Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-207-135/2007

Teisėja Silva Gerybienė Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.3.4

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. gegužės 24 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Mažeikių r. apylinkės teismo 2007-03-22 nuosprendžio, kuriuo E. V. nuteistas pagal LR BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams. Iš nuteistojo E. V. nukentėjusiojo A. D. naudai priteista 2109,47 Lt turtinės ir 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. nuteistas už tai, kad jis 2005-12-19 apie 01.00 val. pramogų centre ,,Boulingo takas“, esančiame Gamyklos g. 1, Mažeikiai, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio tyčia sumušė nukentėjusįjį A. D., padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdyje prokurorė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (LR BPK 328 str. 4 p.).

Nuteistojo skundo argumentas, kad jam pareikštas kaltinimas neatitinka LR BK 135 str. 1 d. dispozicijos, todėl dėl šio teismo padaryto įstatymo pažeidimo viso proceso metu nuolat buvo pažeidinėjama jo teisė į gynybą, nes pareiškus nekonkretų, LR BK 135 str. 1 d. dispozicijos neatitinkantį kaltinimą jam buvo sudėtinga nuo tokio kaltinimo gintis, atmestinas kaip nepagrįstas. Tiek E. V. pareikštame kaltinime, tiek apylinkės teismo nuosprendyje yra aiškiai nurodyta, kokius veiksmus E. V. atliko nukentėjusiojo A. D. atžvilgiu, kokias pasekmes sukėlė E. V. veiksmai, kad pagal kilusias pasekmes A. D. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tai, kad prokuroras, pareikšdamas kaltinimą, taipogi teismas, pripažindamas E. V. kaltu pagal LR BK 135 str. 1 d., pažodžiui nesilaikė LR BK 135 str. 1 d. dispozicijos, nelaikytina esminiu kaltinamojo akto turinio defektu ir esminiu LR BPK pažeidimu, suvaržiusiu, kaip skunde nurodė nuteistasis, jo teisę į gynybą. Nuteistasis neginčijo smurto panaudojimo nukentėjusiojo A. D. atžvilgiu fakto, bet teigė, jog apylinkės teismas nuosprendį grindė prieštaringais ir abejotinos įrodomosios reikšmės įrodymais, neatsižvelgdamas į tai, kad byloje buvo labai daug abejonių, ar būtent jis sunkiai suluošino nukentėjusįjį, ir visiškai nepagrįstai šių abejonių netyrė ir nepašalino. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, nuteistojo E. V. kaltė įvykdžius LR BK 135 str. 1 d. numatytą nusikaltimą nustatyta teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nustatytų jų vertinimo taisyklių. Kad būtent nuteistojo E. V. smurtiniai veiksmai sąlygojo nukentėjusiojo A. D. sunkų sveikatos sutrikdymą, patvirtina byloje esančios specialisto išvados, teismo medicinos eksperto V. A. apklausa, peržiūrėta filmuota įvykio medžiaga. Jokių prieštaravimų tarp šių įrodymų nėra, jie gauti ir ištirti įstatymo nustatyta tvarka. Priešingai nei teigia apeliantas, byloje esančios specialisto išvados patvirtina viena kitą, antroji papildo pirmąją. Specialisto išvadoje Nr. 3005/05 (03) nurodyta, kad A. D. muštinė žaizda pakaušio kairėje galėjo būti patirta ir pasekoje vieno traumuojančio smūginio kontakto su kietu bukabriauniu paviršiumi ar jį turinčiu daiktu, tikėtina, kad būtent dėl traumuojančio smūginio poveikio į pakaušio kairę pusę lūžo kaukolės skliautas ir pamatas pakaušinės dalies kairėje. Dėl šios patirtos sunkios galvos traumos su kaukolės skliauto ir pamato lūžiu A. D. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Ekspertas taip pat nurodė, kad filmuota video medžiaga, kurioje užfiksuotas nagrinėjamas įvykis, galėtų patikslinti traumos mechanizmą (1 t., b.l. 36). Todėl buvo skirta atlikti papildomą tyrimą. Komisijinėje specialisto išvadoje Nr. KG 1/06 (03) ekspertas, išanalizavęs pateiktos filmuotos medžiagos duomenis, nurodė, jog A. D. buvo klinikinės būklės E. V. poveikio metu ir po šio poveikio, o tai atspindi patirtą sunkią galvos smegenų traumą. E. V. poveikiai buvo į patirto A. D. kaukolės lūžio protekciją. Dėl šios priežasties teismo medicininiu požiūriu labiausiai tikėtina, kad būtent E. V. veikos pasekoje A. D. patyrė sunkų sveikatos sutrikdymo mastą apsprendusį kaukolės smegeninės dalies kaulų lūžį. Poveikis į A. D. galvos pakaušinės dalies kairę pusę tiek trankant jo galvą į grindis, tiek spiriant batu apauta koja tyrimui pateiktoje filmuotoje medžiagoje buvo vieno ir to paties asmens – E. V. (1 t., b.l. 42). Teismo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas V. A. patvirtino savo išvadas (2 t., b.l. 106-107). Teismas pagrįstai nutarė prašymo dėl ekspertizės skyrimo netenkinti ir jį atmesti, nes specialisto išvados yra išsamios, aiškios, konkrečios, jos ir teismo medicinos eksperto apklausa pateikė atsakymus į iškilusius klausimus, nesukeldamos jokių abejonių dėl nukentėjusiojo sužalojimų. Be to, teisiamojo posėdžio metu po teismo medicinos eksperto apklausos nuteistasis ir jo gynėjas daugiau jokių klausimų specialistui neturėjo ir neuždavė (2 t., b.l. 107). Dėl minėto prašymo teismas priėmė protokolinę nutartį – dėl priimto sprendimo nesurašė atskiro procesinio dokumento, jį priėmė vietoje (teismo posėdžių salėje) ir paskelbė. Teismo priimtas sprendimas užrašytas teisiamojo posėdžio protokole (2 t., b.l. 109). Tokiu būdu teismas, priešingai nei skunde nurodė apeliantas, tinkamai išsprendė pateiktą prašymą, nepažeisdamas jokių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Atlikta byloje surinktų įrodymų analizė paneigia apelianto teiginį, kad buvo remiamasi vien nukentėjusiojo A. D. parodymais, kuriuos jis davė po to, kai jį atstovaujantis advokatas prieš tai buvo supažindintas su visa tuo metu surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė visuma ištirtų įrodymų, tarp jų ir A. D. parodymais, kurie patvirtindami ir papildydami vieni kitus sukuria išsamų nusikalstamos veikos vaizdą. Nukentėjusiojo A. D. parodymai nesikeitė, išliko nuoseklūs ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, todėl jais nesiremti teismui nebuvo jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo aptarti įrodymai paneigia nuteistojo apeliaciniame skunde pateiktas nusikalstamos veikos aplinkybių interpretacijas, be jokių abejonių patvirtindami E. V. kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo padarymu.

