolina R. C. 200 000 Lt iki 2009-12-31 su 2 proc. metinėmis palūkanomis;

5) apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) kasos dokumentus už 2007 m., kurie yra 1 segtuve - viso 224 lapai, rasta, kad 191 lape yra kasos išlaidų orderis Nr. 152, 2007-05-30 išmokėta R. C. – 170 000 Lt; 190 lape yra paskolos sutartis Nr. 03, pagal kurią (duomenys neskelbtini) paskolina R. C. 170 000 Lt iki 2009-12-31 su 2 proc. metinėmis palūkanomis;

6) apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) kasos dokumentus už laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2008-12-31, kurie yra 1 segtuve - viso 184 lapai, rasta, kad 44 lape yra kasos pajamų orderis serija RS Nr. 00279, 2008-12-30, pagal kurį yra įforminta, kad priimta iš V. C. 570 000 Lt grynais pinigais į (duomenys neskelbtini) kasą: eilutėje - „Priimta iš“ - kompiuteriu surinktas tekstas ir spausdintuvu atspausdintas įrašas „C. V., a.k. (duomenys neskelbtini) „parašas“, eilutėje - „ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys“ - kompiuteriu surinktas tekstas ir spausdintuvu atspausdintas įrašas – „Paskolos gražinimas“; eilutėje - „Vyr. buhalteris“ – vardinis antspaudas su tokiu tekstu „Buhalterė R. R.“ šalia parašas; eilutėje „Gavo kasininkas“ - kompiuteriu surinktas tekstas ir spausdintuvu atspausdintas – „R. C.“, šalia parašas. Atlikus paminėtų dokumentų apžiūrą padarytos paminėtų dokumentų kopijos, viso 9 lapai, kurie prijungti prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 06-1-00044-10 (t. 3, b.l. 53-63).

Iš 2011-12-09 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas V. C. pasas ir nustatyta, kad Lietuvos Respublikos paso, Nr. (duomenys neskelbtini), 20 lape yra Rusijos viza, išduota 2008-10-14 - 2008-10-20 įvažiuoti į Rusijos Federaciją (t. 4, b.l. 23 – 34).

2011-08-12 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-1/170, vyriausioji specialistė A. M. kartu su Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos IV patikrinimų skyriaus Trakų poskyrio vyresniąja specialiste D. B., atlikusi kompleksinį (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos 2008-01-01 – 2010-03-01 laikotarpio tyrimą pagal užduotyje pateiktus klausimus, atsakydama į klausimą: Ar laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-03-01 (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais norminiais aktais? Jeigu ne, tai ar dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros tiriamu laikotarpiu? Kas atsakingas už nustatytus pažeidimus?“, nurodė: Tyrimui nebuvo pateiktas (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas dėl kasininko paskyrimo ir nepateikta materialinės atsakomybės sutartis, nors pagal 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 25 p. reikalavimą – „Ūkio subjekte kasininko pareigos laikinai arba nuolat pavedamos ūkio subjekto vadovo įsakymu. Su laikinai einančiu kasininko pareigas darbuotoju taip pat sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis“.

Tyrimo metu nustatyta, kad pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 str. 3 d. reikalavimą – „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine tvarka <...>“, (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderiai buvo išrašomi ir registruojami kasos knygoje ne chronologine tvarka, o keturi kasos išlaidų orderių numeriai priskirti skirtingų išlaidų įforminimui po du kartus, skirtingiems pinigų gavėjams; aštuoni kasos išlaidų orderiai – nuo Nr. 101 iki Nr. 106, Nr. 114 ir Nr. 145 neįtraukti į kasos knygą ir nepateikti tyrimui, todėl nėra galimybės nustatyti, ar jie buvo išrašyti ir/ar pagal minėtus kasos išlaidų orderius buvo išmokėti gryni pinigai iš (duomenys neskelbtini) kasos.

Tyrimui pagal 2010-07-29 tarnybinį pranešimą Nr. 4-1/20-610 buvo pateikti (duomenys neskelbtini) 2009 metų sausio – balandžio, lapkričio ir gruodžio mėnesių kasos dokumentai ir kasos knygos lapai (pildyti kompiuteriniu būdu). Kasos knygoje įrašyti likučiai atitinka iki 2009-04-01, tačiau mėnesio pabaigoje 2009-04-30 įrašytas likutis 383,76 Lt ir pateikti tai patvirtinantys dokumentai, o sekantis kasos knygos lapas yra 2009 metų lapkričio mėnesio (05-10 mėnesių kasos dokumentų nėra) ir kasos likutis mėnesio pradžioje įrašytas 45 083,22 Lt. (duomenys neskelbtini) kasos likutis 2009-12-31 užfiksuotas 11 883,11 Lt. Tyrimo metu nebuvo galimybės nustatyti, kokios pinigų sumos turėjo būti užpajamuotos ir išlaiduotos laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2009-11-01.

Šiais veiksmais (duomenys neskelbtini) pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. reikalavimą – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“, be to, buvo pažeistas 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 p. reikalavimas - „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus - ir kasininkas“ ir tų pačių taisyklių 4 p. reikalavimas - „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį <...> išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas“, 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. reikalavimas – „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“.

Atsakydama į klausimą: „Ar esant kasos likučiui 528 486,98 Lt, 2009-04-30 buvo teisėtai išmokėti dividendai R. C. – 253 984,40 Lt ir V. C. – 270 575,00 Lt? Ar dėl tokio dydžio dividendų išmokėjimo (duomenys neskelbtini) tapo nemoki ir buvo tyčia privesta prie bankroto?, nurodė: Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad iš (duomenys neskelbtini) kasos pagal 2009-04-30 kasos išlaidų orderį Nr. 8 buvo įformintas dividendų išmokėjimas R. C. - 253 984,40 Lt, tačiau kasos išlaidų orderyje nėra privalomų vadovo, kasininko, buhalterio ir pinigus gavusio asmens parašų, tuo buvo pažeistas 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 p. reikalavimas – „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį <...> išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas“.

Pagal 2009-04-30 kasos išlaidų orderį Nr. 9 buvo išmokėti dividendai V. C. 270 575,00 Lt. Minėtame kasos išlaidų orderyje nėra privalomų vadovo, kasininko ir buhalterio parašų, o tik gavėjo parašas, tuo buvo pažeistas 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 p. reikalavimas – „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį <...> išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas“.

Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad 2009 metais R. C. ir V. C. iš viso išmokėtų dividendų suma sudarė 524 559,40 Lt, tačiau nenurodyta, už kokį laikotarpį buvo mokami dividendai, be to, tyrimui pateikto 2009-04-30 visuotinio akcininkų sprendimo duomenimis nebuvo numatyta išmokėti dividendus. Pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 59 str. 1 d. reikalavimą – „Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, patvirtinęs metinę finansinę atskaitomybę, turi paskirstyti paskirstytinąjį bendrovės pelną (nuostolį)“, o pagal to paties įstatymo 60 str. 3 d. reikalavimą – „Visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) bendrovė yra nemoki ar išmokėjus dividendus taptų nemoki; 2) paskirstytinojo ataskaitinių finansinių metų pelno (nuostolių) suma yra neigiama (gauta nuostolių); 3) bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo bei rezervo savoms akcijoms įsigyti sumą“. Pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 60 str. 4 d. reikalavimus – „Bendrovė turi išmokėti paskirtus dividendus ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo sprendimo paskirstyti pelną priėmimo dienos. Dividendus mokėti avansu draudžiama“.

Vilniaus apskrities VMI mokesčių mokėtojo 2009-03-30 dienos balanso duomenimis, (duomenys neskelbtini) bendra įsiskolinimo suma sudarė 58 158,02 Lt, tačiau neatsižvelgiant į tai, (duomenys neskelbtini) 2009-04-30 akcininkams išmokėjo dividendus - R. C. 253 984,40 Lt ir V. C. 270 575,00 Lt, iš viso 524 559,40 Lt, tuo bendrovė pažeidė 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr.VIII-1835 59 str. 7 d. reikalavimą – „Bendrovė, per nustatytus terminus nesumokėjusi įstatymų nustatytų mokesčių, negali mokėti dividendų, metinių išmokų (tantjemų) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir premijų darbuotojams“. Be to, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 14 str. 6 d. nuostatą – „Akcininkas turi grąžinti bendrovei dividendą, jeigu jis buvo išmokėtas pažeidžiant šio Įstatymo imperatyvias normas ir bendrovė įrodo, kad akcininkas tai žinojo ar turėjo žinoti“.

Žemesnės instancijos teismas

Tyrimui buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) visuotinio akcininkų susirinkimo, nusprendusio tvirtinti (2008 metų) metinę finansinę atskaitomybę, bendrovės veiklos ataskaitą ir paskirstyti bendrovės pelną (nuostolius), 2009-04-30 protokolas. Nutarime, dėl pelno paskirstymo dalyje, nurodytas grynasis ūkinių metų rezultatas – pelnas 131 536,00 Lt, skirstyta 10 000,00 Lt į privalomą rezervą, o pelno panaudojimas darbuotojų premijoms išmokėti ir kitiems tikslams nurodytas 0,00 Lt. Balansinė nepaskirstyto ankstesnių ir 2008 metų pelno suma – 756 398,00 Lt, t.y. paskirstant bendrovės pelną, nebuvo numatyta mokėti dividendus.

Tyrimo metu palyginus pateiktų (duomenys neskelbtini) balansų duomenis už laikotarpį 2009-01-01 – 2009-03-31 ir 2009-01-01 – 2009-06-30, nustatyta, kad būtent R. C. ir V. C. išmokėtų dividendų suma, kuri sudarė 524 559,40 Lt įtakojo bendrovės nemokumą. (duomenys neskelbtini) 2009-01-01 – 2009-03-31 balanso duomenimis trumpalaikis turtas sudarė 883 207,00 Lt, o trumpalaikiai įsipareigojimai 313 102,00 Lt, t.y. bendrovės mokumo koeficientas buvo 2.82, o tai reiškia, kad bendrovė buvo moki, be to, bendrovės nuosavas kapitalas buvo 701 744,00 Lt. Tačiau po to, kai 2009-04-30 buvo išmokėti dividendai, t.y. 2009-01-01 – 2009-06-30 bendrovės balanso duomenimis trumpalaikis turtas sudarė 331 978,00 Lt, o trumpalaikiai įsipareigojimai 398 818,00 Lt, t.y. bendrovės mokumo koeficientas buvo 0.83, o tai reiškia, kad bendrovė tapo nemoki, be to, bendrovės nuosavas kapitalas buvo tik 8 926,00 Lt, t.y. tapo mažesnis už įstatinį (10 000,00 Lt) ir rezervą (17 560,00 Lt), o pagal 2009-12-31 balansą bendrovės nuosavas kapitalas tapo neigiamas ir sudarė -46 531,00 Lt.

Todėl tyrimo metu daroma išvada, kad bendrovės akcininkai nepriėmė, bet ir negalėjo priimti sprendimo išmokėti dividendus, kadangi tai prieštarauja 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 60 str. 3 d. (t. 1, b.l. 88-199; t. 2, b.l. 1-131).

2011-11-15 specialisto apklausos metu specialistė A.M. nurodė, kad tyrimui nebuvo pateikti kasos knygos lapai ir dokumentai už 2009 m. rugpjūčio – spalio mėnesius. Atliekant (duomenys neskelbtini) ji nustatė, kad aštuoni kasos išlaidų orderiai – nuo Nr. 101 iki Nr. 106, Nr. 114 ir Nr. 145 neįtraukti į kasos knygą. Iš (duomenys neskelbtini) kasos pagal 2009-04-30 kasos išlaidų orderį Nr. 8 buvo įformintas dividendų išmokėjimas R. C. 253 984,40 Lt, tačiau kasos išlaidų orderyje nėra privalomų vadovo, kasininko, buhalterio ir pinigus gavusio asmens parašų. Tyrimui nebuvo pateikti kasos knygos lapai ir dokumentai už 2009 metų rugpjūčio – spalio mėnesius. Todėl tyrimo metu nėra galimybės nustatyti, kada buvo pildomi kasos dokumentai ir kasos knyga (kadangi pateikti skirtingi to paties laikotarpio duomenys), kokios kasos operacijos buvo atliktos 2009 metų rugpjūčio – spalio mėnesiais, be to, nėra galimybės nustatyti, koks buvo kasos likutis 2009-12-31. Todėl tyrimo metu buvo daroma išvada, kad kasoje buvo užfiksuotos ne visos operacijos ir tuo buvo pažeistas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. reikalavimas. Tyrimo metu palyginus pateiktų (duomenys neskelbtini) balansų duomenis už 2009-01-01 – 2009-03-31 ir 2009-01-01 – 2009-06-30 laikotarpius nustatyta, kad būtent R. C. ir V. C. išmokėtų dividendų suma, kuri sudarė 524 559, 40 Lt įtakojo bendrovės nemokumą. Todėl tyrimo metu daroma išvada, kad bendrovės akcininkai nepriėmė, bet ir negalėjo priimti sprendimo išmokėti dividendus, kadangi tai prieštarauja 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr.VIII-1835 60 str. 3 d. nuostatoms. Tyrimo metu nėra galimybės nustatyti grynų piniginių lėšų panaudojimo 2009 metų rugpjūčio – spalio mėnesiais, kadangi nepateikti minėto laikotarpio kasos knygos lapai ir kasos dokumentai ir lapkričio mėnesio kasos knygoje įrašytas likutis neatitinka paskutinio pateikto kasos knygoje įrašyto likučio, todėl atsižvelgiant į aukščiau išvardintus pažeidimus, ji iš dalies negalėjusi nustatyti įmonės veiklos, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros ir įvertinti turto už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2010-03-01 (t. 3, b.l. b.l. 1).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2012-06-27 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dalyje R. R. atžvilgiu dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 222 str. 1 d., padarymo; taip pat nutrauktas ikiteisminis tyrimas dalyje, nenustačius, kad V. C. ar kiti asmenys padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 2 d. (pasisavinimas) (t. 4, b.l. 152-154).

