- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-05
- Bylos Nr.
- A-822-1928-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02006-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Romanas Klišauskas, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- R. R.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
dalyvaujant vertėjoms N. D. ir Gitanai Aleliūnaitei, pareiškėjui R. R., pareiškėjo atstovei I. A., atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Rasetai Medutienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. (R. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. R. (toliau – ir pareiškėjas) prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Migracijos departamentas) 2011-09-14 sprendimą Nr. (15/6-9)-12PR-76 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui R. R.” ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą.
Pareiškėjas teigė, kad Migracijos departamentas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjui oficiali valdžia gali suteikti efektyvią apsaugą. Migracijos departamentas prieštaravo pats sau, nes Prieglobsčio reikalų skyriaus 2011-09-14 išvadoje Nr. (15/6-9)13PR-76RN nurodė, kad (duomenys neskelbtini) tautybės asmenims nėra saugu gyventi (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio reikalų skyriaus 2011 m. balandžio 14 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) -(15/6-15)-l2-13 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) padėtimi yra susirūpinusi Jungtinių Tautų Organizacija, kad etniniai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) nepagrįstai prievarta išsiunčiami į savo kilmės šalis. Tarptautinė organizacija Amnesty International 2011-06-08 nuomonėje nurodė, kad Vyriausybė šiuo metu neįgyvendina teisingumo siekiant nubausti tuos, kurie žudė, prievartavo ir kankino civilius ir tai gali įtakoti naujų konfliktų atsiradimą. Pateikta informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) tautybės asmenys patiria persekiojimą (duomenys neskelbtini) ir neturi prieinamos apsaugos nacionaliniu lygiu. Šias aplinkybes patvirtina ir individualios pareiškėjo persekiojimo aplinkybės, kad pareiškėjas buvo ne kartą sumuštas dėl (duomenys neskelbtini) tautybės, buvo sudeginti jo namai, pareiškėjas neteko pragyvenimo šaltinio.
Pareiškėjo teigimu, atsakovas sprendime nepagrįstai pareiškėjo pateiktą informaciją laiko prieštaringa. Pareiškėjas iki išvykdamas iš (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini) srityje, kur vyko visuotinai žinomos riaušės, per kurias akivaizdžiai nukentėjo dauguma (duomenys neskelbtini) mieste gyvenusių (duomenys neskelbtini). Šių riaušių metu buvo sudeginti pareiškėjo namai, vėliau jis su šeima gyveno pas tėvus. Pareiškėjas bijo, kad grįžęs į (duomenys neskelbtini), vėl patirs (duomenys neskelbtini) persekiojimą ir visos šeimos diskriminaciją, nes dėl savo tautybės (duomenys neskelbtini) negali gauti darbo, neužtikrinama valstybės institucijų apsauga, vaikai nepakankamai ugdomi švietimo įstaigose.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad rėmėsi pažymomis: 2011-06-03 Nr. (duomenys neskelbtini)-(15/6-15)-l3-24 „Apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini); etninių (duomenys neskelbtini) padėtį; (duomenys neskelbtini) įvykius" ir 2011-07-14 Nr. (duomenys neskelbtini) -(15/6-9)-12-29 „Apie sugriautų rajonų atstatymo darbus (duomenys neskelbtini); pabėgėlių grįžimą; vyriausybės požiūrį ir priemones, kurių ji imasi etnini(duomenys neskelbtini) saugumui užtikrinti; (duomenys neskelbtini); ES valstybių narių praktika", 2011-06-28 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)-(15/6-11)-12-28, o ne pareiškėjo cituojama 2011-04-14 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) -(15/6-15)-12-13.
