Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-275-287/2015 m.

Procesinio sprendimo kategorija 1; 1.1.7; 1.1.7.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.8; 1.1.8.10; 1.1.8.10.3; 1.2; 1.2.4; 1.2.4.7; 2; 2.10; 2.10.1; 2.10.1.3; 2.10.1.4.

2015 m. gruodžio 23 d.

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Vitalijos Lukšienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

V. P., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, be pastovios gyvenamosios vietos, gyvenanti (duomenys neskelbtini) pas sugyventinį, deklaravusi gyvenamąją vietą prie (duomenys neskelbtini) savivaldybės, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji V. P. 2015 metais, balandžio-gegužės mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Pakruojo rajone, sesers J. L. namuose, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, elgdamasi nusikalstamai nerūpestingai, pažeisdama bendrąsias elgesio su mažamečiais vaikais saugumo taisykles, palikdama ant lovos ir vaikiškame vėžimėlyje savo sūnų E. P. , gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko mažametis, krisdamas nuo lovos ar iš vežimėlio, dešine kūno puse kontaktavo su kietais bukais paviršiais, ko pasekmėje mažamečiui E. P. buvo padarytas dešinio žastikaulio lūžis, tai yra nesunkiai sutrikdyta mažamečio E. P. sveikata.

Be to, kaltinamoji V. P. 2015 metais, birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), sesers J. L. namuose, elgdamasi nusikalstamai nerūpestingai, pažeisdama bendrąsias elgesio su mažamečiais vaikais saugumo taisykles, palikdama ant lovos ir vaikiškame vėžimėlyje savo sūnų E. P. , gim. (duomenys neskelbtini), dėl ko mažametis, krisdamas nuo lovos ar iš vežimėlio, dešine kūno puse kontaktavo su kietais bukais paviršiais, ko pasekmėe mažamečiui E. P. buvo padarytas dešinio šlaunikaulio lūžis, taip nukentėjusiajam E. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamosios V. P. kaltė, padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:

V. P. , apklausta įtariamąja, kalta dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė, kad ji pripažįsta, kad ne visada tinkamai prižiūrėdavo savo sūnų E. P. , gim. (duomenys neskelbtini). Sūnus ne kartą yra iškritęs iš vežimėlio ar nukritęs nuo lovos. Vieną dieną, kai sūnus E. P. neseniai buvo nukritęs nuo lovos, kitą dieną ji pastebėjo, kad jam buvo ištinusi rankytė. Ji tiksliai neatsimena, kuriuo laiku tiksliai tai buvo, tik pamena, kad prieš kojytės patinimą. Ji nepagalvojo, kad vaikui rankytė gali būti lūžusi, todėl į medikus nesikreipė. Vėliau, praėjus kuriam laikui, jos sūnus vėl nukrito nuo lovos. Po kiek laiko, ji tiksliai nepamena, kiek laiko buvo praėję, pastebėjo, kad vaikui patinusi dešinė kojytė. Tada ji jau susirūpino, kad vaiką reikia parodyti medikams. Medikams apžiūrėjus ir nustačius, kad E. lūžusi kojytė ir rankytė, ji suprato, kad čia jos netinkamos priežiūros pasekmė. Ji ne visada tinkamai prižiūrėjo savo sūnų E. P. , nes nemoka tinkamai prižiūrėti vaikų. Labai gailisi, kad dėl jos nusikalstamo nerūpestingumo, jos vaikui buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiuo metu jį lanko, su E. bendrauja (121 b. l.).

