Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nuteistajam A. S., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Alytaus rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-06-22 nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir jam paskirta bausmė - laisvės atėmimas 5 (penkeriems) mėnesiams; priteista iš A. S. civiliniam ieškovui VšĮ (duomenys neskelbtini) 380 (trys šimtai aštuoniasdešimt) litų nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 700 (septyni šimtai) litų išlaidų už advokato padėjėjos teisines paslaugas; priteista iš A. S. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui 514,24 (penki šimtai keturiolika litų 24 ct) litų išlaidų už atliktus tyrimus; ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis 2011 m. vasario 11 d., nenustatytu laiku įsibrovė į VšĮ (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė svetimą turtą: kompiuterio monitorių, kurio nomenklatūrinis Nr. 203510051T, modelis „Samsung B 193N 18,5“ 5MS, priklausantį VšĮ (duomenys neskelbtini), kurio vertė 380 Lt, padarydamas VšĮ (duomenys neskelbtini) 380 Lt turtinę žalą.

Alytaus rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras skundžia apeliacine tvarka Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-06-22 nuosprendį, prašo jį pakeisti – A. S. už BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą skirti laisvės atėmimo bausmę 2 metams. Nurodo, kad teismas pagrįstai pripažino A. S. kaltu pagal BK 178 str. 2 d., tačiau neteisingai nustatė bausmės dydį. Teismas nuosprendyje nurodė, į ką atsižvelgia skirdamas kaltinamajam bausmę – tai yra į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, nustatė jo atsakomybę sunkiančią aplinkybę (neblaivumą), praeityje teistas 4 kartus, sistemingai nusikalsta, jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas, jis yra linkusi nusikalsti asmenybė, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro. Teismas nustatė jam bausmę mažesnę, nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės vidurkis nepagrįstai. BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkis yra augiau kaip 3 metai, todėl 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra pernelyg švelni. Tokiu būdu teismas, paskirdamas mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis bausmę, neįgyvendino baudžiamojo įstatymo paskirties, netinkamai individualizavo A. S. bausmę.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir nuteistojo gynėja advokatė prašė palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Alytaus rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Prokuroras neskundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, jis skundžia nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, pernelyg švelnios bausmės. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir teisingai paskyrė A. S. bausmę.

Teismas, skirdamas bausmę A. S., atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas teisingai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas teisingai pripažino tai, kad A. S. nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų ir alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis praeityje keturis kartus teistas už turtinius nusikaltimus, sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus, eilę kartų baustas už smulkaus svetimo turto pagrobimą, kas rodo susiformavusias jo antivisuomenines nuostatas. Teismas taip pat įvertino tai, kad jis įrašytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos centro priklausomybių ligų įskaitą, nustatytos diagnozės: lengvas protinis atsilikimas, psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opiodus. Pagal šias diagnozes jis gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Visa tai liudija, jog nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų darymas yra jo gyvenimo būdas, pragyvenimo šaltinis. Todėl teismas pagrįstai ir teisingai parinko terminuotą laisvės atėmimo bausmės rūšį (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.). Nustatant bausmės dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, atsiprašė nukentėjusiojo, sutinka atlyginti pareikštą civilinį ieškinį, ir nustatė laisvės atėmimo bausmės dydį, mažesnį nei įstatymo sankcijoje numatytosios bausmės vidurkis.

Nors bausmės rūšies bei jos dydžio parinkimas yra teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, prerogatyva, tačiau individualizuodamas bausmę teismas yra saistomas bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmių skyrimo nuostatomis. Šių imperatyvų taikymui taip pat įtakos turi konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės, teisės į teisingą teismą, proporcingumo bei kiti principai. Konstitucinis Teismas 2003-06-10 nutarime nurodė, kad „konstitucinė teisė į teisingą teismą inter alia reiškia ne tik tai, kad teismo proceso metu turi būti laikomasi baudžiamojo proceso teisės principų ir normų, bet ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi būti teisinga; baudžiamajame įstatyme turi būti numatytos visos galimybės teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, paskirti teisingą bausmę. Neteisingos bausmės paskyrimas reikštų, kad yra pažeidžiama asmens teisė į teisingą teismą, taigi ir Konstitucijos 31 str. 2 d. bei konstitucinis teisinės valstybės principas“. Teismo pareiga paskirti teisingą bausmę įtvirtinta ir BK 41 str. 1 d. 5 p., kuriame numatyta, kad bausmė turi užtikrinti ir teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-11-02 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A–331/2011).

Įstatymas numato, kad už BK 178 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą kaltas asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Įstatymų leidėjas teismui suteikia teisę parinkti vieną iš alternatyvių bausmių – baudą, arba areštą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki 6 metų. Todėl akivaizdu, kad vien laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkis nėra pagrindinis bausmės dydį apsprendžiantis kriterijus. A. S. pagrobė svetimą turtą - kompiuterio monitorių, priklausantį VšĮ (duomenys neskelbtini), kurio vertė 380 Lt, tuo padarydamas VšĮ (duomenys neskelbtini) 380 Lt turtinę žalą. Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Pagal Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 1995-03-08, 1998-10-27, 2003-03-04 nutarimai). Pagal baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 str.) kontekstą tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija) (Konstitucinio Teismo 2004-01-26 nutarimas). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas bausmės dydį nustatė visiškai atsižvelgdamas į pagrobto turto dydį ir paskyrė teisingą bausmę.

Kolegijos nuomone, A. S. teismas paskyrė teisingą bausmę. 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme gali būti pasiekti bausmės tikslai ir įgyvendintas teisingumo principas.

Daroma išvada, kad Alytaus rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.