Atsakovas pažymėjo, kad etninės riaušės (duomenys neskelbtini) įvyko 2010 metų balandžio - birželio mėn. Pareiškėjas iš kilmės valstybės išvyko rugpjūčio mėn., prieš tai sutvarkęs visus dokumentus, susijusius su išvykimu iš kilmės valstybės. Tai įrodo, kad jo kilmės valstybėje jau tuo metu suirutės nebuvo ir valdžios institucijos atliko savo funkcijas ir pareiškėjas turėjo galimybes ginti savo teises (duomenys neskelbtini). Praėjus vieneriems metams nuo riaušių (duomenys neskelbtini) ministras pirmininkas (duomenys neskelbtini) 2011 m. gegužės 10 d. pasirašė dekretą dėl išmokų šeimoms, kurių artimieji buvo nužudyti arba dingo be žinios, sužalotiems arba patyrusiems nedidelius kūno sužalojimus. 2011 m. birželio 17 d. (duomenys neskelbtini) parlamentas konstatavo, kad prezidentas, parlamentas ir vyriausybė privalo imtis priemonių ir užtikrinti realią teisinę apsaugą visiems gyventojams nepriklausomai nuo jų etninės priklausomybės, visus asmenis, kurstančius etninę nesantaiką, separatizmą, provokuojančius ir vykdančius vandalizmo aktus, marodierius, prievartautojus ir pažeidusius žmogaus teises kalbiniu ir etniniu pagrindu patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tokiu būdu (duomenys neskelbtini) valdžia valstybės ekonomines, politines ir socialines priemones skiria konsoliduoti visuomenei, atlyginti žalą riaušių metu nukentėjusiems asmenims, neišskiriant jų tautybės bei nuosekliai vykdo tarptautinės komisijos, sudarytos Skandinavijos šalių iniciatyva 2010 m. etninėms riaušėms (duomenys neskelbtini) ištirti, pateiktas rekomendacijas. Dėl to pareiškėjui yra prieinama apsauga nacionaliniu lygmeniu ir prieglobsčio prašytojo baimė grįžti į kilmės valstybę nepagrįsta realiai egzistuojančiomis aplinkybėmis.
Atsakovas nustatė esminius prieštaravimus: 1) tarp pareiškėjo bei jo žmonos M. R. pasakojimų; 2) tarp pareiškėjo apklausų metu pateiktų faktų; 3) tarp pareiškėjo papasakotų faktų bei pareiškėjo pateiktų asmens dokumentų. Tai sudarė pagrindą taikyti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" (toliau - Įstatymas) 83 straipsnio 2 dalį ir pareiškėją vertinti kaip nepatikimą. Prieglobsčio procedūros metu pareiškėjas neminėjo, kad (duomenys neskelbtini) jis ieškojo darbo, negalėjo jo gauti, kad vaikai netinkamai mokomi, teigė, kad jo vaikai turi visas galimybes mokytis(duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės pagrindžia Migracijos departamento išvadą, kad pareiškėjas turi būti vertinamas kaip nepatikimas.
Atsiliepimas
Atsakovas atkreipė dėmesį į Europos Sąjungos valstybių narių praktiką, kuri rodo, kad prieglobsčio prašytojų iš (duomenys neskelbtini) prašymai buvo atmesti, kai prieglobsčio prašytojai negalėjo paremti savo teiginių įrodymais arba per apklausas buvo nustatyti prieštaravimai, arba jie neatitiko pabėgėlio apibrėžties išvardytų kriterijų. Pareiškėjas skunde nenurodo esminių, turinčių įrodomąją galią aplinkybių, kurių Migracijos departamentas neišnagrinėjo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus Šiaulių poskyrio vyresnysis specialistas A. Daučionas 2011-03-17 tarnybiniame pranešime Nr. 172-76 nurodė, kad 2011-03-17 12.00 val. per Kalvių-Meitenės kontaktinį punktą iš Latvijos Respublikos pareigūnų pagal Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2011-03-15 raštą Nr. (15/6-3)-40PR-145 buvo priimta 5 asmenų (duomenys neskelbtini) piliečių šeima, tarp kurių ir pareiškėjas (Migracijos departamento byla, 5 l.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas su visa šeima 2011-03-17 pateikė pareiškimą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (Migracijos departamento byla, 6-7 l.). Prašyme nurodė, kad negali gyventi (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad 2010-06-10 naktį (duomenys neskelbtini) pradėjo šaudyti į (duomenys neskelbtini) ir sudegino jo namus. Jie pabėgo (duomenys neskelbtini) gatvėmis pas tėvus, bet ten irgi šaudė visą naktį ir degino namus. Vieną dieną išbuvo ligoninėje, o 2010-06-12 artimuosius nuvežė (duomenys neskelbtini) link. Jį su broliu suėmė, brolį 2010-06-12 nužudė. Iš sielvarto mirė tėvas. 2010-08-01 (duomenys neskelbtini) pareiškėją pagavo (duomenys neskelbtini), reikalavo iš jo JAV dolerių. Pareiškėjas surinko ir perdavė tiek JAV dolerių kiek tuo metu turėjo, pažadėjo kitus atiduoti per 10 dienų ir pabėgo. Pareiškėjas turėjo baldų parduotuvę. Tą parduotuvę sudegino, o baldus pavogė. Kariškiai, milicija ir civiliai išdavinėjo ginklus, negailėjo vaikų ir senukų.