Kaltinamajam V. C. pareikštas kaltinimas, kad jis apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: jis laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2010-03-01, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi bei vykdydamas kasininko pareigas, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Įstatymo Nr. IX-574) 21 str. būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimą – „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. reikalavimą - „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ”, 16 str. 3 d. reikalavimą – „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine tvarka <...>„Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, bei pažeisdamas 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 “Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo” 3 p. reikalavimą - „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus - ir kasininkas“ 4 p. reikalavimą - „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį <...> išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas“,

veikdamas tyčia, turėdamas tikslą nuslėpti gaunamas pajamas bei išlaidas, suvokdamas, kad nebus galima nustatyti įmonės turto, 2008-2009 m. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t.y. paslėpė ir tyčia į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą neįtraukė 2008 m. kasos išlaidų orderių Nr.101 - Nr.106, Nr.114, Nr.145, paslėpė (duomenys neskelbtini) kasos knygos lapus ir kasos dokumentus už 2009 metų gegužės – spalio mėnesius;

taip pat jis, veikdamas kartu su bendrovės kasininku savo sūnumi R. C., per apie jų nusikalstamą veiklą nežinančią buhalterę R. R. įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą suklastotus kasos dokumentus:

- 2008-12-30 kasos pajamų orderį RS Nr. 00279, pagal kurį tariamai grąžinti 570000 Lt gryni pinigai bendrovei (duomenys neskelbtini), ir 2009-04-30 kasos išlaidų orderius Nr. 8 ir Nr. 9, pagal kuriuos tariamai buvo išmokėti dividendai R. C. 253984,40 Lt ir V. C. 270575,00 Lt sumai, ir šiuos suklastotus kasos pajamų ir išlaidų orderius, buhalterei R. R. įtraukus į apskaitos registrus, buvo iškreipti tikrieji duomenys apie turtą, įsipareigojimus ir struktūrą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros ir įvertinti turto už laikotarpį nuo 2008-2009 m., tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.

Taip pat kaltinamajam V. C. pareikštas kaltinimas, kad jis apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę – paskolos grąžinimą (duomenys neskelbtini), o būtent: veikdamas bendrai su R. C., siekdamas apgaule panaikinti savo turtinę prievolę - 200000 Lt paskolos, gautos iš (duomenys neskelbtini) pagal 2007-03-28 paskolos sutartį ir 2007-03-28 kasos išlaidų orderį Nr. 146 grąžinimą, o taip pat siekdamas apgaule panaikinti savo sūnaus R. C. turtinę prievolę įmonei - 200000 Lt paskolą, gautą iš (duomenys neskelbtini) pagal 2007-03-28 paskolos sutartį Nr. 01 ir tos pačios dienos kasos išlaidų orderį KIO Nr. 145 bei 170000 Lt paskolą, gautą iš (duomenys neskelbtini) pagal 2007-05-30 paskolos sutartį Nr. 03 ir pagal tos pačios dienos kasos išlaidų orderį KIO Nr. 152, iš viso 370000 Lt paskolos grąžinimą, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir dėl savo kaip direktoriaus administracinių įgalinimų turėdamas galimybę suklastoti savo ir šios įmonės kasininko sūnaus R. C. skolos grąžinimo dokumentus, apgaule, kartu su sūnumi pagamino kasos pajamų orderį serija RS Nr. 00279, kurį V. C. patvirtino savo parašu kaip įmonės direktorius, o sūnus R. C. - kaip įmonės kasininkas, kuriame buvo įrašyta žinomai neteisinga informacija apie tai, kad (duomenys neskelbtini) direktorius V. C. neva grąžino į kasą 570000 Lt grynaisiais pinigais paskolą bendrovei (duomenys neskelbtini), ir šį suklastotą kasos pajamų orderį serija RS Nr. 00279 su žinomai neteisingais duomenimis 2008-12-30 pateikė įtraukimui į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą nieko apie V. C. ir R. C. nusikalstamą veiką nežinančiai buhalterei R. R., kuriai įtraukus šį suklastotą kasos pajamų orderį į bendrovės apskaitos kasos knygą už 2008 m. gruodžio mėnesį bei į kitus bendrovės apskaitos registrus, buvo panaikinta V. C. ir R. C. turtinė prievolė 570000 Lt sumai bendrovei (duomenys neskelbtini), tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Taip pat kaltinamajam V. C. pareikštas kaltinimas, kad jis suklastojo ir panaudojo suklastotus dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelė žala, o būtent: jis, būdamas (duomenys neskelbtini) direktorium, ir dėl savo kaip direktoriaus administracinių įgalinimų turėdamas galimybę suklastoti kasos dokumentus, veikdamas kartu su sūnumi R. C., Elektrėnuose, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, suklastojo kasos dokumentus - 2008-12-30 kasos pajamų orderį RS Nr. 00279, pagal kurį tariamai grąžino 570000 Lt grynais pinigais į bendrovės kasą kaip negrąžintą paskolą bendrovei (duomenys neskelbtini), ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas užmaskuoti, kad 570000 Lt buvo tik fiktyviai grąžinti į bendrovės kasą, o realiai 570000 Lt grynųjų pinigų bendrovės kasoje nebuvo, suklastojo 2009-04-30 kasos išlaidų orderius Nr. 8 ir Nr. 9, pagal kuriuos tariamai buvo išmokėti dividendai R. C. 253984,40 Lt ir V. C. 270575,00 Lt sumai, nors realiai jokie dividendai nebuvo išmokėti, ir šiuos žinomai suklastotus kasos išlaidų orderius panaudojo, t.y. pateikė juos nieko apie jų nusikalstamą veiką nežinančiai buhalterei R. R., kuri įtraukė šiuos žinomai suklastotus kasos išlaidų ir pajamų orderius į kasos knygą ir apskaitos registrus, tokiu būdu panaudojo šiuos žinomai suklastotus kasos dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelė žala 570000 Lt sumai bendrovei (duomenys neskelbtini), tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d.

