- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-18
- Bylos Nr.
- 1S-702-383/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00838-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- V. Š.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. Š. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2018 m. liepos 25 d. nutarimą taikyti nuteistajam V. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
V. Š., nuteistas 2011 m. gegužės 30 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 12 metų. Bausmės pradžia – 2010 m. birželio 4 d., bausmės pabaiga – 2022 m. birželio 4 d. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2011 m. spalio 25 d.Nuteistasis atliko BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 m. 10 mėn. 9 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. liepos 25 d.).Komisijos 2018 m. liepos 25 d. priimtu nutarimu buvo nutarta nuteistajam V. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį, tačiau Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtinti atsisakė padarydami išvadą, jog nuteistasis V. Š. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos namų jam negali būti taikomas.Skunde nuteistasis V. Š. prašo, panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtini paleidimą. Skunde nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad po to kai 1981 m. buvo paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, jis iki 2010 m. nebuvo padaręs jokio nusikaltimo, šiuo metu yra atlikęs 2/3 dalis paskirto laisvės atėmimo laiko, dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai ir gailisi. Nuteistojo teigimu, jis yra charakterizuojamas teigiamai, drausmine tvarka per bausmės atlikimo laiką nebuvo baustas, už gerą ir darbą ir nepriekaištingą elgesį yra skatintas 6 kartus. Atlikdamas bausmę nuteistasis siekė prasmingo užimtumo, mokėsi profesinėje mokykloje ir įgijo specialybę, išėjęs į laisvę planuoja dirbti baldų gamyboje ir surinkime. Kadangi turėjo problemų dėl alkoholio, šešerius metus lanko anoniminių alkoholikų savipagalbos grupę ir yra tvirtai pasiryžęs laisvėje alkoholio nevartoti. Nuteistojo įsitikinimu yra pagrindas manyti, kad laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti jam likusią bausmės dalį atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam. Nuteistojo V. Š. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis V. Š. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir taisomas probacijos.Nors nuteistojo manymu, jis atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus pagrindus, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.Analizuojant pateiktos bylos medžiagą ir joje esančią socialinio tyrimo išvadą, nustatyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados nuteistasis bausmę šiuo metu atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu mokėsi profesinio rengimo centre, įgijo specialybę, dirbo ir šiuo metu dirba išėjęs į laisvę planuoja dirbti baldų gamyboje ir surinkime, šešis metus lanko anoniminių alkoholikų savipagalbos grupę, dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Pažymėtina ir tai, jog socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime konstatuota, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis už gerą darbą bei nepriekaištingą elgesį šešis kartus buvo paskatintas, baustas drausmine tvarka nebuvo. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, t. y. laikytis pataisos namuose nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų.Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamą išvadą dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Manymas, kad nuteistasis V. Š. paleistas lygtinai elgsis išimtinai įstatymų normose, nėra pakankamas. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką nustatyta, jog nuteistojo V. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 32 balai iš kurių kintami (dinaminiai) yra net 22 balai, kuriuos, kaip ir nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu gali pakeisti. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jo teigiama charakteristika bei pastangos taisytis, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, pataisos įstaigoje mokėsi, dirbo ir šiuo metu dirba, palaiko socialinius ryšius, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės.Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas formuodamas savo įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo, pagrįstai atsižvelgė ir į V. Š. padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir pobūdį (atlieka bausmę už labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, nusikaltimo padarymą), kurie nors jau ir buvo įvertinti teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau šie veiksmai negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinimai tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankama įtaką, kad ateityje nedarys nusikaltimų.Atlikus socialinio tyrimo išvados turinio vertinimą be teigiamai charakterizuojančių nuteistojo asmenybę aplinkybių, jam skirtų paskatinimų, kitų svarių kriterijų dėl jo elgesio kitimo, išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis OASys vertinimo metodika, pagrindiniai kriminogeniniai veiksniai didinantis nuteistojo V. Š. pakartotinio nusikalstamumo rizika, tai mąstymas ir elgesys bei dabartinis sunkus nusikaltimas. Pastebėtina ir tai, jog nors nuteistasis ir nurodo palaikantis socialinius ryšius su dukra, sūnumi, taip pat su kaimyne, kurią vadina savo drauge - sugyventine, tačiau kaip ir nurodyta skundžiamoje teismo nutartyje, teigti, kad nuteistasis turi artimųjų palaikymą ir paramą, negalima, nes socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis laisvėje neturės kur gyventi, planuoja prašyti suteikti jam gyvenamąją vietą savo draugės - sugyventinės. Taigi, laisvėje nuteistajam gali kilti problemų dėl pastovios gyvenamosios vietos, kas taip pat gali turėti įtakos jo sėkmingai probacijai. Be to, abejonių dėl sėkmingos nuteistojo probacijos kelia ir nuteistojo turimi dideli (likusi neatlyginta suma 24 642,44 Eur) finansiniai įsipareigojimai, kurie padidina riziką laisvėje vėl nusikalsti. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad šioje srityje nuteistojo pastangos nėra tinkamai ir maksimaliai dedamos, nes priteistas civilinis ieškinys nėra dengiamas savanoriškai, yra daromos išskaitos iš nuteistojo darbo užmokesčio įstatymų nustatyta tvarka. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog neįvykdyti labai dideli finansiniai įsipareigojimai laisvėje gali lemti nuteistojo finansinį nestabilumą, kas tik padidins pakartotinio nusikalstamumo riziką. Taigi, pritariant Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų išvadai, kad nėra pagrindo patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo V. Š. atžvilgiu, Komisijos nutarimo pagrįstumas yra abejotinas, manant, kad Komisija nepakankamai atidžiai įsigilino į nuteistojo atžvilgiu materialų lygtinio paleidimo pagrindą, lygtinio paleidimo institutas nėra taikomas visuomet kuomet nuteistasis atitinka tik formalaus pagrindo sąlygas, be to ši teisė, o ne pareiga suteikta teismui, Pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su Komisijos nutarimo motyvais, padarė priešingą išvadą, kurią motyvavo, tačiau Komisijos darbo nenuvertino, nesumenkino. Tai, kad teismo padaryta išvada, kuri aukštesniojo teismo nuomone yra teisinga ir pagrįsta, neduoda pagrindo tvirtinti, jog Komisija nėra kompetentinga ir neteisingai atliekanti savo funkcijas institucija. Skundžiamas teismo sprendimas yra tinkamai motyvuotas, nepažeidžiantis Teisėjų etikos kodekso nuostatų bei neprieštaraujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms. Pažeidimų, vertinant Komisijos nutarimą, apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje nepadarė. Kaip jau minėta, vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Taigi, Komisijos galutinė išvada suformuota nepakankamai įvertinus materialų lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, šią išvadą dėl minėto instituto netaikymo apylinkės teismas motyvavo, BVK nuostatų nepažeidė, su nurodytais skundžiamojoje nutartyje motyvais sutinka ir aukštesnysis teismas, faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos ir taikytos tinkamai. Atsižvelgiant į išdėstytą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visus reikšmingus bylos duomenis ir pagrįstai sprendė, jog nuteistasis dar neatitinka BVK 157 straipsnyje nustatytų sąlygų, todėl dar negali būti taikomas bei tvirtinamas lygtinis paleidimas jo atžvilgiu. Teismo nuomone nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą, todėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti nuteistojo V. Š. skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. Š. skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.