Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

gydymo įstaigos VšĮ „Vilniaus rajono poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos“ atstovei gydytojai psichiatrei Jūratei Lašienei,

asmenis, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčuk,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo VšĮ „Vilniaus rajono poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos“ teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio gydymo psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą, taikymo K. Š., nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2025 m. birželio 27 d. gautas VšĮ „Villniaus rajono poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos“ teikimas dėl K. Š. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymo nutraukimo. Pažymėtina, kad tiek teismui skirtas lydraštis, tiek medikų išvada yra datuoti 2025 m. vasario mėnesiu, tačiau, kaip minėta, teismą pasiekė tik šių metų birželio mėnesio pabaigoje.

Teismo posėdžio metu gydymo įstaigos atstovė, gydytoja psichiatrė J. Lašienė nurodė, kad priverstinis gydymas K. Š. yra taikomas iki šiol. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose, kur ją ir kitus pacientus vieną kartą per savaitę lanko pati gydytoja. Gydytoja negalėjo atsakyti į teismo klausimą dėl teismui paruoštų dokumentų datos, negalėjo nurodyti, kodėl jie pasiekė teismą tik po daugiau nei keturių mėnesių. Nurodė, kad pacientės būsena per tą laikotarpį tikrai nepasikeitė. K. Š. nebėra pavojinga visuomenei. Ji nebendrauja su giminaičiais, ja rūpinasi tik globos centro darbuotojai, kurie ją aprūpina maistu, rūpinasi kitais jos poreikiais. Gydytoja psichiatrė taip pat nurodė, kad dėl kitų K. Š. susirgimų, tarp jų ir depresijos, ji beveik nesikelia iš lovos, dažniausiai žiūri televizorių, su kitais globos namų gyventojais nebendrauja. Ji negali pati apsitarnauti, jai reikalinga nuolatinė pagalba. Tačiau aplinkiniams ji jokio pavojaus nebekelia. Kambaryje gyvena su kita moterimi, bet ji tikrai nebėra pavojinga. Pasak gydytojos, nutraukus priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą, K. Š. gydymas bus tęsiamas kaip ir buvo iki šiol. Jai bus suduodami reikiami vaistai socialinių darbuotojų. Pati K. Š. vaistų priėmimu pasirūpinti negali, jai reikalinga priežiūra ir kontrolė.

Teismo posėdžio metu, prokurorė nurodė, kad įvertinus gydytojos psichiatrės nurodytas aplinkybes apie K. Š. sveikatos būklę, taip pat tai, kad ji jau nebekelia pavojaus visuomenei, reikėtų teikimą tenkinti.

Gynėjas advokatas nurodė, kad, esant tokioms aplinkybėms, kai K. Š. faktiškai negali pasirūpinti pati savimi, negali išreikšti savo valios ir nuomonės, priimti sprendimo, o yra visiškai priklausoma nuo globos namų darbuotojų, jai būtų tikslinga ir toliau tęsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą, nes taip būtų užtikrinta K. Š. sveikatos būklės ir to fakto, kad jai iš tikrųjų taikomas jai būtinas gydymas, kontrolė. Priešingu atveju, anot gynėjo, K. Š. negalint pasirūpinti savimi, netgi ir tuo atveju, jei gydymas būtų nutrauktas, ji negalėtų savarankiškai priimti jokio sprendimo, negalėtų niekaip į tai sureaguoti.

K. Š. buvo pranešta apie teikimo nagrinėjimo laiką ir vietą, pranešimą siunčiant per (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų administracija, kurios atstovai patvirtino teismui, jog nuteistajai yra žinoma apie bylos nagrinėjimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 4 dalimi, asmens, kuriam yra taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, neatvykimas į teismo posėdį nekliudo nagrinėti sprendžiamo klausimo.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas

Byloje nustatyta, kad K. Š., be kita ko, serga (duomenys neskelbtini). Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. gegužės 31 d. nutartimi K. Š., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi K. Š. priverčiamoji medicinos priemonė pakeista į kitą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamąją vietą. Ši priverčiamoji medicinos priemonė K. Š. taikoma iki šiol. Šiuo metu ją stebi VšĮ „Vilniaus rajono poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos“ gydytojai.

Kreipdamasi į teismą su teikimu VšĮ „Vilniaus rajono poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos“ specialistų komisija, susidedanti iš gydytojų psichiatrų J. Lašienės ir R. J., gydytojų komisijos pirmininkės L. V. M. nurodė, kad K. Š. gydytojų psichiatrų gydoma nuo 2016 m. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose. Stebimu laikotarpiu pacientė laikėsi gydymo režimo, nes yra nuolat prižiūrima ir kontroliuojama globos namų darbuotojų. K. Š. būklė išlieka stabili, impulsų kontrolė pakankama, tęsiamas gydymas duoda rezultatus – gyvena sveikai, jaučia nuolatinį globos namų gyventojų ir darbuotojų palaikymą, pagalbą ir rūpestį, pavojingumas visuomenei išnykęs, todėl rekomenduojama panaikinti priverčiamąją medicinos priemonę.