Kaltinamajam R. C. pareikštas kaltinimas, kad jis apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę – paskolos grąžinimą (duomenys neskelbtini), o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-07-31 būdamas (duomenys neskelbtini) akcininku bei vykdydamas kasininko pareigas, veikdamas kartu su savo tėvu (duomenys neskelbtini) direktoriumi V. C., turėdamas tikslą apgaule panaikinti savo turtinę prievolę - 200000 Lt paskolos, gautos iš (duomenys neskelbtini) pagal 2007-03-28 paskolos sutartį Nr. 01 ir tos pačios dienos kasos išlaidų orderį Nr. 145 bei 170000 Lt paskolos, gautos iš (duomenys neskelbtini) pagal 2007-05-30 paskolos sutartį Nr. 03 ir pagal tos pačios dienos kasos išlaidų orderį Nr. 152, iš viso 370000 Lt paskolos grąžinimą, o taip pat siekdamas apgaule panaikinti savo tėvo V. C. turtinę prievolę - 200000 Lt paskolos, gautos iš (duomenys neskelbtini) pagal 2007-03-28 paskolos sutartį ir 2007-03-28 kasos išlaidų orderį Nr. 146, grąžinimą, dėl savo kaip kasininko administracinių įgalinimų turėdamas galimybę suklastoti savo ir tėvo šios įmonės direktoriaus V. C. skolos grąžinimo dokumentus, apgaule kartu su tėvu pagamino kasos pajamų orderį serija RS Nr. 00279, kurį R. C. patvirtino savo parašu kaip įmonės kasininkas, o jo tėvas V. C. - kaip įmonės direktorius, kuriame buvo įrašyta žinomai neteisinga informacija apie tai, kad (duomenys neskelbtini) direktorius V. C. neva grąžino į kasą 570000 Lt grynaisiais pinigais paskolą bendrovei (duomenys neskelbtini) ir šį suklastotą kasos pajamų orderį serija RS Nr. 00279 su žinomai neteisingais duomenimis 2008-12-30 pateikė įtraukimui į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą nieko apie V. C. ir R. C. nusikalstamą veiką nežinančiai buhalterei R. R., kuriai įtraukus šį suklastotą kasos pajamų orderį į bendrovės kasos knygą už 2008 m. gruodžio mėnesį bei į kitus bendrovės apskaitos registrus, buvo panaikinta V. C. ir R. C. turtinė prievolė 570000 Lt sumai bendrovei (duomenys neskelbtini), tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Kaltinamajam R. C. taip pat pareikštas kaltinimas, kad jis suklastojo ir panaudojo suklastotus dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelė žala, o būtent: būdamas (duomenys neskelbtini) akcininku bei kasininku ir dėl savo kaip kasininko administracinių įgalinimų turėdamas galimybę suklastoti kasos dokumentus, veikdamas kartu su tėvu V. C., Elektrėnuose, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, suklastojo kasos dokumentus - 2008-12-30 kasos pajamų orderį serija RS Nr. 00279, pagal kurį tariamai grąžinta 570000 Lt grynais pinigais į bendrovės kasą kaip negražinta paskola bendrovei (duomenys neskelbtini), ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir siekdamas užmaskuoti, kad 570000 Lt buvo tik fiktyviai įforminti neva kaip grąžinti į bendrovės kasą, o realiai 570000 Lt grynųjų pinigų bendrovės kasoje nebuvo, Elektrėnuose, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, suklastojo 2009-04-30 kasos išlaidų orderius Nr. 8 ir Nr. 9, pagal kuriuos tariamai buvo išmokėti dividendai R. C. 253984,40 Lt ir V. C. 270575,00 Lt sumai, nors realiai jokie dividendai nebuvo išmokėti, ir šiuos žinomai suklastotus kasos išlaidų orderius panaudojo, t.y. pateikė juos nieko apie jų nusikalstamą veiką nežinančiai buhalterei R. R., kuri įtraukė šiuos žinomai suklastotus kasos pajamų orderius į kasos knygą ir apskaitos registrus, tokiu būdu panaudojo šiuos žinomai suklastotus kasos dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelė žala 570000 Lt sumai bendrovei (duomenys neskelbtini), tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d.

Įvertinęs byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad kaltinamajam V. C. pareikštas kaltinimas pagal BK 222 str. 1 d. pasitvirtino ne pilna apimtimi, nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d. faktinės aplinkybės nurodytos netiksliai, o kaltinamajam R. C. pareikštas kaltinimas pagal BK 182 str. 2 d. nepasitvirtino, taip pat nepasitvirtino kaltinamajam R. C. pareikštas kaltinimas pagal BK 300 str. 3 d. ir jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 300 str. 1 d., perkvalifikuojant juos iš BK 300 str. 3 d.

Patikslinus kaltinamiesiems pareikštus kaltinimus, nebus iš esmės pakeistos kaltinime nurodytos veikų faktinės aplinkybės ir kaltinamųjų teisinė padėtis nepasunkės (BPK 256 str.).