Liudytoja J. L. parodė, kad V. P. yra jos sesuo. V. P. nemokėjo prižiūrėti savo vaiko E. P. , su kuriuo pas ją gyveno. Ji visada jai kuo galėjo, tuo padėjo. Kadangi E. nemokėjo dar vaikščioti, tai V. paėmusi vaiką už rankyčių jį vedžiodavo. Jai nepatikdavo, kaip V. vedžiojo vaiką, nes ji vesdavo E. ištempusi jam rankas. Kad V. muštų savo sūnų E., ji niekada nėra mačiusi tik nesuprasdavo, kodėl jis naktimis rėkia. Girdėdavosi kartais, kaip V. paėmusi vežimėlį smarkiai sūpuodavo. Išgirdusi verkiant vaiką, ji ne kartą naktį ėjo į sesers kambarį, ją žadindavo, kad pasirūpintų vaiku. V. dažnai palikdavo vaiką ant lovos krašto, todėl jis ne kartą yra nukritęs nuo lovos ant grindų. Kuomet atsikėlė gyventi pas ją, E. pradėjo dygti dantukai, tai irgi galėjo būti jo rėkimo naktimis priežastis. Jos sesuo V. P. nesaikingai vartoja alkoholį, todėl buvo atimti jos pirmi du vaikai. E. ji taip pat nemokėjo auginti, su juo visada buvo grubi, tačiau, kad muštų, to niekada ji nematė. Sužaloti vaiką ji galėjo dėl neapdairumo, dėl nepriežiūros, dėl neapsižiūrėjimo. Būdavo, kad traukdama iš vežimėlio E., ji net nepažiūrėdavo, ar užkliuvo kojytė ar rankytė už vežimėlio, ar ne. Vėžimėlį ji stumdavosi lauk, o kadangi reikia praeiti pro trejas duris, o vežimėlio ratai platūs, sunkiai pralįsdavo pro tas duris. O ji tikrai ne visada pažiūrėdavo ar vaikas kojytę ar rankytę iškišęs, todėl galėjo ir užgauti (62, 63, 64 b. l.).

Liudytojas V. Š. parodė, kad V. P. yra jo sugyventinės J. L. , su kuria jis gyvena 11 metų, sesuo. Iki V. apsigyvenant jų namuose, ją buvo matęs vos keletą kartų ir trumpai. Iš J. ir jos motinos J. P. buvo girdėjęs, kad V. girtauja, neprižiūri vaikų, todėl pirmieji du jos vaikai yra iš jos paimti. V. P. jo ir sugyventinės J. L. namuose apsigyveno 2015 m. vasario 8 d. ar kovo 8 d.. Tuo metu jie dar gyveno (duomenys neskelbtini), o balandžio 28 d. apsigyveno (duomenys neskelbtini). V. pas juos gyveno su mažamečiu sūnumi E. P. , gimusiu (duomenys neskelbtini) atskirame kambaryje. Gyvendama pas juos, V. buvo deklaravusi gyvenamąją vietą prie (duomenys neskelbtini) seniūnijos, kad gautų pašalpas už vaiką. Gyvendama jų namuose, V. girtavo, pas ją lankydavosi vyrai iš kaimo, nuolatinio draugo ji neturėjo. Būdam išgėrusi, V. visiškai nesirūpino savo sūnumi E. P. . Ji labai kietai miegodavo, todėl naktį yra tekę ne kartą žadinti V., kad pasirūpintų vaiku, nes vaikas naktimis garsiai verkdavo. Vieną kartą išgirdęs klykiant vaiką, jis nuėjo į V. kambarį ir rado V. užgulusią vaiką savo kūnu, kitą kartą- vos neiškritusį iš vežimėlio, kuriame miegojo. Vaiko kojytės buvo išslydusios pro vežimėlio priekį, o smakru ir rankytėmis jis laikėsi už vežimėlio rankenos. Be to, vaikas ne kartą yra nukritęs ant grindų nuo lovos ar sofos. Vaikas neprisileisdavo artyn jokio vyro, tame tarpe ir jo, pamatęs vyrą, iš karto klykdavo. Jis niekada nėra prižiūrėjęs V. sūnaus E. P. . Jis V. bardavo dėl girtavimo ir vaiko nepriežiūros (72, 74, 76-77 b. l.).

Liudytoja L. G. parodė, kad V. P. su mažamečiu vaiku E. P. į (duomenys neskelbtini) vaikų konsultaciją atvyko 2015 m. birželio 15 d., kaip ji pati nurodė, dėl išbėrimo ir patinusios kojytės. Apžiūrėdama vaiką, ji pastebėjo, kad patinusi ir skausminga vaiko dešinės kojos šlaunis. Motina nurodė, kad patino maždaug prieš pusantros savaitės, priežasties nenurodė, be to užsiminė, kad buvo patinusi ir dešinė rankytė, bet tinimas savaime praėjo. Įtarus kojos kaulų lūžį, vaikas Greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežtas į Šiaulių Vaiko ir motinos klinikas (78 b. l.).

