Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-05-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-422-462-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-04
Bylos Nr.
1A-422-462-2012
Teisminio proceso Nr.
1-78-1-00025-2010-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Remigijus Preikšaitis (pirm.), Savinijus Katauskas, Stasys Valužis
Nuteistasis
R. B.
Kategorijos

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-422-462/2012

Teisėjas Virginijus Gedeikis (Proceso Nr. 1-78-1-00025-2010-7)

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.2.2.; 1.1.8.3. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

teisėjų Savinijaus Katausko ir Stasio Valužio,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,nuteistajam R. B.,gynėjai advokatei Danguolei Žilinskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012-02-29 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuteistojo R. B. sulaikymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas už tai, kad pa­gro­bė sve­ti­mą tur­tą įsibrovęs į patalpą:

jis 2010 m. sausio 16 d. naktį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išlaužęs ir sugadinęs statinio dviejų durų dvi įleidžiamas spynas, kurių bendra vertė 330 Lt, įsibrovė į AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ buitines patalpas Žemaitės g. 5B, Plungėje. Iš ten pagrobė bendrovės signalinę liemenę 43 Lt vertės, neįvertintas darbo pirštines ir kepures, nukentėjusiojo A. Š. du lovos uždangalus, bendros 40 Lt vertės, naktinę užuolaidą 10 Lt vertės, 2 didesnius ir 4 mažesnius puodelius su lėkštutėmis, bendros 15 Lt vertės, odines pirštines 8 Lt vertės. Šia nusikalstama veika nukentėjusiajam A. Š. padarė turtinę žalą už 73 Lt, AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialui „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ turtinę žalą už 373 Lt.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. B. apeliaciniu skundu prašo perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tyrėjas A. Staponkus norėjo pirkti iš jo telefoną, kuris buvo išimtas jo sulaikymo metu kitoje baudžiamojoje byloje. Tyrėjas A. Staponkus paaiškino, jog negalės atsiskaityti su juo (perduoti cigarečių, kavos ir kt.), todėl nurodė, kad reikia rašyti prašymą, kad telefoną tariamai jis perduoda J. S., kuris šioje byloje buvo apklaustas liudytoju, o lapą jis buvo perdavęs teismui. Tačiau J. S. nurodė, kad jokio lapo ar perduotinų daiktų jam nenešė. Todėl mano, kad šioje byloje turėtų būti ištirta, kas šį lapą pildė, kokiu būdu dingo jo telefonas iš Plungės areštinėje saugomo seifo. Siekiant tai išsiaiškinti, turi būti apklaustas pareigūnas tą dieną budėjęs areštinėje. Kadangi jis paėmė tą jo prašymą (kurį buvo parašęs, kaip liepė tyrėjas A. Staponkus), kuriame buvo parašyta, jog telefoną perduoda J. S.

Apeliantas mano, kad kaip įrodymo jo kaltei pagrįsti, nepakanka vien rasto arbatos puodelio, kurį išėmė iš K. S. gyvenamosios patalpos, su kuria jis gyveno iki sulaikymo, o po sulaikymo ji jau buvo persikėlusi gyventi į kitą kambarį. Tas puodelis galėjo būti bet kieno kito, nes ten „(duomenys neskelbtini)“, Plungėje, gyvena ne vienas nuomininkas ir pasitaiko atvejų kai išnuomojamas kambarys ir jame yra randama iš anksčiau paliktų daiktų (indų, patalynės, baldų). Todėl tas puodelis jau galėjo ten būti, kai jis išsinuomavo tą kambarį, nes jis tenai rado daug paliktų daiktų.

Apeliantas pažymi, kad pirminės jo apklausos metu advokatas iš tikrųjų nedalyvavo. Nes advokatė atėjo kai procesinis veiksmas jau buvo baigtas, ir kabinete sėdėjo tyrėjai A. Staponkus ir kita tyrėja. Advokatė pasakė, kad pasirašys tada vėliau, o apklausoje ji nedalyvavo. Pirmojo posėdžio metu advokatė taip pat prisipažino, kad nedalyvavo apklausoje, o jis nedavė jokių parodymų, o tik pasirašė tai, ką buvo surašę tyrėjai. Jis tik norėjo, kad nupirktų jo telefoną ir atneštų jam ką sutarė. Šio nusikaltimo jis nepadarė.

Nuteistasis R. B. ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo R. B. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Apeliantas teigia, kad šio nusikaltimo jis nepadarė ir pažymi, kad kaip įrodymo jo kaltei pagrįsti, nepakanka vien rasto arbatos puodelio, kurį išėmė iš K. S. gyvenamosios patalpos, su kuria jis gyveno iki sulaikymo. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti, todėl teisėjų kolegija juos atmeta. Bylos duomenimis nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta visiškai.