Kaltinamasis V. C. nagrinėjant bylą teisme parodė, kad jo ir jo sūnaus R. C. įmonei (duomenys neskelbtini) vadovavo jis (V. C.), o jo sūnus R. C. buvo direktoriaus pavaduotojas statybos reikalams. Su juo (V. C.) buvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis, o su R. C., atrodo, nebuvo sudaryta tokia sutartis, nors tiksliai jis neatsimena. Parodė, kad sūnus R. C. prižiūrėjo statybos darbus, jų vykdymą, o jis (V. C.) sudarinėjo sutartis, ieškojo užsakymų ir tvarkė finansinius reikalus. Su buhalterine apskaita susipažinęs nebuvo, tačiau žinojo, kad įmonėje turi būti vedama buhalterinė apskaita, todėl į darbą buvo priimta buhalterė. Parodė, kad įmonėje kasininku buvo jis (V. C.), nors jis žinojo, kad turėjo būti oficialiai paskirtas kasininkas. Nepaskirdami kasininko jie tokiu būdu taupė. Jis sirgdavo, tiek oficialiai, tiek neoficialiai, todėl kai jis sirgdavo arba išvykdavo, jį tuo metu pavaduodavo sūnus R. C., kuriam jis žodžiu pavesdavo atlikti jo (V. C.) funkcijas. Jie vienas kitu visiškai pasitikėjo. Parodė, kad jų įmonė (duomenys neskelbtini) iki krizės Lietuvoje dirbo pelningai, kasmet sumokėdavo apie 800-900 tūkstančių litų mokesčių valstybei. 2007 m. įmonės veiklai plėsti jie su sūnumi per 3 kartus, t.y. du kartus po 200 000 Lt ir vieną kartą - 170 000 Lt, paėmė iš įmones paskolą, iš viso 570 000 Lt, kiek prisimena, vieną kartą paskolą ėmė jis, o kitus du kartus - sūnus. 2008 m. prasidėjo ekonominė krizė. Jiems buvo skolingos kitos įmonės: (duomenys neskelbtini) – apie 130 000 Lt - 140 000 Lt, (duomenys neskelbtini). Visi skolininkai buvo jiems skolingi apie 200 000 Lt. Jie pradėjo ieškoti darbų kitur. Jis (V. C.) kreipėsi pagalbos į savo brolį S. C., kuris nuo 2003 m. dirba Maskvoje. Brolis jam pasakė, kad Maskvoje vyksta didžiulės statybos, todėl jis (V. C.) su sūnumi R. C. pasiėmė 500 000 Lt iš namų ir nuvažiavo į Maskvą. Susitiko su rangovais, apžiūrėjo objektą, sutarė dėl kainų. Maskvoje jie buvo dar tris dienas. Brolis pasiūlė susitikti su vyrais, kurie neva buvo rangovai. Pamena, kaip vakarieniavo su rangovais, šiek tiek gėrė alkoholio ir ryte pabudo stotyje be pinigų, nes juos apvogė, įtaria, kad jiems kažko įmaišė į alkoholį. Kai grįžo namo į Lietuvą, sužinojo, kad skolininkai jiems nenori grąžinti pinigų. Jų įmonė (duomenys neskelbtini) 2008 m. pabaigoje - 2009 m. pradžioje turėjo apie 100 000 Lt skolos valstybei, iš jų apie 42 000 Lt skolos SoDrai, iš kitų kreditorių didžiausias jų kreditorius buvo (duomenys neskelbtini), kuriam jie buvo skolingi apie 14 000 – 16 000 Lt. Kadangi buhalteriniuose dokumentuose reikėjo parodyti, kad pinigai, kurie buvo pavogti iš jo ir jo sūnaus, buvo panaudoti, jis (V. C.) pasakė buhalterei, kad grąžino 570 000 Lt paskolą ir paprašė, kad ji išrašytų kasos pajamų orderį 570 000 Lt sumai, pasakė jai, kad pinigai yra įnešti į kasą. 2008-12-30 kasos pajamų orderį, pagal kurį buvo neva įnešta 570 000 Lt paskola, atspausdino buhalterė R. R., kuri pasirašė šį orderį. Šį 2008-12 30 kasos pajamų orderį pasirašė R. C., kodėl – jis (V. C.) dabar jau tiksliai neprisimena, gal, jis sirgo tą dieną ar buvo išvažiavęs. Ką paaiškino sūnui dėl šio kasos pajamų orderio, dabar jau gerai neatsimena, paaiškino, kad „reikia suktis iš padėties“. Ieškodamas išeities iš susidariusios padėties jis (V. C.) konsultavosi su kitų įmonių vadovais ir kažkas jam patarė išmokėti dividendus, ir jis šiuo patarimu pasinaudojo. Išmokėti dividendus nusprendė jis pats vienas, tai buvo jo sprendimas. Taip buvo išrašyti du kasos išlaidų orderiai dėl dividendų išmokėjimo. Sprendimas dėl dividendų išmokėjimo buvo priimtas 2009 m., įmonės padėtis tada jau buvo bloga. Jis (V. C.) pasirašė savo kasos išlaidų orderį dėl dividendų, o sūnus R. C. nepasirašė. Jis (V. C.) neturėjo tikslo apgauti valstybės, nes neturėjo iš to naudos, visą laiką stengėsi išlaikyti firmą. Dėl paslėpimo ir neįtraukimo į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą kasos išlaidų orderių Nr. 101-106, 114, 145, taip pat dėl kasos knygos lapų ir kasos dokumentų už 2009 m. gegužės – spalio mėnesius paslėpimo parodė, kad jam nebuvo jokio tikslo juos kažkur tyčia slėpti ar naikinti, kad jų nėra jis sužinojo tik tada, kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, jie galėjo dingti per jo aplaidumą.

Kaltinamasis R. C. bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jo tėvas V. C. buvo (duomenys neskelbtini) direktorius, o jis buvo direktoriaus pavaduotojas statybos reikalams. Parodė, kad jo išsilavinimas yra vidurinis, bet jau apie 15 metų dirba statybų versle. Jo tėvas V. C. nesikišdavo į statybų reikalus, o jis (R. C.) - į finansinius reikalus. Jie su tėvu buvo įmonės - (duomenys neskelbtini) - akcininkai, kiekvienas turėjo po 50 procentų akcijų. Su juo (R. C.) materialinės atsakomybės sutartis sudaryta nebuvo. Oficialiai jis (R. C.) nebuvo paskirtas (duomenys neskelbtini) kasininku, tačiau kartais pasirašinėjo kasos orderius, nes jam tekdavo pavaduoti tėvą V. C. ir atlikti jo funkcijas, kai jo nebūdavo. Jie dirbo kartu su tėvu V. C., vienas kitu visiškai pasitikėjo. Parodė, kad įmonėje viską tvarkė jo tėvas V. C., o jis tik kartais, tėvo paprašytas, pasirašinėjo dokumentus, į finansinius dalykus nesigilino. Dėl 570 000 Lt paimtos paskolos nori paaiškinti, kad jis iš tikrųjų nelabai gilinosi į tuos reikalus, tėvas jam pasakydavo pasirašyti, jis ir pasirašydavo.

Parodė, kad jis (R. C.) tik pasirašė 2008-12-30 kasos pajamų orderį 570 000 Lt sumai, bet realiai tų pinigų nepriėmė. Jis pasirašė kasos pajamų orderį ir suprato, ką pasirašė. Kas yra kasos pajamų orderiai ir kam jie skirti, jis žino. Tėvas viską tvarkė, ir jis (R. C.) nesigilino į finansinius dalykus. Jis pripažįsta, kad suklastojo 2008-12-30 kasos pajamų orderį dėl 570 000 Lt paskolos grąžinimo bendrovei (duomenys neskelbtini), bet jokių aplinkybių nežinojo, tėvas jo paprašė pasirašyti, jis ir pasirašė. Parodė, kad apie dividendų išmokėjimą nieko negali pasakyti, šio klausimo jie su tėvu nesprendė, kasos išlaidų orderių dėl dividendų išmokėjimo jis (R. C.) nepasirašė, jokių nurodymų buhalterei dėl dividendų išmokėjimo ir kasos išlaidų orderių dėl jų išrašymo nedavė. Parodė, kad pasirašydamas dokumentus į juos nesigilino, nes visiškai pasitikėjo tėvu.