Nuteistojo prašymas kvalifikuoti jo veiką pagal LR BK 136 str. taipogi netenkintinas. Veikos kvalifikavimą pagal LR BK 136 str. lemia neteisėtų ar itin įžeidžiančių nukentėjusiojo veiksmų, staiga kilusio didelio susijaudinimo dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų (afektinės tyčios buvimo) ir nedelsiant įvykdyto atsako – sunkaus sveikatos sutrikdymo konstatavimas. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. D. parodė, kad su E. V. visiškai nebendravo, pirmas E. V. jis nesudavė nei karto, tik stumtelėjo (2 t., b.l. 55-57). Liudytojai A. P., L. V., T. S., D. A., A. M. patvirtino nukentėjusiojo parodymus, teigdami nematę, jog kas nors būtų mušęsis, ar A. D. būtų su kuo nors sukonfliktavęs prie stalelio, konfliktas ir susistumdymas prasidėjo prie baro (2 t., b.l. 79-80, 82-84, 95). Tai paneigia nuteistojo E. V. teiginį, kad nukentėjusysis A. D. dar prieš grumtynes su juo konfliktavo, dar sėdint prie bendro stalo pramogų centre sudavė jam ne vieną smūgį į veidą, įžeidinėjo. Be to, ši apelianto nurodyta aplinkybė negalėtų būti pagrindas pripažinti, kad jis veikė afektine tyčia. Tarp susijaudinimo ir kaltininko veiksmų turi praeiti labai nedaug laiko – atsakas turi sekti iš karto po neteisėtų ar itin įžeidžiančių nukentėjusiojo veiksmų, nes fiziologinio afekto būsena tęsiasi labai trumpą laiką. O nuteistais parodė, jog dar iš pradžių ramino nukentėjusįjį, todėl įvykio metu jis negalėjo būti staiga labai susijaudinęs. Iš to darytina išvada, jog A. D. neatliko neteisėtų ar itin įžeidžiančių veiksmų E. V. atžvilgiu, dėl kurių jis galėjo staiga labai įsižeisti ar itin susijaudinti ir sunkiai sužaloti žmogų. Todėl nuteistojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti ne pagal LR BK 136 str., o pagal LR BK 135 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, daro išvadą, jog bausmė E. V. paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka LR BK 41 str. nurodytą bendrąją bausmės paskirtį. Skirdamas E. V. bausmę už padarytą nusikaltimą, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas įvertino tai, kad padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, o tai didžiausia žmogaus vertybė, kad E. V. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, turi mažametį vaiką, kuriam nustatytas lengvas neįgalumo lygis, padeda jį išlaikyti, E. V. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta (2 t., b.l. 126). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šiuos apelianto veiką ir jo asmenybę apibūdinančius duomenis, įvertinęs kitas nustatytas aplinkybes, E. V. skyrė realią mažesnę negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Kadangi E. V. nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, negali būti taikomas LR BK 75 str., numatantis bausmės vykdymo atidėjimą. Kolegijos nuomone, teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas įvertino ir pritaikė tinkamai, jų nepažeidė. Taigi švelninti nuteistajam paskirtą bausmę nėra įstatyminio pagrindo.