Nuteistojo R. B. kaltė yra įrodyta visumos ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų ir ištirtų teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegija neabejoja, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį vagystę kvalifikuojantis požymis yra vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Taigi „įsibrovimo“ bei „patalpos“, „saugyklos“ ir „saugomos teritorijos“ sąvokų aiškinimas yra esminis dalykas tinkamam padarytos veikos kvalifikavimui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo bylose“ aiškinama, kad įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas, t. y. padarytas prieš turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimą, patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įvairiais būdais: įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Svarbu, kad tai būtų padaroma prieš turto savininko ar teisėto valdytojo valią.

Saugykla Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies prasme laikomas tam tikras įrenginys, specialiai įrengtas ar skirtas nuolatiniam ar laikinam materialių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.) ir apsaugotas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (saugykla – seifai, konteineriai, refrižeratoriai, kasos aparato pinigų stalčiai, kt.; saugoma teritorija – prekybinių ar krovinių).

Byloje esančiame 2010-01-16 Įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose yra užfiksuota įvykio vieta, t. y. statinys Žemaitės g. 5B, Plungėje. Šiuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuota, kad matyti laužimo žymės lauko ir vidaus duryse, sugadintos dvi įleidžiamos spynos duryse, išimtas lango stiklas, rūbų ir daiktų spintų durys praviros, dvi sofos-lovos be uždangalų, langas be naktinių užuolaidų, likęs vienas puodelis su lėkštute (ant puodelio nupiešta vyšnios kekė) (b. l. 5-12). Be to, iš byloje esančio AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ pareiškimo matyti, kad įsilaužimo metu buitinėse patalpose buvo sugadintos dvejos durys, pavogta signalinė liemenė, darbo pirštinės, kepurės, filialui padaryta turtinė žala už 373 Lt. (b. l. 15).

Tai, kad apeliantas 2010-01-16 naktį, išlaužęs ir sugadinęs statinio dviejų durų dvi įleidžiamas spynas, kurių bendra vertė 330 Lt, įsibrovė į AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ buitines patalpas Žemaitės g. 5B, Plungėje (taigi įsibrovęs į saugomą patalpą, nes tam reikėjo pašalinti kliūtis – išlaužti įleidžiamas spynas), ir iš ten pagrobė kaltinime nurodytus daiktus, leidžia jo veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad po įvykdyto įsilaužimo dingo bendrovės signalinė liemenė 43 Lt vertės, neįvertintos darbo pirštinės ir kepurės, nukentėjusiojo A. Š. du lovos uždangalai, bendros 40 Lt vertės, naktinė užuolaida 10 Lt vertės, 2 didesni ir 4 mažesni puodeliai su lėkštutėmis, bendros 15 Lt vertės, odines pirštines 8 Lt vertės.

Šiuo atveju byloje vienas svarbiausių įrodymų, pagrindžiančių apelianto kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., yra 2011-03-17 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas (b. l. 26-28). Jis patvirtina, kad K. S. pateikė puodelį su vyšnių paveikslėliu ir mėlynos spalvos užuolaidas, daiktai buvo apžiūrėti, pagal pakvitavimą grąžinti A. Š.

Apibendrinant pirmosios instancijos teisme apklaustos liudytojos K. S. parodymus matyti, kad ji aiškiai patvirtino, kad su apeliantu kartu gyveno nuo 2010 metų gegužės mėnesio, jo nuomojamame bute „(duomenys neskelbtini)“, Plungėje...kai ji ten atėjo gyventi bute buvo mėlynos spalvos naktinės užuolaidos, du puodeliai su nupieštomis vyšniomis, kurių vieną R. B. sudaužė (b. l. 123-124). Visą tai apeliacinės instancijos teismui leidžia konstatuoti, kad būtent nuteistasis įvykdė kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką ir pagrobtus daiktus parsinešė į savo gyvenamąją vietą, t. y. „(duomenys neskelbtini)“, Plungėje.