Palaikydama teikimą ir patvirtindama jame nurodytas aplinkybes, teismo posėdžio metu gydytoja psichiatrė J. Lašienė patvirtino, kad per visą stebėjimo laikotarpį, kuomet ji stebėjo K. Š. nuo 2025 m. sausio mėnesio, gali teigti, kad ji nebepavojinga visuomenei. Nors nuteistoji nėra savarankiška, jai yra būtina nuolatinė priežiūra ir pagalba, jos pavojingumas yra išnykęs.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, įvertinus VšĮ „Vilniaus rajono poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos“ atstovės gydytojos psichiatrės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, galima daryti išvadą, kad K. Š. psichikos būklė šiuo metu yra stabili, jos gydymą, medikamentų vartojimą užtikrina socialinės globos namų darbuotojai, nuteistoji yra nuolat kontroliuojama, nėra pavojinga visuomenei.

Pažymėtina, kad įstatymas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja psichikos būklė bei išnyksta pavojingumas (BK 98 straipsnio 6 dalis). Šiuo atveju byloje nustatyta, kad K. Š. sveikatos būklė, tarp jų ir psichikos, nepagerėjo ne dėl jai nustatyto psichikos susirgimo – (duomenys neskelbtini), bet dėl kitų gretutinių ligų, kurios progresuojant, įtakoja jos bendrąją būklę ir gebėjimą pasirūpinti savimi. Teismas sutinka su gynėjo teismo posėdžio metu išsakyta pastaba, kad tokiais asmenimis, kurie negali išreikšti savo nuomonės, priimti savarankiškai sprendimo, kuriais nesirūpina artimieji ir pan. turi pasirūpinti valstybė. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis, jų taikymas yra siejamas su asmens pavojingumu visuomenei. Būtent dėl to įstatymo leidėjo yra nustatytas šešių mėnesių terminas, praėjus kuriam turi būti įsitikinta, kad asmeniui, dėl jo pavojingumo visuomenei, vis dar būtina taikyti priverčiamąsias medicinos priemonės. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad K. Š. pavojaus aplinkiniams nekelia, jos būklė yra stabili, todėl, teismo vertinimu, taikyti jai toliau priverčiamąją medicinos priemonę yra netikslinga.

Vienok, teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu gavus duomenų, kad K. Š., nepaisant pirmiau nurodytos informacijos, susijusios su jos sveikatos būkle, yra veiksni, jos artimieji ja nesirūpina, yra aktualios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalies nuostatos, nustatančios, kad prašymą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras.

Globos (rūpybos) institucijos poreikis teikti pareiškimą dėl asmens veiksnumo ribojimo labiausiai išplaukia būtent iš valstybės perduotų funkcijų savivaldybei, kurios yra, be kita ko, socialinių paslaugų teikimo užtikrinimas. Socialinės paslaugos – tai tokios paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba dėl neįgalumo, amžiaus, socialinių problemų iš dalies ar visiškai neturinčiam, neįgijusiam arba praradusiam gebėjimus ar galimybes savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime, o vieni iš šių paslaugų tikslų – padėti įveikti socialinę atskirtį bei užtikrinti visuomenės socialinį saugumą. Asmenys, gyvenantys tam tikroje savivaldybės teritorijoje bei stokojantys veiksnumo, yra šios savivaldos bendruomenės dalis, todėl nesant artimųjų ar jų iniciatyvos, ar suinteresuotų asmenų ratui nepatenkant į subjektų sąrašą, turinčių teisę pateikti pareiškimą, globos (rūpybos) institucija ex officio ar kitų asmenų prašymu, turi pareigą padėti šiam asmeniui pasirūpinti savo gyvenimu. Atkreiptinas dėmesys, jog globos (rūpybos) institucija kaip subjektas, turintis teisę teikti pareiškimą, turi būti suprantamas ne kaip globą (rūpybą) vykdanti įstaiga, o kaip institucija, kuri prižiūri ir kontroliuoja globą (rūpybą) vykdančių įstaigų ir paskirtų globėjų (rūpintojų) veiklą. Teismas atkreipia dėmesį, kad globos namai pagal savo funkcinę prigimtį yra globos funkciją atliekanti įstaiga, todėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 463 straipsnio 1 dalies prasme nėra laikoma tinkama pareiškėja. Tinkamas pareiškėjas CPK 463 1 dalies 3 punkto prasme yra savivaldybės administracijos direktorius, kadangi būtent jam yra priskirtinos vykdomosios valdžios funkcijos savivaldybėje, o tai reiškia, jog tik jis gali kreiptis į teismą arba laikantis CPK 56 straipsnio taisyklių, įgalioti vesti bylą kitus, teisę turinčius, asmenis.

Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius šia teismo nutartimi informuotinas apie būtinumą įvertinti K. Š. psichinės bei fizinės sveikatos būklę ir, atsižvelgiant į gautus duomenis, nesant artimųjų iniciatyvos, spręsti klausimą dėl jos (ne)veiksnumo nustatymo įstatymo nustatyta tvarka, siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti K. Š. teises ir interesus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 440 straipsniu,

nutaria:

VšĮ „Vilniaus rajono poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos“ teikimą tenkinti.

Panaikinti K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį gydymą psichikos sveikatos centre pagal jo gyvenamąją vietą.

Informuoti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorių apie būtinumą įvertinti K. Š. psichinės bei fizinės sveikatos būklę ir, atsižvelgiant į gautus duomenis, nesant artimųjų iniciatyvos, spręsti klausimą dėl jos (ne)veiksnumo nustatymo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.