Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d., padarymą A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., išsiskyręs, nedirbantis, turintis II grupės invalidumą, neteistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariate 2018-05-14 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24287-18 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d., dėl to, kad A. G., gyvendamas A. D. priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini)., 2018-05-12 apie 16:25 val., būdamas antrojo aukšto kambaryje, svetimo turto sunaikinimo tikslu, tyčia, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu padegė kambaryje buvusią sieną ir grindis, po ko kilus gaisrui išdegė kambario siena, apie 4 kvadratinius metrus, bei grindys, apie 2 kvadratinius metrus, tokiu būdu buvo sunaikintas A. D. priklausantis 2000 Eurų vertės turtas. Šiais savo veiksmais A. G. padarė įstatymu uždraustą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d.

A. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos numatytos BK 187 str. 2 d. nepripažino.

Motyvuojamoji dalis

A. G. nusikalstamos veikos padarymą įrodo šie byloje esantys faktiniai duomenys

Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. D. parodė, kad 2018-05-12 jos brolis A. G. padegė sieną savo kambaryje, kuriame gyvena. Nurodė, kad namo pirmame aukšte gyvena jų tėvas, o antrame aukšte brolis A.. Brolis jau seniai serga psichine liga, o be to dar girtauja. Kiekvieno mėnesio 12 d. jis gauna invalidumo pašalpą ir tada girtauja. Išgėręs brolis būna labai piktas, nereaguoja į pasakymus negerti, netriukšmauti, pasidaro dar agresyvesnis: rėkia, gąsdina, grasina, kad padegs namus ar dar kažką padarys jos šeima ir tėvui. Nurodė, kad brolis A. iš šiukšlynų neša į namus šiukšles, senus rakandus, kambaryje girtauja, rūko, ant grindų mėto nuorūkas. Teigė, kad jie nuo tokio gyvenimo labai pavargo, todėl prašo skirti broliui gydymą. Nurodė, kad šiuo metu broliui ligos paūmėjimas, tad jis ypač agresyvus ir neprognozuojamas, tačiau jis savo ligos nepripažįsta, skirtų vaistų negeria, nesigydo. Teigė, kad mano, jog brolis padegė kambarį, todėl kad dieną prieš gaisrą jis grasino, kad padegs namus. Kai jie ką nors tvarkosi, tai jis sako: “Darykit, darykit, aš tuoj sudeginsiu”. Nurodė, kad gaisro dieną ji pažiūrėjusi pro langą pastebėjo, kad rūksta dūmai iš brolio kambario. Tada jie gaisrą pradėjo patys gesinti ir kvietė institucijas: gaisrinę, greitąją, policiją. Tuo metu pats brolis užėjo pas tėvą ir sako: “Eik gesink gaisrą”. Tėvas atsakė: “O kodėl tu negesini”. Ji mananti, kad kambarys užsidegė nuo nuorūkos, nes brolis nuorūkas mėto neatsargiai, o ant grindų pilna popierių, kitokių šiukšlių, malkos sukrautos ir užsidegė. Nurodė, kad paties padegimo fakto niekas nematė, nes brolis kambaryje buvo vienas. Brolis tą dieną buvo labai girtas, jis nesuvokė ką padarė ir kas čia vyksta.

Liudytoja L. M. apklausta posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis A. G. yra jos kaimynas. Nurodė, kad kaimyno blaivaus ji nėra mačiusi, o kai neblaivus, tai jis rėkia, triukšmauja, jo pilna visur, todėl kaimynai dažnai kviečia policiją, kad jį apramintų. Nurodė, kad jai teko matyti A. G. prieš gaisrą. Jis buvo labai nepatenkintas, nuo pat ryto rėkė, keikėsi, visada kartojo, kad padegs namus. Kadangi jis buvo toks agresyvus, tai ji su anūkais nuėjo už namo, kad vaikai jo nematytų. Po kiek laiko kai grįžo su vaikais atgal, pamatė, kad iš A.aus kambario virsta liepsna ir dūmai. Kaimynai pradėjo gesinti ir kviesti gaisrininkus, o pats A. stovėjo kieme, išsirengęs iki pusės ir svirduliavo nuo girtumo. Teigė, kad A. ir iš vakaro kalbėjo ir anksčiau yra sakęs, kad padegs namus, todėl ji mananti, kad jis ir padegė, nes kai išgeria, tai labai daug rūko.

