Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-03-25 · Civilinė byla Nr. 2-3263-104/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-03-25Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-05-10Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-25
Bylos Nr.
2-3263-104/2013
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00161-2013-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Natalja Cikoto
Kreditorius
UAB „Inreal valdymas“
Kategorijos
  • 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-3263-104/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00161-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: 126.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. kovo 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Natalja Cikoto rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios UAB „Broner“ kreditoriaus UAB „Inreal valdymas“ skundą dėl BUAB „Broner“ 2013 m. sausio 11 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, kurioje trečiasis asmuo yra AB „Swedbank“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartimi UAB „Broner“ iškelta bankroto byla. Įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Vantolina“. Nutartis įsiteisėjo 2010 m. liepos 15 d.

2013 m. sausio 11 d. įvyko BUAB „Broner“ kreditorių susirinkimas, dėl kurio kreditorius UAB „Inreal valdymas“ pateikė teismui skundą. Pareiškėjas prašo panaikinti 2013 m. sausio 11 d. vykusio BUAB „Broner“ kreditorių susirinkimo nutarimo 6.2. punktą, kuriuo nustatyta BUAB „Broner“ turto pardavimo varžytynėse kaina. Nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. spalio 18 d. nutartyje konstatavo, kad BUAB „Broner“ kreditorių susirinkimas turi iš naujo spręsti klausimą dėl parduodamo turto pradinės kainos nustatymo, kadangi UAB „Ober-Haus“ nekilnojamasis turtas pateikta pažyma vertinama kaip kelianti abejonių, nes joje nurodyta beveik 30 kartų mažesnė ginčo turto kaina. Atsižvelgiant į tai, priimtas nutarimas neužtikrina pareiškėjo ir kitų mažesnių kreditorių teisių ir interesų, pažeidžia lygiateisiškumo principą.

Bankrutavusios UAB „Broner“ administratoriaus UAB „Vantolina“ įgaliotas asmuo Bronius Vankevičius pateiktame atsiliepime prašo priimti procesinį sprendimą teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo AB „Swedbank“ atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti, o 2013 m. sausio 11 d. susirinkimo nutarimą 6.2 darbotvarkės klausimu palikti nepakeistu. Nurodo, kad turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymas yra kreditorių, bet ne teismo kompetencija. Pažymi, kad prieš nustatant įkeisto turto pardavimo kainas, jis buvo įvertintas. Pareiškėjo minimoje Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartis, nepasisakyta dėl privalomo bankrutavusiai UAB „Broner“ priklausančių statinių naujo nepriklausomo vertinimo, nes minėtoje byloje ginčo dėl statinių vertės nekilo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai turi būti atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo UAB „Inreal valdymas“ skundas atmetamas.

Iš bylos medžiaga matyti, kad šeštuoju darbotvarkės klausimu 2013 m. sausio 11 d. vykusiame bankrutavusios UAB „Broner“ kreditorių susirinkime Nr. 10 buvo svarstyta dėl Žemaitės g. 2, Trakuose, esančio turto kainos ir pardavimo tvarkos. Administratoriaus įgaliotas asmuo pasiūlė užsakyti naują turto vertintojų ataskaitą pagal kreditorių susirinkimo suformuluotą užduotį. Kreditorius AB „Swedbank“ pateikė siūlymą turto pardavimo kainą nustatyti vadovaujantis UAB “Ober-Haus” Nekilnojamasis turtas 2011-02-07 turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 5325 VAT_2011 MKA VHAN nustatyta verte. Nutarimas dėl administratoriaus pasiūlymo nepriimtas. Kreditoriams balsuojant dėl pateikto AB „Swedbank“ pasiūlymo, balsai pasiskirstė taip: „už“ balsavo 70,653 % ir “prieš“ – 29,05 % visų teismų patvirtintų BUAB „Broner“ kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Atsižvelgiant į balsavimo rezultatus, nutarimas priimtas. Dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo procedūros ginčo nėra, byloje taip pat nėra duomenų, kad ši procedūra būtų pažeista. Pareiškėjas UAB „Inreal valdymas“, nesutikdamas su priimtu nutarimu dėl BUAB „Broner“ turto kainos ir pardavimo tvarkos patvirtino, nurodo argumentus, kad kreditorių susirinkimas pažeidė Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartyje nustatytas aplinkybes, kad UAB „Ober-Haus” turto vertinimo pažyma iš esmės yra neteisinga ir nepagrįsta, taip pat pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius bankrutuojančios įmonės turto panaudojimą kuo geresniam kreditorių reikalavimų tenkinimui, laikantis jų interesų derinimo ir lygiateisiškumo principų.

