Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Pakruojo rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei G. J., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei ieškinio ir jo priedų nuorašai su teismo pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo įteikti tinkamai – 2020 m. balandžio 20 d. viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis), tačiau atsakovė per teismo nustatytą dvidešimties dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl sprendimas yra priimtinas už akių CPK 142 straipsnio 4 dalyje ir 285 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš ieškovės pateiktų įrodymų: ieškinyje išdėstytų aplinkybių, mokesčių mokėtojo kortelės, mokesčių apskaičiavimo nustatyta, kad atsakovė nuo 2017 m. iki 2019 m. naudojosi valstybei nuosavybės teise priklausančiu 0,15 ha individualių namų valdos sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir už 2017-2019 metais naudojamą valstybei nuosavybės teise priklausantį sklypą atsakovė valstybinės žemės nuomos mokesčio, kuris sudaro 96,90 Eur, nesumokėjo. Duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė atsiskaitė su ieškove, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.552 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad valstybinės žemės nuomos mokesčių dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį. Minėtas mokestis už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 ,,Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1 punktas nustato, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį. Minėto nutarimo 3 punkte numatyta, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą.

Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T-137 ,,Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų ir lengvatų nustatymo 2017 metams“ nustatytas valstybinės žemės išnuomotos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio tarifas 2017 metams – gyvenamųjų teritorijų žemei – 2,0 procentai nuo vidutinės žemės rinkos vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius. Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T-129 ,,Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų ir lengvatų nustatymo 2018 metams“ nustatytas valstybinės žemės išnuomotos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio tarifas 2018 metams – gyvenamųjų teritorijų žemei – 2,0 procentai nuo vidutinės žemės rinkos vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius. Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T-137 ,,Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų ir lengvatų nustatymo 2019 metams“ nustatytas valstybinės žemės išnuomotos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio tarifas 2019 metams – gyvenamųjų teritorijų žemei – 2,0 procentai nuo vidutinės žemės rinkos vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Kadangi atsakovė savo prievolių tinkamai nevykdė ir įsiskolinimo nesumokėjo, todėl yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo tenkinti visiškai ir iš atsakovės priteistina ieškovės naudai 96,90 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2017-2019 metais naudojamą valstybei nuosavybės teise priklausantį sklypą.

Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs prievoles, privalo sumokėti įstatymų, sutarties ar teismo nustatytas netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), kurios skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t.t. (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Delspinigiai pradedami skaičiuoti kitą dieną po to, kai baigėsi žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminas, skaičiuojami kiekvieną dieną ir baigiami skaičiuoti mokesčio sumokėjimo į ieškovės surenkamąją sąskaitą dieną (įskaitytinai) arba pasibaigus mokestinei prievolei. Delspinigiai skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo dienos. Kadangi atsakovė tinkamai ir laiku prievolės sumokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio neįvykdė, todėl ieškovė pagrįstai paskaičiavo atsakovės mokėtinus delspinigius. Tokiu būdu iš atsakovės ieškovei priteistina 4,23 Eur delspinigių.

Kadangi, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymo numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (101,13 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tenkinant ieškinį, vadovaujantis CPK 79 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 15 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šios išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 96,90 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 90 centų) valstybinės žemės nuomos mokesčio, 4,23 Eur (keturis eurus 23 centus) delspinigių ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos (101,13 Eur (vieno šimto vieno euro 13 centų)) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei Pakruojo rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 288733050.

Priteisti iš atsakovės G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), įmokos kodas 5660.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.