- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-13
- Bylos Nr.
- ATP-1101-327/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-06359-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimo J. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas J. B. surašytas už tai, kad jis 2015 m. rugpjūčio 30 d., apie 0.10 val., (duomenys neskelbtini) , vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 1,32 promilių girtumas, nepasirinko saugaus greičio, gyvenamųjų namų kieme nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į du pastatytus automobilius. Apgadino tris transporto priemones, savo automobilį paliko gretimame kieme ir iš įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 127, 222 p. reikalavimus
Be to, 2015 m. rugpjūčio 30 d., apie 1 val., J. B., būdamas neblaivus, nustatytas 1,32 promilių girtumas, viešoje vietoje Kalniečių g. prie namo Nr. 186, Kaune, garsiai plūdosi necenzūriniais žodžiais, įžeisdamas visuomenės dorovę.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimu J. B. pripažino padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) 127 str. 3 d., 130 str. 1 d., 174 str. ir skyrė administracines nuobaudas: už pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d., skyrė 1200 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; už pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., skyrė 900 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, už pažeidimą, numatytą ATPK 174 str. ir skyrė 50 Eur baudą. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. teismas paskirtas nuobaudas subendrino ir J. B. paskyrė galutinę nuobaudą – 1448 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.
Šalies argumentai
J. B. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skunde nurodo, kad aplinkybė, jog J. B. vairavo automobilį namo kieme, yra nenustatyta. Pareiškėjo teigimu, jis automobilio nevairavo ir administracinio teisės pažeidimo nepadarė, nes visą vakarą praleido su savo draugais. Skunde pažymėta, kad liudytojų parodymai neįrodo J. B. dalyvavimo eismo įvykyje. Pareiškėjas taip pat nesutinka su teiginiu, jog policijos pareigūnai apgadinto automobilio nuplėštame buferyje rado įstrigusias žibinto šukes, galimai iš „Opel“ automobilio, nepagrįstas faktais. Pareiškėjo teigimu, tai tėra tik spėjimas, nes pareigūnai nėra ekspertai.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius pateikė atsiliepimą į J. B. apeliacinį skundą, kuriame prašo J. B. skundo netenkinti ir palikti 2015 m. rugsėjo 23 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
J. B. apeliacinis skundas tenkinamas.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šioje byloje teismas paminėtų įstatymo nuostatų nesilaikė.
Vertinant ginčijamą teismo nutarimą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai neištyrė visų bylos aplinkybių ir, neapklausęs teisme liudytojų, kurie gali turėti reikšmingos informacijos dėl tiesos nustatymo administracinio teisės pažeidimo byloje, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra svarbūs, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009, N444-309/11 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs ir tai, jog vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Tik išnaudojus visas teisines priemones galima priimti sprendimą dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.
Iš bylos duomenų ir skundžiamo nutarimo akivaizdu, jog apeliantas savo kaltės nepripažino nei dėl eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinti kiti automobiliai, nei dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. J. B. neigia vairavęs automobilį. Bylos duomenų ir medžiagos analizės pagrindu nustatyta, kad teismas, siekdamas įgyvendinti teisingumą ir teisingai išspręsti administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo apklausti liudytojus, kurie matė eismo įvykį bei pareigūnus, kurie buvo atvykę į eismo įvykio vietą. Aukštesnysis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neužtikrino visų priemonių tiesos byloje nustatymui. Teismas sprendžia, jog būtina apklausti visus įvykio liudytojos prieš priimant galutinį procesinį teismo sprendimą. Nustatytos aplinkybės apylinkės teismo nebuvo išsiaiškintos, sprendžiant dėl asmens kaltumo nepakankamai išnaudotos priemonės objektyviai tiesai nustatyti ir teisingam bei neabejotinam sprendimui priimti, todėl yra pagrindas bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui bei pašalinti nustatytus trūkumus.
Vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta.
Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino byloje iškilusių prieštaravimų, nesurinko visų neabejotinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų. Apylinkės teismas pažeidė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl paminėtų procesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu.
Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl pats negali pašalinti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Kauno apylinkės teismo nutarimas yra naikinamas, J. B. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo motyvai yra nevertinami, kad tai nedarytų įtakos bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau į juos turi būti atsižvelgta iš naujo nagrinėjant bylą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
J. B. apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarimą panaikinti ir J. B. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.