Apeliantas teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę neigė (b. l. 96-97), tačiau apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2011-04-06 jis parodė, kad 2010 m. pradžioje, tikslios datos nepamena, sugalvojo ką nors apvogti. Apie 1 val. nuėjo prie pastato, kuris yra Plungėje prie geležinkelio, netoliese rado geležinį strypą, kuriuo išlaužė dvejas duris – išorines ir vidines. Įėjęs į vidų nieko vertingo nerado, todėl paėmė nuo lovų du uždangalus, nuėmė užuolaidą, paėmė du puodelius su lėkštutėmis, keturis mažus puodelius, odines pirštines, liemenę, darbines pirštines, dar kažką. Visus daiktus parsinešė į savo butą „(duomenys neskelbtini)“, Plungėje. Pavogtais daiktais naudojosi pats, kai kuriuos kažkam atidavė. Namuose dar iki šiol turi užuolaidas ir puodelį (b. l. 36).

Pažymėtina, kad asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. 27-1). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 2 d.). Be to, įtariamasis duodamas pirminius parodymus neturėjo laiko sugalvoti gynybinės pozicijos, todėl būtent įtariamojo pirminių parodymų svarba yra didelė ir, mano, jog jų kaita ateityje turi būti vertinama labai atsargiai, o konkrečiai šiuo atveju, atsižvelgiant į kitus byloje surinktus apelianto kaltę pagrindžiančius įrodymus, kritiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą apkaltinamajame nuosprendyje privaloma nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir išdėstyti motyvus, kuriais atmetami kiti įrodymai. Tokia įrodymų analizė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atlikta, nuteistojo kaltė grindžiama ne prielaidomis, o teismo posėdyje ištirtais ir tarpusavyje susijusiais įrodymais. Teismas pateikė jų visumos analizę, susiedamas įrodymus į vientisą loginę grandinę, leidusią susiformuoti teismo vidinį įsitikinimą dėl R. B. kaltumo, šiam padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis nuteistojo R. B. veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, šio teismo atliktam įrodymų vertinimui nepritarti neturi jokio pagrindo.

Apeliantas savo skundą grindžia taip pat tuo, kad pirminės jo apklausos metu advokatas iš tikrųjų nedalyvavo. Tačiau byloje esantis Įtariamojo apklausos 2011-04-06 protokolas patvirtina, kad apklausos metu advokatė A. Morkvėnienė metu dalyvavo. Protokolo kitoje pusėje yra advokatės A. Morkvėnienės antspaudas bei parašas, jog ji dalyvavo atliekant šį procesinį veiksmą, be to, protokolą pasirašė ir pats nuteistasis (b. l. 36), taip patvirtindamas, jog sutinka su jame nurodytomis aplinkybėmis, tuo pačiu, kad jo teisė į gynyba buvo tinkamai užtikrinta.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde nurodoma daug įvairių aplinkybių, kurios nesusijusios su nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu bei jos įrodinėjimu (pvz., kad tyrėjas A. Staponkus tariamai norėjo pirkti iš jo telefoną, kuris buvo išimtas sulaikymo metu kitoje baudžiamojoje byloje; bei, jog byloje turėtų būti ištirta, kas pildė Prašymą leisti perduoti daiktus, maisto produktus ar banderolę su spauda, kokiu būdu dingo jo telefonas iš Plungės areštinėje saugomo seifo ir pan.), todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl paskirtos bausmės

Teismas pripažinęs apeliantą kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. nuteisė jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kaltinamasis būdamas anksčiau teistas aštuonis kartus už nusikaltimus nuosavybei nedaro teigiamų išvadų, nesiekia gyventi dorai, vėl nusikalto ir teisiamas už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą. Nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą po paskutinio nuteisimo 2006-02-08 nuosprendžiu, todėl jo veikoje yra nusikaltimų recidyvas (b. l. 131).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2003 m. birželio 20 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ Nr. 40 3.1.13 punkte išaiškino teismams, jog teismas privalo motyvuoti ne laisvės atėmimo bausmės paskyrimą recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą. Tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Kolegija išskirtinių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog bausmės tikslai nuteistajam R. B. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba skiriant švelnesnės rūšies bausmę, šioje byloje nenustatė. Priešingai, bylos duomenys leidžia manyti, kad jis linkęs nusikalsti, nenori laikytis įstatymų, gyventi dorai ir sąžiningai. R. B. tyčines nusikalstamas veikas daro sistemingai.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 str. 1 d. nuostatas taikė tinkamai, tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais. Beje, nors pirmosios instancijos teismas nuteistajam už svetimo turto pa­gro­bimą įsibrovus į patalpą paskyrė griežčiausią bausmės rūšį, tačiau jos trukmę nustatė artimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. sankcijos minimaliam dydžiui.

Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Plungės rajono apylinkės teismo 2012-02-29 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Remigijus PreikšaitisTeisėjai Stasys ValužisSavinijus Katauskas