- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-04
- Bylos Nr.
- e2S-677-856/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- Šiaulių teritorinės ligonių kasos
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7954-1004/2017, kuria ieškinys perduotas nagrinėti Šiaulių apygardos administraciniam teismui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Šiaulių teritorinė ligonių kasa ieškiniu dėl žalos atlyginimo kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo M. S. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui padarytą žalą – 20,64 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. birželio 28 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui M. S. dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo perdavė nagrinėti Šiaulių apygardos administraciniam teismui.
3. Teismas nurodė, kad ginčas byloje yra keliamas iš santykių, atsiradusių teritorinei ligonių kasai vykdant viešojo administravimo veiklą, ieškovės reikalavimai nėra grindžiami civilinio kodekso teisės normomis dėl žalos atlyginimo, todėl kyla iš administracinių teisinių santykių, o ne iš civilinių teisinių santykių dėl žalos atlyginimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė Šiaulių teritorinė ligonių kasa prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti civilinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai konstatavo, kad ginčas yra susijęs vien su administraciniais privalomojo sveikatos draudimo įmokų išieškojimo santykiais. Ieškinyje ieškovė prašė priteisti ne įmokas į PSDF biudžetą, bet atsakovui suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš PSDF biudžeto lėšų, išlaidas. Atsakovas pagal Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenis sveikatos priežiūros paslaugų gavimo metu nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu, todėl jam atsirado prievolė atlyginti PSDF biudžetui gautų paslaugų išlaidas, t. y. padarytą žalą.
4.2. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. birželio 28 d. nutartyje netinkamai vadovavosi Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 23 d. nutartimi, nes šios bylos nėra analogiškos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantės Šiaulių teritorinės ligonių kasos atskirasis skundas tenkinamas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis)). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
6. Ieškovė Šiaulių teritorinė ligonių kasa kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo M. S. priteisti PSDF biudžetui padarytą 20,64 Eur žalą, kuri, pasak ieškovės, buvo padaryta M. S. nepagrįstai pasinaudojus sveikatos priežiūros paslaugomis nesumokėjus privalomojo sveikatos draudimo įmokų.
7. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnis, reglamentuojantis bylų priskyrimą administracinių teismų kompetencijai, numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Taigi, vadovaujantis minėta teisės norma, administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.
8. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 23 d. nutartimi, kurioje yra nurodyta, kad teritorinė ligonių kasa yra privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti institucija. Teritorinė ligonių kasa įgyvendina Sveikatos draudimo įstatymo ir kitų privalomojo sveikatos draudimo sistemą nustatančių teisės aktų nuostatas, administruoja ir paskirsto specialaus valstybinio finansinio fondo – privalomojo sveikatos draudimo fondo – lėšas. Pagal savo pobūdį teritorinės ligonių kasos vykdoma veikla atitinka viešojo administravimo apibrėžimą (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 23 d. nutartį byloje UAB „Baltic Orthoservice“ v. Vilniaus teritorinė ligonių kasa).
9. Aptariamu atveju ginčas byloje yra keliamas iš santykių, atsiradusių teritorinei ligonių kasai vykdant šią viešojo administravimo veiklą. Tačiau šiuo atveju ieškovės reikalavimai atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą kyla iš civilinių teisinių santykių dėl žalos atlyginimo, o ne iš administracinių teisinių santykių. Nustačius, kad reikalavimas atlyginti žalą kyla iš civilinių teisinių santykių, spręstina, jog šis ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Bylas dėl žalos atlyginimo nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai, todėl ieškovės ieškinys reikalaujant atlyginti žalą nepagrįstai pasinaudojus nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (CK 6.263 straipsnis).
11. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 23 d. nutartimi, nes civilinių bylų aplinkybės nėra analogiškos. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, gi aukščiau nurodytoje Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 23 d. nutartyje pareiškėjas prašė pripažinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos sprendimą atsisakyti sudaryti su pareiškėju sutartį dėl antrinės ambulatorinės sveikatos priežiūros veiklos 2006 metais neteisėtu, šį sprendimą panaikinti bei įpareigoti atsakovą sudaryti tokią sutartį su pareiškėju. Pirmosios instancijos teismo nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos nutartis dėl skirtingų faktinių aplinkybių neturi reikšmės nagrinėjamai bylai, todėl pripažintina, kad teismas 2017 m. birželio 28 d. nutartyje nepagrįstai rėmėsi aukščiau nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 23 d. nutartimi.
12. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytais motyvais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perdavė bylą nagrinėti Šiaulių apygardos administraciniam teismui, todėl skundžiama teismo nutartis naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti ieškinio priėmimo klausimą.