Teisme buvo pagarsinti liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklausto V. G. parodymai, kur jis nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) nuosavame name. Namai priklauso jo dukrai A. D.. Jis gyvena pirmame aukšte, o sūnus A. G. gyvena antrame aukšte. Dukra pasistačius šalia namą, ten gyvena su savo šeima. Sūnus A. turi psichinę negalią apie 10 metų. Jis labai dažnai vartoja alkoholį. Kai jis išgeria, jis tampa agresyvus ir neprognozuojamas. Prieš tėvą jis yra nusiteikęs kai paprieštarauja sūnui, tada šis grasina, kad kirviu nukapos galvą, užmuš ar kitaip su juo susidoros, tačiau mušęs nėra nei karto. Namuose gyvena nuolatinėje įtampoje, nes kiekvieną kartą nežino, ką jis gali sugalvoti. 2018 m. gegužės 12 d. sūnus A. buvo girtas. O visą savaitę jis buvo labai agresyvus, nuolat prie V. G. kabinėjosi, taip pat ir prie dukters. A. yra grasinęs sudeginti namą ir patį tėvą. Kaimynė jam sakė, kad Anatatolijus tą dieną (gaisro dieną) stovėjo gatvėje ir šaukė "aš sudeginsiu tave". Prieš gaisrą sūnus A. sėdėjo ant lovos savo kambaryje ir kalbėjosi su savimi (tai įprasta, kai jis būna išgėręs), tuo metu V.G. buvo verandoje. Po to jis nuėjo į savo kambarį, prigulė ir užsnūdo. Atsikėlė nuo beldimo į langą, pamatė šaukiantį A. "eik gesink, tavo namas dega". Jo paklausė, kodėl pats A. negesina. V.G. nepatikėjo, tačiau pamatęs, kad A. nubėga už namo, suprato, kad tai gali būti tiesa, todėl ėmė belsti į sieną, kad ateitų dukra. Išėjęs į kiemą pamatė (jį išvedė duktė), kad rūksta dūmai. Buvo dideliame šoke, negalėjo atsigauti, kojos tarsi susirakino. Buvo atbėgusi ir kaimynė, kuri pasakė, kad namas dega. A. buvo lauke, pavėsinėje, sėdėjo ramiai lyg niekur nieko. Kol V. G. išvedė iš namų, atvyko trys gaisrinės. Atvykusi greitoji išvežė A. į psichiatrijos ligoninę, o kai grįžo iš ligoninės, jis pasakė, kad neatsimena, kaip kilo gaisras. Vasaros metu sūnus krosnies nekūrena, maistą gamina ant dujų, žiemos metu jis atskirai kūrenasi krosnį, pas tėvą krosnis yra atskira. A. rūko savo kambaryje tiek būdamas blaivas, tiek girtas. Nuorūkas jis meta kur papuola. Nebent kai pagiriotas, tada stengiasi gesinti į peleninę, o girtas meta bet kur. Mano, kad jis tyčia padegė namus, nes dažnai jam kartoja, kad sudegins namus, be to, dieną prieš jis atnešė ir atidavė visus savo dokumentus, ko niekada nebuvo, o tai pasirodė įtartina. Bijo dėl savo ir dėl kitų gyvybės, nes šis gaisras įrodo, kad A. gali įvykdyti savo grasinimus (b. l. 70-73).

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra adresu (duomenys neskelbtini). Užlipus į antrą namo aukštą, palėpėje kairėje yra gyvenamoji patalpa. Užėjus į kambarį, dešinėje pusėje matosi metalinė kūrenimo krosnis. Ji tvarkinga, nepažeista. Šalia jos stovi apdegęs šaldytuvas. Kambario sienos ir lubos apdegusios, aprūkusios juodais dūmais. Tarp krosnies ir šaldytuvo išdegusi grindų danga, yra praėjimas į kitą kambarį, kuris uždengtas metaline pertvara (b. l. 21-23).

Vilniaus aps. priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorė Vidaus tarnybos akte Nr. (24)53-163 dėl kilusio gaisro nurodė, kad gaisras kilo 2018-05-12, gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini). Pranešimas apie gaisrą priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai laikas - 2018-05-12 16.34 val., pirmosios pajėgos atvyko 2018-05-12 16.41 val. Gaisras lokalizuotas 2018-05-12 16.49 val., gaisras užgesintas 2018-05-12 17.12 val. Gaisro padariniai: sudegė apie 4 kvadratinius metrus sienos tarp kambarių. Gaisro kilimo priežastis labiausiai tikėtina tyčinė žmonių veika (padegimas) (b. l. 26).