Išanalizavus bylos medžiagą matyti, kad apylinkės teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, iš nuteistojo E. V. nukentėjusiajam A. D. priteisdamas 2109,47 Lt turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis nepagrįstai prašė priteisti patirtus nuostolius: 400 Lt dėl įvykio metu dingusio mobiliojo telefono, 291,10 Lt dėl nedarbingumo negauto darbo užmokesčio, 130 Lt dėl nedalyvavimo varžybose iš sporto klubo negautų dienpinigių. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis būtų pagrobęs nukentėjusiojo telefoną, pats nukentėjusysis parodė nežinąs, kokiu momentu jį parardo (2 t., b.l. 56). Kaltininkui padarius materialinę žalą pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini realiai nusikaltimu padarytos materialinės žalos dydžio. Negautos pajamos – šiuo atveju 291,10 Lt negauto darbo užmokesčio ir 130 Lt negautų dienpinigių – nepriteisiamos. Todėl nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys turtinės žalos atlyginimo dalyje mažintinas dingusio telefono verte ir negautų pajamų dydžiu – iš viso 821,10 Lt. Likusioje dalyje nukentėjusiojo civilinis ieškinys yra tinkamai pagrįstas pateiktais dokumentais, teismo motyvuotas (2 t., b.l. 127).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutaria:

Mažeikių r. apylinkės teismo 2007-03-22 nuosprendį pakeisti civilinio ieškinio dalyje: iš nuteistojo E. V. nukentėjusiojo A. D. naudai priteisti 1288,37 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.