Iš specialisto išvados Nr. G 1014/15(04) matyti, kad E. P. padaryti sužalojimai: dešinio žastikaulio ir dešinio šlaunikaulio lūžiai. Dešinio šlaunikaulio lūžis padarytas keleto dienų laikotarpyje iki rentgenogramos atlikimo 2015-06-15. Dešinio žastikaulio lūžis padarytas 1-2 mėnesių laikotarpyje iki rentgenogramos atlikimo 2015-06-22. Kiekvienas sužalojimas atskirai galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekmėje. E. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio šlaunikaulio lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau ne 10 dienų. E. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio žastikaulio lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginių trauminių poveikių pasekmėje, tiek kritiminės traumos metu. Sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai (30-31 b. l.).

Liudytojas H. D. parodė, kad jis dirba Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriuje vyresniuoju teismo medicinos ekspertu. Jis atliko mažamečio E. P. kūno tyrimą. E. P. buvo nustatyti dešinio žastikaulio ir dešinio šlaunikaulio lūžiai. Dešinio šlaunikaulio lūžis padarytas keleto dienų laikotarpyje iki rentgenogramos atlikimo 2015-06-15. Dešinio žastikaulio lūžis padarytas 1-2 mėnesių laikotarpyje iki rentgenogramos atlikimo 2015-06-22. Susipažinus su liudytojos J. L. 2015-11-16 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, tikėtina, kad sužalojimai E. P. atsirado jam krentant nuo lovos ar iš vežimėlio ir dešine kūno puse kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Mažai tikėtina, kad sužalojimai E. P. atsirado neatsargiai traukiant jį iš vežimėlio ar stumiant vežimėlį per duris. Labiausiai tikėtina, kad sužalojimai padaryti kritiminių traumų metu (83-84 b. l.).

Kaltinamosios V. P. veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos teisingai, nes jai elgiantis nusikalstamai nerūpestingai, pažeidžiant bendrąsias elgesio su mažamečiais vaikais saugumo taisykles, buvo nesunkiai sutrikdyta mažamečio E. P. sveikata bei jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kadangi už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama viešųjų drabų bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamoji V. P. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje sudarytas susitarimas dėl civilinio ieškinio atlyginimo (61 b. l.), todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalyje (įvykdytą 2015 m. balandžio - gegužės mėn.), kaltinamąją V. P. siūlė nubausti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, o už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 2 dalyje (įvykdytą 2015 m. birželio mėn.), kaltinamąją V. P. siūlė nubausti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, siūlė bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti V. P. galutinę subendrintą bausmę – 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, V. P. paskirtą bausmę siūlė sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kaltinamoji V. P. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Kaltinamosios V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajai V. P. , teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 ir 55 straipsniuose.

Kaltinamoji V. P. teisiama pirmą kartą (96 b. l.), padarė du neatsargius nusikaltimus, metų laikotarpyje administracine tvarka nebausta (85-87 b. l.), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašyta (89, 91 b. l.), nedirba, augina vaiką (94 b. l.), darbo biržoje neregistruota (95 b. l.), nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tiek prokurorė, tiek kaltinamoji prašė skirti viešųjų bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) V. P. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalyje, prokurorės prašomas bausmes, t. y. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalyje (įvykdytą 2015 m. balandžio - gegužės mėn.), V. P. skirtina 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, o už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalyje (įvykdytą 2015 m. birželio mėn.), skirtina 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir V. P. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji V. P. prisipažino esanti kalta, todėl, paskyrus jam bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

V. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (110-112 b. l.), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, teismas

v. p. pripažinti kalta, padarius du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalyje, ir ją nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalį (už veiką, įvykdytą 2015 m. balandžio - gegužės mėn.), – viešaisiais darbais 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 139 straipsnio 1 dalį (už veiką, įvykdytą 2015 m. birželio mėn.), - viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies taisyklėmis, bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskirti subendrintą bausmę – viešuosius darbus 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui

V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamajai išaiškinti, kad viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jei nuteistoji sutinka. Jeigu asmuo po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kaltinamoji, nesutikdama su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamoji per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.