Vilniaus aps. priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorė Vidaus tarnybos leitenantė D. J. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2018-05-14 buvo atliktas neatidėliotinas informacijos apie gaisrą patikrinimas dėl gaisro, kilusio 2018-05-12 gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini) priklausančiame A. D.. Neatidėliotinos informacijos apie gaisrą patikrinimo metu nustatyta, kad gaisras kilo gyvenamojo namo antro aukšto kambaryje. Įėjimas į namą iš šiaurės pusės. Pakilus laiptais į antrą aukštą, yra du gyvenamieji kambariai. Gaisras kilo kambaryje, kuriame gyveno savininkės brolis A. G.. Užėjus į kambarį, dešinėje kambario pusėje tarp krosnies ir šaldytuvo išdegusi siena, apie 4 kvadratiniai metrai, ir išdegusios grindys, apie 2 kvadratinius metrus. Pasak namo savininkės, krosnis kūrenama nebuvo, šalimais krosnies ir šaldytuvo jokių degių medžiagų sudėta nebuvo, elektros instaliacija tvarkinga. Pasak namo savininkės A. D., jos broliui pripažinta psichinė negalia ir jis grasino dėl namo padegimo. Techninių priežasčių dėl gaisro kilimo nenustatyta. Įvertinus surinktą informaciją, gaisravietės apžiūros metu nustatyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis - tyčinė žmonių veika (padegimas) (b. l. 25).