Iš esmės analogiškus parodymus kaltinamieji V. C. ir R. C. davė ir apklausti įtariamaisiais ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b.l. 18-19, 21, 38-39, 49; t. 4, b.l. 53-54). Kaltinamųjų V. C. ir R. C. parodymai iš esmės neprieštarauja vieni kitiems bei liudytojos R. R. ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b.l. 1-2, 5-6) ir teisme duotiems parodymams, o taip pat ir byloje esantiems anksčiau paminėtiems rašytiniams įrodymams. Kai kurie netikslumai kaltinamųjų ir liudytojos R. R. parodymuose visiškai paaiškinami tuo, kad nuo byloje nagrinėjamų įvykių yra praėjęs netrumpas laiko tarpas, todėl tikėtina, kad kaltinamieji ir liudytoja R. R. gali nelabai tiksliai atsiminti minėtų įvykių aplinkybes, ką jie ir patys paaiškino teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Byloje nėra įrodymų, paneigiančių kaltinamųjų versiją apie jų vykimą į Maskvą tikslu gauti pelningų užsakymų jų įmonei, kur jie prarado didelę pinigų sumą – 500 000 Lt. Kaip parodė kaltinamasis V. C., praradus tokią didelę pinigų sumą, ir įmonės skolininkams negrąžinant skolų, dėl ko jie negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais, o taip pat suprasdamas, kad prarastus pinigus reikia kokiu tai būdu, kaip jis paaiškino, parodyti buhalteriniuose dokumentuose, jis nerado kitos išeities iš susidariusios padėties, kaip suklastoti kasos pajamų orderį dėl neva įmonei grąžinamos 570 000 Lt paskolos, kurią jie per tris kartus su sūnumi R. C. buvo paėmę iš (duomenys neskelbtini) 2007 m. įmonės veiklai plėsti. Todėl V. C., užtikrinęs įmonės buhalterę R. R., kad pinigai yra įnešti į bendrovės (duomenys neskelbtini) kasą, liepė išrašyti kasos pajamų orderį dėl neva įmonei grąžinamos 570 000 Lt paskolos, nors realiai šie pinigai nebuvo įmonei grąžinti, ką pastaroji ir padarė, 2008-12-30 išrašiusi kasos pajamų orderį serija RS Nr. 00279, kurį pasirašė ji, o kaip kasininkas, paprašytas V. C., nesigilindamas į situaciją šį orderį pasirašė jo sūnus R. C., kuris, nors oficialiai ir nebuvo paskirtas bendrovės (duomenys neskelbtini) kasininku, tačiau, susirgus ar išvykus bendrovės direktoriui V. C., kuris vykdė ir kasininko pareigas, jo pavedimu atlikdavo jo funkcijas, taip pat ir kasininko. Suklastotą kasos pajamų orderį serija RS Nr. 00279 buhalterė R. R., nieko nežinanti apie nusikalstamą veiką, įtraukė į įmonės kasos knygą už 2008 m. gruodžio mėnesį bei į kitus bendrovės apskaitos registrus, tokiu būdu buvo panaikinta V. C. ir R. C. turtinė prievolė 570 000 Lt sumai bendrovei (duomenys neskelbtini). Kadangi 570 000 Lt realiai į bendrovės (duomenys neskelbtini) kasą nebuvo grąžinti, V. C., kaip jis parodė, pasikonsultavęs su kitų įmonių vadovais, nutarė įforminti dividendų išmokėjimą sau ir savo sūnui R. C. ir tuo tikslu 2009-04-30 suklastojo kasos išlaidų orderius Nr. 8 ir Nr. 9, pagal kuriuos tariamai buvo išmokėti dividendai R. C. – 253 984,40 Lt ir V. C. – 270 575,00 Lt, nors realiai dividendai nebuvo išmokėti, ir šiuos suklastotus kasos išlaidų orderius panaudojo, t.y. pateikė juos nieko apie šią nusikalstamą veiką nežinančiai R. R., kuri tuo metu jau nedirbo (duomenys neskelbtini) buhaltere, bet, kaip parodė ji ir kaltinamasis V. C., V. C. paprašyta, ji kartais padėdavo tvarkyti bendrovės buhalterinius dokumentus, ir R. R. šiuos suklastotus kasos išlaidų orderius įtraukė į (duomenys neskelbtini) kasos knygą ir apskaitos registrus, tokiu būdu V. C. panaudojo šiuos žinomai suklastotus kasos dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelė 570 000 Lt žala (duomenys neskelbtini).

Kaip parodė teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. C. sprendimą dėl dividendų išmokėjimo, kurie realiai nebuvo išmokėti ir jų net nebuvo planuojama išmokėti, nes tokių pinigų tuo metu bendrovėje nebuvo, jis (V. C.), pasikonsultavęs su kitų įmonių vadovais, priėmė vienas, be kaltinamojo R. C. dalyvavimo; R. C. 2009-04-30 kasos išlaidų orderio Nr. 8, pagal kurį jam neva buvo išmokėta 253 984,40 Lt dividendų, net nėra pasirašęs (šiame orderyje nėra privalomų vadovo, kasininko, buhalterio ir pinigus gavusio asmens parašų); 2009-04-30 kasos išlaidų orderį Nr. 9, pagal kurį neva buvo išmokėta 270 575,00 Lt dividendų V. C., pastarasis pasirašė kaip pinigus gavęs asmuo, kitų privalomų parašų šiame orderyje taip pat nėra.

Kaip parodė abu kaltinamieji, jie abu visiškai pasitikėjo vienas kitu, V. C. kaip bendrovės direktorius tvarkė visus įmonės reikalus, taip pat ir finansinius, o R. C., būdamas bendrovės direktoriaus pavaduotoju statybos reikalams, rūpinosi tik statybų reikalais, kartais paimdavo iš banko ir išmokėdavo darbo užmokestį darbuotojams pagal buhalterės paruoštus žiniaraščius, taip pat kartais, susirgus ar išvykus bendrovės direktoriui V. C., kuris vykdė ir kasininko pareigas, jo pavedimu atlikdavo jo funkcijas, taip pat ir kasininko. Visiškai tikėtina, kad kaltinamasis R. C., neturėdamas jokio specialaus išsilavinimo (jo išsilavinimas yra vidurinis) ir jokių, net minimalių, žinių finansų, buhalterinės apskaitos srityse ir visiškai pasitikėdamas savo tėvu V. C., kaip jis (R. C.) ir paaiškino, nesigilindamas, tėvo paprašytas ir kartais jį kaip kasininką pavaduodamas, pasirašydavo finansinius dokumentus, taip pasirašė ir 2008-12-30 kasos pajamų orderį serija RS Nr. 00279.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstama veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis R. C., pasirašydamas 2008-12-30 kasos pajamų orderį serija RS Nr. 00279, jį pasirašė suvokdamas, kad tai daroma tikslu išvengti paskolos grąžinimo, t.y. didelės vertės turtinės prievolės, bendrovei (duomenys neskelbtini), t.y. nepakanka įrodymų R. C. tyčiai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., padarymo pagrįsti, todėl kaltinamasis R. C. pagal BK 182 str. 2 d. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Taip pat įvertinus byloje surinktus įrodymus bei nustačius, kad kaltinamasis R. C. nesuklastojo ir nepanaudojo 2009-04-30 kasos išlaidų orderių Nr. 8 ir Nr. 9, o 2008-12-30 kasos pajamų orderio serija RS Nr. 00279 suklastojimo aplinkybės bei kaltinamojo R. C. veiksmai dėl šios nusikalstamos veikos jau aptarti anksčiau, teismas konstatuoja, kad šie kaltinamojo R. C. veiksmai turi būti perkvalifikuojami iš BK 300 str. 3 d. į BK 300 str. 1 d., kadangi jis, pasirašydamas minėtą kasos pajamų orderį neturėjo tikslo apgaule panaikinti didelės vertės turtinės prievolės – paskolos grąžinimo - (duomenys neskelbtini), pasirašė šį kasos pajamų orderį, nesigilindamas, visiškai pasitikėdamas savo tėvu – kaltinamuoju V. C. – ir nesuvokdamas, kad šiuo jo veiksmu gali būti panaikinta didelės vertės turtinė prievolė bendrovei (duomenys neskelbtini); taip pat nustatyta, kad R. C. nepanaudojo šio suklastoto pajamų orderio, nes nurodymą jį išrašyti buhalterei R. R. davė V. C., kuri, nieko nežinodama apie nusikalstamą veiką, jį išrašė ir įtraukė į kasos knygą ir apskaitos registrus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes tikslintini ir kaltinamajam V. C. pareikšti kaltinimai pagal BK 222 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d., šalinant iš jų aplinkybę, kad jis šias veikas padarė, veikdamas kartu su R. C..