Tiesioginį teisinį suinteresuotumą dėl to, kokia kaina bus parduotas bankrutuojančios įmonės turtas, turi kreditoriai, veikdami per kreditorių susirinkimą. Spręsdamas kreditorių balsų dauguma, kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti pradinę turto pardavimo varžytinėse kainą. Sprendžiant dėl turto pardavimo kreditorių susirinkimas paprastai atsižvelgia ir į tokius veiksnius, kaip realios galimybės parduoti turtą, potenciali turto realizavimo trukmė, atsiskaitymo gavimo galimybės ir kt. Atskirais atvejais spartus turto pardavimas už mažesnę kainą gali būti naudingesnis kreditoriams, nei ilgos turto realizavimo procedūros, kurių sėkmė nėra garantuota ir kurios didina administravimo kaštus. Visų šių klausimų sprendimas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai. Apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (šiuo atveju – kreditorių susirinkimo) kompetencijai, tačiau, nustatęs, kad kreditorių nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2012).

Išnagrinėjęs šios bylos medžiagą, bylos šalių argumentus, teismas sprendžia, kad pareiškėjas nenurodė ir teismas nenustatė imperatyvių teisės normų, kurios reglamentuoja bankrutuojančios įmonės turto pardavimo klausimus, pažeidimų. Pagal Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – Lietuvos Respublikos ĮBĮ) 33 str. 1 d. 2 p., bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės nekilnojamasis ir įkeistas turtas, išskyrus šio straipsnio 1 d. 1 p. ir 4, 5 dalyse nurodytus atvejus, parduodamas iš varžytinių Vyriausybės nustatyta tvarka, o kito ir neparduoto dvejose varžytynėse nekilnojamojo turto pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Detaliai bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės įkeisto ir nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių organizavimo ir vykdymo tvarką reglamentuoja bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytinių tvarkos aprašas, patvirtintas 2001 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 831. Atsižvelgiant į ginčijamo sprendimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, konstatuojama, kad bankrutuojančios įmonės parduodamo turto, įskaitant turto kainos ir tvarkos patvirtinimo, klausimus buvo įgaliotas spręsti kreditorių susirinkimas, tačiau teisės normos nenumatė pareigos kreditorių susirinkimui ar administratoriui atliktį konkretų parduodamo turto vertinimą. Tokios pareigos kreditorių susirinkimui nenustatė ir Lietuvos apeliacinis teismas jau minėtoje 2012 m. spalio 18 d. nutartyje. Šiuo atveju ginčijamu nutarimu kreditoriai nusprendė dėl BUAB „Broner“ kilnojamojo ir nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos bei šio turto pardavimo kainos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neįrodinėjo kitokios nei kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintos turto vertės ir kainos, už kurią šis turtas galėtų būti parduotas, nėra pagrindo spręsti apie pareiškėjo nurodytų lygiateisiškumo ir kreditorių interesų derinimo principų pažeidimą. Taip pat pažymėtina, kad pradinės turto pardavimo kainos nustatymas nelemia kainos, už kurią turtas realiai bus parduotas. Jei potencialūs turto pirkėjai vertins parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją, egzistuos stipri pirkėjų konkurencija, ir varžytynėse parduodamo objekto kaina padidės. Pareigą aktyviai dalyvauti realizuojant turtą, siekti jį varžytynėse parduoti kuo didesne kaina turi bankroto administratorius. Ši jo pareiga kyla iš bendrosios administratoriaus pareigos ginti visų kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-338/2012). Tačiau teisės aktai nedraudžia pareiškėjui, bendradarbiaujant su bankroto administratoriumi, reklamuoti parduodamą objektą ir informuoti potencialius pirkėjus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-632/2013).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiu skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą dėl BUAB „Broner“ turto kainos ir pardavimo tvarkos patvirtinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290 str., teismas

nutarė:

atmesti kreditorių kreditoriaus UAB „Inreal valdymas“ skundą dėl BUAB „Broner“ 2013 m. sausio 11 d. vykusio kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Natalja Cikoto