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Gaisrinių tyrimo centras pateikė 2018-08-08 specialisto išvadą Nr. 35-11 (SI), kurioje nurodyta, ekspertiniam tyrimui pateiktoje medžiagoje yra duomenų, kad adresu (duomenys neskelbtini) degė gyvenamasis namas . „...Pranešimo apie gaisrą priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai laikas 2018 m. gegužės 12 d. 16 vai. 34 min. Pirmosios priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos atvyko 2018 m. gegužės 12 d. 16 vai. 41 min. Gaisras lokalizuotas 2018 m. gegužės 12 d. 16 vai. 49 min. Gaisras užgesintas 2018 m. gegužės 12 d. 17 vai. 12 min. Gaisro padariniai: sudegė apie 4 m sienos tarp kambarių...“. (Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau - Vilniaus APGV Trakų PGT) inspektorės vidaus tarnybos leitenantės D. J. 2018 m. gegužės 14 d. Aktas dėl kilusio gaisro Nr. (24)53-163(8.153.-24)). Į pirmąjį užduotyje nurodytą klausimą: kurioje vietoje buvo gaisro židinys? Pateikta išvada: Ekspertiniam tyrimui pateiktoje medžiagoje teigiama, kad gaisra kilo gyvenamojo namo antro aukšto kambaryje, kuriame gyveno A. G. (toliau - kambarys). Kambaryje tarp šildymo krosnies ir šaldytuvo yra išdegusi siena ir grindys „...Gaisras kilo kambaryje, kuriame gyveno savininkės brolis A. G.. Užėjus į kambarį, dešinėje kambario pusėje tarp krosnies ir šaldytuvo išdegusi siena apie 4 m ir išdegusios grindys apie 2 m...“ (Vilniaus APGV Trakų PGT inspektorės vidaus tarnybos leitenantės D. J. 2018 gegužės 14 d. Tarnybinis pranešimas dėl neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo), „...Tarp krosnies ir šaldytuvo išdegusi grindų danga, yra praėjimas į kitą kambarį, kuris uždengtas medine pertvara...“ (Vilniaus AVPK, Trakų rajono PKVS vyresniojo tyrėjo D. M. 2018 m. gegužės 24 d. Įvykio vietos apžiūros protokolas). 2018 birželio 22 d. Centro specialistams dalyvaujant įvykio vietos apžiūroje nustatyta, kad kambaryje 2018 m. gegužės 12 d. įvykusio gaisro metu, susidarę degimo požymiai ir pėdsakai jau yra pradėti likviduoti t.y. išardyta tarp šildymo krosnies ir šaldytuvo buvusi apdegusi medinė sienos pertvara, demontuota dalis prie pertvaros buvusių apdegusių grindų ir lubų dangos. Būtina pabrėžti, kad tiriamu atveju didžioji dalis degimo požymių ir pėdsakų, tūrinčių reikšmės išsamesniam ekspertinio tyrimo atlikimui, yra pašalinta. Didžiausi terminio poveikio požymiai yra išlikę kambaryje, tarp šildymo krosnies ir šaldytuvo išardytos pertvaros vietoje. Minėtoje vietoje matomas nuo išardytos pertvaros pusės aprūkęs dūmtraukio šonas ir apdegęs šaldytuvo šonas, taip pat apdegusi medinių lubų danga (priedo Nr. 2 nuotraukas Nr. 1, 2, 3). Nuo šios vietos terminių pažeidimo požymiai visomis kryptimis silpnėja. Apibendrinus šio klausimo tyrimo rezultatus daroma išvada, kad gaisro židinio zona yra gyvenamojo namo antro aukšto kambaryje, prie pertvaros įrengtos tarp šildymo krosnies ir šaldytuvo. Į antrąjį užduotyje nurodytą klausymą: kokia kilusio gaisro priežastis? Pateikta išvada: Įnešto pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikis dažniausiai būna tyčinės veikos pasekmė. Kai kuriais atvejais pašaliniu atviros ugnies šaltiniu gali būti ir dėl neatsargumo palikta neužgesinta žvakė, numesta neužgesinta nuorūka ir pan.. Vienas iš gaisro kilimo nuo įnešto pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio versijos įrodinėjimo būdų yra visų kitų galimų versijų pagrįstas atmetimas. Ekspertiniam tyrimui pateiktoje medžiagoje teigiama, kad gyvenamojo namo kambaryje pil. A. G. rūkydavo ir būdamas neblaivus nuorūkas mėtydavo bet kur „...Maždaug į vakarą, tikslaus laiko nepamenu, man būnant kambaryje, sėdint ant lovos ir rūkant cigaretę pamačiau tarp sienos ir šaldytuvo (porą metrų nuo lovos) rūkstančius dūmus bei atvirą liepsną...“ (A. G. 2018 m. birželio 20 d. įtariamojo apklausos protokolas), „...A. rūko savo kambaryje tiek būdamas blaivas, tiek girtas. Nuorūkas jis meta kur papuola. Nebent kai trezvas, tada jis stengiasi gesinti į peleninę, o girtas meta bet kur...“ (V. G. 2018 m. birželio 22 d. liudytojo apklausos protokolas). Ekspertiniam tyrimui pateiktoje medžiagoje taip pat teigiama, kad pil. A. G. grasindavo sudeginti gyvenamąjį namą „...Brolis grasina padegti mano turtą, mano namus o mano šeimos narius „atiduoti organams“...“ (A. D. 2018 m. gegužės 14 d. liudytojo apklausos protokolas), „...A. yra grasinęs sudeginti namą ir manę...“ (V. G. 2018 m. birželio 22 d. liudytojo apklausos protokolas), „..2018-05-12. Apie 9.00 vai. ryte buvau namuose, virtuvėje tuomet išgirdau ir pamačiau pro langą, kad kieme pas kaimynus adresu (duomenys neskelbtini) vaikšto man pačiai pažįstamas A. G., kuris rėkavo ir priėjęs prie savo tėvo lango, beldėsi, keikėsi. Tuomet išėjo į gatvę ir sustojęs per vidurį, garsiai keikėsi ir grasino, kad šiandien sudegins namus, ranka rodydamas į savo tėvo namą adresu Gėlių g. 39...“ (L. M. 2018 m. gegužės 24 d. liudytojo apklausos protokolas). Apibendrinant gaisro kilimo priežasties versijos dėl įnešto pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio tyrimo rezultatus, šios versijos atmesti negalima. Apibendrinant visų iškeltų gaisro kilimo priežasčių versijų tyrimo rezultatus daroma išvada, kad, gaisras galėjo kilti dėl įnešto pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio (b. l. 44-59).

VĮ Registrų centro išraše nurodyta, kad pastatas-gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso A. D. (b. l. 19-20).

Ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kad A. G. gydytas VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, taip pat jis priklauso VĮ Trakų psichikos sveikatos centro stebimų pacientų grupei (b. l. 96, 100).

Valstybinės teismo medicinos psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus teismo psichiatrijos skyrius 2018-08-28 pateikė specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini)2018, kurioje nurodyta, kad A. G. tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę (b. l. 113).