Kaltinamasis V. C., iš esmės pripažinęs savo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d., ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme kategoriškai neigė, kad jis tyčia, turėdamas tikslą nuslėpti gaunamas pajamas bei išlaidas, paslėpė ir tyčia į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą neįtraukė 2008 m. kasos išlaidų orderių Nr. 101 – Nr. 106, Nr. 114, Nr. 145, paslėpė (duomenys neskelbtini) kasos knygos lapus ir kasos dokumentus už 2009 m. gegužės – spalio mėnesius; parodė, kad jam nebuvo jokio tikslo juos kažkur tyčia slėpti ar naikinti, kad jų nėra jis sužinojo tik tada, kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas, jie galėjo dingti per jo aplaidumą. Byloje apklausta liudytoja R. R. taip pat parodė, kad jai dirbant (duomenys neskelbtini) nebuvo dingę kasos knygos lapai, kasos išlaidų ar pajamų orderiai; paaiškino, kad sugadintus orderius jie anuliuodavo nustatyta tvarka.

Nesant byloje pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis V. C. tyčia paslėpė ir tyčia į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą neįtraukė 2008 m. kasos išlaidų orderių Nr. 101 – Nr. 106, Nr. 114, Nr. 145, paslėpė (duomenys neskelbtini) kasos knygos lapus ir kasos dokumentus už 2009 m. gegužės – spalio mėnesius, ši V. C. pareikšto kaltinimo pagal BK 222 str. 1 d. dalis iš kaltinimo šalintina.

Taigi, byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis V. C. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: jis, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. kovo 1 d. būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi bei vykdydamas kasininko pareigas, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Įstatymo Nr. IX-574) 21 str. būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, už apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimą – „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, bei pažeisdamas 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 179 “Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo” 4 p. reikalavimą - „Pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį <...> išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas“, veikdamas tyčia, turėdamas tikslą nuslėpti gaunamas pajamas bei išlaidas, suvokdamas, kad nebus galima nustatyti įmonės turto, 2008 - 2009 metais apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t.y. per apie jo nusikalstamą veiką nežinančią buhalterę R. R. įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą suklastotus kasos dokumentus: 2008-12-30 kasos pajamų orderį serija RS Nr. 00279, pagal kurį tariamai grąžinti 570 000 Lt grynieji pinigai bendrovei (duomenys neskelbtini), ir 2009-04-30 kasos išlaidų orderius Nr. 8 ir Nr. 9, pagal kuriuos tariamai buvo išmokėti dividendai R. C. 253 984,40 Lt ir V. C. 270 575,00 Lt sumai, ir šiuos suklastotus kasos pajamų ir išlaidų orderius buhalterei R. R. įtraukus į apskaitos registrus, buvo iškreipti tikrieji duomenys apie turtą, įsipareigojimus ir struktūrą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros ir įvertinti turto už 2008-2009 metų laikotarpį.

Šiais savo veiksmais V. C. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.

Taip pat yra visiškai įrodyta, kad V. C. apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę – paskolos grąžinimą (duomenys neskelbtini), o būtent: jis, siekdamas apgaule panaikinti savo turtinę prievolę – 200 000 Lt paskolos, gautos iš (duomenys neskelbtini) pagal 2007-03-28 paskolos sutartį ir 2007-03-28 kasos išlaidų orderį Nr. 146 grąžinimą, o taip pat siekdamas apgaule panaikinti savo sūnaus R. C. turtinę prievolę įmonei - 200 000 Lt paskolos, gautos iš (duomenys neskelbtini) pagal 2007-03-28 paskolos sutartį Nr. 01 ir tos pačios dienos kasos išlaidų orderį KIO Nr. 145 bei 170 000 Lt paskolos, gautos iš (duomenys neskelbtini) pagal 2007-05-30 paskolos sutartį Nr. 03 ir pagal tos pačios dienos kasos išlaidų orderį KIO Nr. 152, iš viso 370 000 Lt paskolos grąžinimą, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir dėl savo kaip direktoriaus administracinių įgalinimų turėdamas galimybę suklastoti savo ir savo sūnaus R. C. skolos grąžinimo dokumentus, apgaule pagamino kasos pajamų orderį serija RS Nr. 00279, kurį V. C. patvirtino savo parašu kaip įmonės direktorius, o R. C. - kaip įmonės kasininkas, kuriame buvo įrašyta žinomai neteisinga informacija apie tai, kad (duomenys neskelbtini) direktorius V. C. neva grąžino į kasą 570 000 Lt grynaisiais pinigais paskolą bendrovei (duomenys neskelbtini) ir šį suklastotą kasos pajamų orderį serija RS Nr. 00279 su žinomai neteisingais duomenimis 2008-12-30 pateikė įtraukimui į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą nieko apie nusikalstamą veiką nežinančiai buhalterei R. R., kuriai įtraukus šį suklastotą kasos pajamų orderį į bendrovės apskaitos kasos knygą už 2008 m. gruodžio mėnesį bei į kitus bendrovės apskaitos registrus, buvo panaikinta V. C. ir R. C. turtinė prievolė 570 000 Lt sumai bendrovei (duomenys neskelbtini)

Tokiais savo veiksmais V. C. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Taip pat yra visiškai įrodyta, kad V. C. suklastojo ir panaudojo suklastotus dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelė žala, o būtent: jis, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, ir dėl savo kaip direktoriaus administracinių įgalinimų turėdamas galimybę suklastoti kasos dokumentus, Elektrėnuose suklastojo kasos dokumentus - 2008-12-30 kasos pajamų orderį serija RS Nr. 00279, pagal kurį tariamai grąžino 570 000 Lt grynaisiais pinigais į bendrovės kasą kaip negrąžintą paskolą bendrovei (duomenys neskelbtini) , ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką bei siekdamas užmaskuoti, kad 570 000 Lt buvo tik fiktyviai grąžinti į bendrovės kasą, o realiai 570000 Lt grynųjų pinigų bendrovės kasoje nebuvo, suklastojo 2009-04-30 kasos išlaidų orderius Nr. 8 ir Nr. 9, pagal kuriuos tariamai buvo išmokėti dividendai R. C. 253 984,40 Lt ir V. C. 270 575,00 Lt sumai, nors realiai jokie dividendai nebuvo išmokėti, ir šiuos žinomai suklastotus kasos išlaidų orderius panaudojo, t.y. pateikė juos nieko apie nusikalstamą veiką nežinančiai buhalterei R. R., kuri įtraukė šiuos žinomai suklastotus kasos išlaidų ir pajamų orderius į kasos knygą ir apskaitos registrus, tokiu būdu panaudojo šiuos žinomai suklastotus kasos dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelė 570 000 Lt žala bendrovei (duomenys neskelbtini) .

