Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Viktoras Dovidaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-794/12

Teisėjas Jonas Ivanauskas Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00405-2009-3

2012 m. rugsėjo 6 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Dovidaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d., 182 str. 2 d. ir nuteistas: pagal BK 300 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė A. V. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. rugsėjo 30 d.

Iš A. V. priteista 5115,95 Lt ekstradicijos išlaidų Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d., pripažinta nukentėjusiosios D. K. (atstovaujančios IĮ (duomenys neskelbtini)) bei UAB (duomenys neskelbtini) teisė į civilinių ieškinių patenkinimą ir klausimas dėl civilinių ieškinių dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo, laikė ir gabeno žinomai netikrą, 2008 m. lapkričio 19 d. M. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo jo nuotrauka, ir 2009 m. vasario 17 d. pateikė šį vairuotojo pažymėjimą IĮ (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, darbuotojams, sudarydamas nuomos sutartį dėl automobilio MERCEDES BENZ SPRINTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu laikė, gabeno ir panaudojo netikrą vairuotojo pažymėjimą, t.y. A. V. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d., padarymą.

Be to, A. V. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, 2009 m. vasario 17 d. kreipėsi į IĮ (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl automobilio nuomos, bei nutylėdamas esminę apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybę, kad automobilio grąžinti neketina, ir tokiu būdu suklaidindamas IĮ (duomenys neskelbtini) savininkę D. K., pastarajai dėl suklydimo apgaulės įtakoje, sutikus išnuomoti automobilį, su ja sudarė transporto priemonės nuomos sutartį, kurios pagrindu jam, laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 17 d. iki 2009 m. vasario 19 d., buvo perduotas naudotis UAB (duomenys neskelbtini) priklausantis automobilis MERCEDES BENZ SPRINTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), 60003 litų vertės. Tokiu būdu A. V. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, UAB (duomenys neskelbtini), priklausantį automobilį MERCEDES BENZ SPRINTER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 32860,58 litų materialinę žalą, ir IĮ (duomenys neskelbtini) 31808,90 litų materialinę žalą, t.y. A. V. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., padarymą.

Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas A. V. neginčija savo kaltės dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d., BK 182 str. 2 d., padarymo, bet prašo sumažinti jam paskirtą bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. V. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnius, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, A. V. yra nevedęs, nedirbantis, praeityje baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 111-112, 121, 124, 125), nors praeityje pastarasis nebuvo teistas, šioje byloje nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, kita – prie sunkių nusikaltimų kategorijų. Be to, ikiteisminio tyrimo metu apeliantas slapstėsi, buvo paskelbta jo tarptautinė paieška bei išduotas Europos arešto orderis, o perdavus jį Lietuvos Respublikai, pastarasis buvo laikomas suėmime. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad apeliantas iš administracinių nubaudimų tinkamų išvadų nepadarė, yra linkęs nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, todėl apylinkės teismas pagrįstai jam paskyrė griežčiausią bausmės rūšį, numatytą BK 300 str. 2 d. sankcijoje, t.y. laisvės atėmimą, pažymint ir tai, jog už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d., padarymą, numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Tuo tarpu, aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti BK 62 str. ar BK 54 str. 3 d. nuostatas, reglamentuojančias švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Nustatydamas paskirtos bausmės dydį, apylinkės teismas įvertino tai, jog apeliantas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, ką pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.), tuo tarpu atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, pagrįstai nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai žymiai mažesni nei įstatymo sankcijose numatyti šios bausmės rūšies vidurkiai. Be to, teismas parinko ir palankesnį nuteistajam bausmių bendrinimo būdą ir, paskirtas bausmes iš dalies sudėjęs, galutinę bausmę A. V. paskyrė taipogi neviršijančią BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatyto laisvės atėmimo vidurkio. Todėl nuteistajam paskirtą galutinę laisvės atėmimo dvejiems metams ir devyniems mėnesiams bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra jokio teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ar keisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.