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018-10-09 nutartimi įtariamajam A. G. paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus teismo psichiatrijos skyriui (Kojelavičiaus g. 121, Vilnius) (b. l. 121-124).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus pateiktame teismo psichiatrijos 2018-11-20 - 2018-12-31 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2018 nurodyta, kad:

1. A. G. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojama paranoidinė šizofrenija, priklausomybės nuo alkoholio sindromas, ūminė intoksikacija alkoholiu, dėl tuometinės psichikos būklės jis negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

2. Šiuo metu A. G. konstatuojama paranoidinė šizofrenija ir priklausomybės nuo alkoholio sindromas; dėl savo psichikos būklės jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

3. A. G. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje.

4. Su A. G. nerekomenduojama atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų bei šaukti jo į teismą.

5. A. G. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) (b. l. 138-143).

Teismo psichiatrė ekspertė Aurelija Survilaitė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018-11-20 – 2018-12-31 teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)2018 išvadas tvirtina visiškai. Pažymėjo, kad kaltinamajam A. G. įvykio metu buvo konstatuojama paranoidinė šizofrenija, priklausomybės nuo alkoholio sindromas, ūminė intoksikacija alkoholiu. Įvykio metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Teigė, kad A. G. tikslinga skirti priverčiamąsias medicinos poveikio priemones - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, specialioje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Nurodė, kad esant psichozės priepuoliui, jo veiksmai gali būti neprognozuojami. Paūmėjimo atveju, jo elgesys gali būti pavojingas aplinkiniams.

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad A. G., gyvendamas A. D. priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini) 2018-05-12 apie 16:25 val., būdamas antrojo aukšto kambaryje, svetimo turto sunaikinimo tikslu, tyčia, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu padegė kambaryje buvusią sieną ir grindis, po ko kilus gaisrui išdegė kambario siena, apie 4 kvadratinius metrus, bei grindys, apie 2 kvadratinius metrus, tokiu būdu buvo sunaikintas A. D. priklausantis 2000 Eurų vertės turtas, t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje. Šias išvadas teismas daro įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, kurie vieni kitus papildo ir yra pakankami objektyvioms aplinkybėms nustatyti.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte Nr. 78 TPK -264/2018 nurodoma, kad A. G. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojama paranoidinė šizofrenija, priklausomybės nuo alkoholio sindromas, ūminė intoksikacija alkoholiu, dėl tuometinės psichikos būklės jis negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Šiuo metu A. G. konstatuojama paranoidinė šizofrenija ir priklausomybės nuo alkoholio sindromas; dėl savo psichikos būklės jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. A. G. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Su A. G. nerekomenduojama atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų bei šaukti jo į teismą. A. G. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) (b. l. 138-143).

Atsižvelgęs į ekspertizės aktą, teismo psichiatrės ekspertės parodymus duotus teismo posėdžio metu, teismas daro išvadą, kad šios nusikalstamos veikos padarymo metu A. G. negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, tai yra buvo nepakaltinamas (BK 17 straipsnis). BK 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nepakaltinamas asmuo, padaręs baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką, nebaudžiamas. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Skiriant konkrečias, įstatyme numatytas priverčiamąsias medicinos priemones, teismas turi nustatyti sąlygas joms taikyti: 1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią BK specialioje dalyje numatytą veiką; 2) veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo; 3) veiką padaręs asmuo pagal veikos pobūdį ir savo psichinę būseną yra pavojingas visuomenei. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti tokių priemonių rūšį. Nagrinėjamu atveju A. G. siūloma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, numatytas BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. BK 98 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti stacionare. Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė parodė, kad tiriamasis savo ligos nepripažįsta, skirtų vaistų nevartoja, todėl kaltinamajam skirti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis būtų neefektyvu. Minėtas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusioji kaltinamojo sesuo A. D.. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad kaltinamajam A. G. tikslinga skirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis (Rokiškio psichiatrijos ligoninėje) (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

2018-06-20 nutarimu A. G. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kuri paliktina iki įsiteisės nutartis dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo.

Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas (BK 98 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17, 98 str. 3 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 395, 403-404 str., teismas

nutaria:

pripažinti, kad A. G. būdamas nepakaltinamas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 2 d., ir jo atžvilgiu taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Priverčiamąsias medicinos priemones A. G. taikyti iki jis pasveiks arba pagerės jo psichikos būklė bei išnyks jo pavojingumas.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti A. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.