Šiais savo veiksmais V. C. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d.

Taip pat byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis R. C. suklastojo dokumentą, o būtent: jis, būdamas (duomenys neskelbtini) akcininku bei vykdydamas, laikinai nesant (duomenys neskelbtini) direktoriui V. C., kasininko pareigas, Elektrėnuose suklastojo kasos dokumentą - 2008-12-30 kasos pajamų orderį serija RS Nr. 00279, pagal kurį tariamai grąžinta 570 000 Lt grynais pinigais į bendrovės kasą kaip negražinta paskola bendrovei (duomenys neskelbtini) .

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jie iš esmės visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam V. C. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė du apysunkius ir vieną sunkų nusikaltimus, jis iš esmės visiškai prisipažino kaltas padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau teistas nebuvo, yra senatvės pensininkas. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamojo veiksmais žala nėra padaryta, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo V. C. sveikatos būklę: jis yra neįgalus, jai nustatytas vidutinis specialiųjų poreikių lygis; kaip matyti iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos V. C. ligos epikrizės, jis nuo 2013-03-15 iki 2013-03-27 buvo gydomas ligoninėje su diagnoze: reumatoidinis artritas, cukrinis diabetas, II tipas, pirminė arterinė hipertenzija, didelės rizikos grupė, prostatos hiperplazija.

Skiriant bausmę teismas pagal faktines aplinkybes neturi pagrindo kaltinamajam V. C. taikyti nuostatas, numatytas BK 62 str. 1 d. ir 2 d.

Teismo nuomone, šioje byloje ištyrus ir įvertinus visus surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, galima teigti, kad yra susidariusios išimtinės aplinkybės ir kaltinamajam V. C. skiriant bausmę taikytinos BK 54 str. 3 d. nuostatos.

Teismas daro išvadą, kad siekiant įgyvendinti teisingumo principą ir atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, bausmės tikslai kaltinamojo V. C. atžvilgiu šioje byloje gali būti pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas, vadovaujantis BK 41 str. 2 d. 5 p.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, BK 41 str. numatytus bausmės tikslus bei vadovaujantis BK 54, 61 str. str. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad realios laisvės atėmimo bausmės, kuri vienintelė yra numatyta už BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 3 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymą, paskyrimas kaltinamajam V. C. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl jam, vadovaujantis BK 54 str. 3 d., skiriama švelnesnė bausmė – laisvės apribojimas, maksimaliam įstatymo numatytam laisvės apribojimo terminui; paskyrus kaltinamajam bausmes atskirai už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką, bausmės subendrinamos, vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d. d., 5 d. 1 p.

Kaltinamajam V. C. kardomoji priemonė nėra paskirta ir šioje proceso stadijoje ją skirti netikslinga, todėl ji neskirtina.

Skiriant bausmę kaltinamajam R. C. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, jis iš esmės visiškai prisipažino kaltas padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau teistas nebuvo, turi šeimą, kurioje auga du nepilnamečiai vaikai, dirba, jo veiksmais žala nėra padaryta, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo R. C. sveikatos būklę – jis yra neįgalus (nustatytas 40 proc. darbingumas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad yra visos BK 40 str. 1, 2 d. d. nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir kaltinamasis R. C. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoju skirtina S. C., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Minėtas asmuo yra kaltinamojo R. C. sesuo. Kaip nurodė rašytiniame 2012-05-22 prašyme dėl R. C. perdavimo jos atsakomybėn pagal laidavimą, S. C. ji dirba (duomenys neskelbtini) direktore, yra neteista. Juos su R. C. nuo mažens sieja labai glaudus ryšys, ir ji kaip vyresnė sesuo daro jam teigiamą įtaką. Jų santykiai ir šiuo metu yra itin glaudūs, ji nuolat ir periodiškai su juo bendrauja ir matosi. Jų bendravimas paremtas ir jų šeimų draugiškumu. Dėl šių priežasčių ji yra tikra, jog užtikrins, kad R. C. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pats kaltinamasis taip pat prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, kaltinamasis R. C. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 40 str. pagrindu – pagal laidavimą be užstato, nustatant 2 metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2012-05-30 nutarimu taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas R. C., a.k. (duomenys neskelbtini) į jam ir jo sutuoktinei D. C. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini), bei šiam butui priskirtą 24/4019 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (t. 4, b.l. 60-61).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dėžė (1 vnt.) su likviduotos (duomenys neskelbtini) dokumentais, paimtais iš V. C. pagal 2010-04-26 daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (t. 1, b.l. 23); dokumentais, paimtais iš V. C. pagal 2011-06-01 daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (t. 1, b.l. 37-38); dokumentais, paimtais iš V. C. pagal 2012-03-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (t. 3, b.l. 50-51), - vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 17 straipsniu, perduotini saugojimui Elektrėnų savivaldybei, kurios teritorijoje buvo (duomenys neskelbtini) buveinė ((duomenys neskelbtini)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 40 str., BPK 297-313 str. str., 303 str. 5 d. 1 p., teismas

nusprendė:

V. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., ir nubausti laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį 6 (šešis) mėnesius būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val.

V. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., ir nubausti 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

V. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 3 d., ir nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį 6 (šešis) mėnesius būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d. d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę V. C. paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį 6 (šešis) mėnesius būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val.

Kardomosios priemonės V. C. neskirti.

R. C. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., pagal S. C., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), laidavimą, ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti.

Nustatyti 2 (dvejų) metų laidavimo terminą.

R. C. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę R. C. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki įsiteisės teismo nuosprendis palikti nepakeistą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2012-05-30 nutarimu taikytą laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą R. C., a.k. (duomenys neskelbtini) į jam ir jo sutuoktinei D. C. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei šiam butui priskirtą 24/4019 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dėžę (1 vnt.) su likviduotos (duomenys neskelbtini) dokumentais, paimtais iš V. C. pagal 2010-04-26 daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (t. 1, b.l. 23); dokumentais, paimtais iš V. C. pagal 2011-06-01 daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (t. 1, b.l. 37-38); dokumentais, paimtais iš V. C. pagal 2012-03-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokolą (t. 3, b.l. 50-51), - perduoti saugojimui Elektrėnų savivaldybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irena Stefanovič