- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-18
- Bylos Nr.
- 2YT-403-335/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00696-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Roma Rimkienė
- Pareiškėjas
- S. M.
- Suinteresuotas asmuo
- O. N., Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM
- Advokatai
- Stasys Kavaliūnas
- Kategorijos
- 3.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, O. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas, atstovaujamas advokato, kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė mirusios motinos M. M. palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.
Pareiškime ir teismo posėdžio metu jo atstovas paaiškino, kad pareiškėjo tėvas mirė (duomenys neskelbtini), o motina M. M. – (duomenys neskelbtini). Po tėvų mirties liko nekilnojamasis turtas, t. y. gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), ši sodyba buvo nupirkta tėvo 1983 m. bet neįteisinta, taip pat liko 3,27 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), dėl kurio nuosavybės teisės atkūrimo motinai Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Molėtų skyrius 2000-03-16 parengė išvadą. Po jos mirties įstatyminiai įpėdiniai yra pareiškėjas ir jo sesuo O. N., kuri savo namuose (duomenys neskelbtini) apie 7-8 metus prižiūrėjo ligotą motiną, tad jos ten ir buvo paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta. O pareiškėjas po motinos mirties liko vienas gyventi tėvų namuose, bet į notarą nesikreipė ir palikimo priėmimo neįformino, nors faktiškai valdo visą likusį motinos turtą -baldus, inventorių, namų apyvokos ir asmeninius jos daiktus, prižiūri sodybą, todėl paskatintas seniūnijos darbuotojų siekia teisiškai įregistruoti nuosavybę įrodinėdamas faktinį palikimo priėmimą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Molėtų skyrius pateikė atsiliepimą ir jame pažymėjo, kad pagal teismų praktiką įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai tai yra vienintelė jo gyvenamoji vieta ir jis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju, šiam sutinkant, kartu gyveno ilgą laiką, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog įpėdinis palikimą priėmė faktiniu turto valdymu. Tačiau į bylą esą nepateikta įrodymų, kad pareiškėjo tėvai nuo 1988 m. būtų gyvenę (duomenys neskelbtini) ar kad pareiškėjas po jų mirties mokėjo žemės ar kitus mokesčius, įdirbinėjo žemę kaip savo, kodėl jis nesiėmė aktyvių veiksmų palikimui priimti. Visgi siūlė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra ir neprieštaravo, kad jis būtų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (b. l. 29-32), vadinasi, iš esmės neprieštaravo pareiškimui.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu nurodė, kad teismui visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus ir įsitikinus pareiškimo pagrįstumu, jis iš esmės neprieštaraus dėl tokio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant (b. l. 24-25).
Suinteresuotas asmuo O. N. atsiliepimu sutiko su pareiškimu, kad tėvų turėtas turtas atitektų jos brolio, t. y. pareiškėjo nuosavybėn, nes jis ten visą laiką gyvena, naudojasi turtu, jį valdo ir prižiūri. Bet jei jis nuspręstų turtą parduoti, norėtų, kad tai būtų daroma su jos sutikimu (b. l. 27). Teismo posėdžio metu paaiškino, kad namai brolio yra prižiūrimi, o ji prižiūrinti tėvų kapus. Pripažino, kad vienas gyvenantis brolis nesugebėjo susitvarkyti pavedėjimo dokumentų, nes jam reikalinga kitų žmonių pagalba, o ji, sesuo, pas jį atvykstanti labai retai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Kadangi pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių, kad jis priėmė savo motinos M. M. palikimą, todėl prašomas juridinis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo motina mirė (duomenys neskelbtini). Nors paskutinė jos gyvenamoji vieta jai pasiligojus buvo pas dukterį (duomenys neskelbtini), prieš tai ji su anksčiau mirusiu sutuoktiniu A. M. ir savo sūnumi, t. y. pareiškėju gyveno savo namuose (duomenys neskelbtini) ir pastarasis nuo 1988-01-20 būtent ten yra deklaravęs gyvenamąją vietą bei (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno teismui pateiktais duomenimis faktiškai nuolat gyvena tėvų namuose (b. l. 8, 12, 15).
Nustatyta, kad per įstatymo nustatytą palikimui priimti terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė nei pareiškėjas, nei jo sesuo ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 4-5).
Kiti bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas po motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjęs turtą faktiškai valdyti, būtent, gyvendamas pagal savo išgales ir supratimą prižiūri nekilnojamąjį turtą, daiktus (baldus, buities reikmenis ir kt.) naudoja buityje, jais rūpinasi, moka mokesčius, pavyzdžiui, už suvartotą elektrą. Liudytoju apklaustas E. A. tai irgi patvirtino bei paaiškino, kad pareiškėjas dėl ydingo gyvenimo būdo, savivokos stygiaus taip ilgai netvarkė paveldėjimo reikalų, todėl jam padėjo.
Iš viso to teismas sprendžia, jog pareiškėjas dėl išsilavinimo, teisinių žinių stokos ir socialinio apleistumo įstatymo nustatytu laiku nesiekė palikimo įforminimo, bet dėl nustatytų aplinkybių jis laikytinas priėmusiu palikimą faktiniu turto valdymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnis) ir nustačius prašomą juridinį faktą, galės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Pažymėtina, jog teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neaiškina ir nekonstatuoja viso palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56 patvirtinta apžvalga).
Byloje susidarė 10,58 Eur pašto išlaidų. Pareiškėjui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2018-03-14 sprendimu Nr. 2.4.(NTP-2)-18-T-630-4896 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl pašto išlaidos iš jo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos M. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.