2011-03-17 Prieglobsčio prašytojo pirminės apklausos protokole pareiškėjas apie patirtą persekiojimą arba grėsmę kilmės valstybėje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Respublikoje persekiojami ir žudomi (duomenys neskelbtini) tautybės žmonės, deginami namai, reketuojamas verslas. Pareiškėjas buvo sumuštas, šeimai ir jam kilo grėsmė gyvybei. Sudeginta pareiškėjo nuosavo verslo baldų parduotuvė – taigi pareiškėjas nebeturi pragyvenimo šaltinio ir gyvenamosios vietos. 2010-06-11 sudeginti namas ir butas daugiaaukščiame name (Migracijos departamento byla, 8-16 1.).
2011-06-10 Prieglobsčio prašytojo apklausos dėl prieglobsčio suteikimo protokole pareiškėjas nurodė, kad turėjo 3 kioskus ir baldų parduotuvę. Pareiškėjo parduotuvė buvo sudeginta. Paaiškino, kad 2010-06-12 išvyko iš namų, nes buvo sudegintas jo namas. Išėjo gyventi pas dukrą (duomenys neskelbtini), kurios vyras totorius po (duomenys neskelbtini) įvykių pabėgo į Rusijos Federaciją. Vėliau persikėlė pas draugą, kur gyveno iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) 2010-08-17. Išbėgę iš namų ėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę, pradėjo pulti (duomenys neskelbtini), tėvai taip pat pabėgo iš namų. Tada paėmę mašiną bėgo į (duomenys neskelbtini) kaimo ligoninę, važiavo prie (duomenys neskelbtini) kaimo, prie sienos. Čia atnešė daug mirusių žmonių. Vėliau grįžo atgal. Pareiškėjo brolis J. B. (Y. B.) žuvo 2010-06-11 susišaudymo metu. Iš streso ir nevilties 2010-08-25 mirė pareiškėjo tėvas.
2010-06-17 pareiškėjas norėjo iš (duomenys neskelbtini) atneštus produktus išdalinti žmonėms, tačiau postuose stovėję po 20-30 (duomenys neskelbtini), produktus atėmė. Išprievartavo ir nužudė pareiškėjo žmonos seserį. 2010-08-01 po pietų, iki komendanto valandos, pareiškėjas vyko pas draugą į (duomenys neskelbtini) kaimą. Tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančiame poste pareiškėją sustabdė tikrinti dokumentų, tačiau dokumentų neėmė, o trenkė į galvą ir pareiškėjas prarado sąmonę. Kai atsibudo rūsyje, prie jo stovėjo apie 15-20 žmonių, kurie pareiškėją apipylė vandeniu, šoko jam ant nugaros, spardė, klausė, kur pareiškėjo giminaitis. Pareiškėją mušė tris dienas ir liepė duoti pinigų. Pareiškėjo giminaitis ir žmona padavė pinigus. Apie tai, kad reikia duoti pinigus, jis pasakė paskambinęs žmonai ir pasakė, kad ši nueitų pas milicininką T.. Jį mušęs T. paėmė raštelį, kad pareiškėjas jam skolingas 2000 JAV dolerių. Jis reikalavo atiduoti ir mašiną.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškino, kad gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) rajone. Lietuvoje gyvena pareiškėjo tėvo dukra ir tėvas A. A.. Pareiškėjas turi 3 brolius ir 1 seserį. Sesuo gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) srityje. Pirmą sesers vyrą 1990 m. peršovė, netekęs daug kraujo jis vėliau mirė. Pareiškėjas negali grįžti į kilmės šalį, nes bijo to žmogaus, kuriam parašė raštelį. Be to, pareiškėjo teigimu, jis yra I. A. pusbrolis. I. A. buvo deputatas bei (duomenys neskelbtini) meras. Riaušių metu buvo sudeginta jo turto už 50 mln. Rinkimų metu pareiškėjas vykdė I. A. pavedimus. I. A. broliai I. ir A. praeitais metais sėdėjo kalėjime, tačiau šiuo metu pareiškėjui nežinoma informacija, ar jie vis dar sėdi kalėjime. I. A. sesers vyras iš pareiškėjo reikalavo pinigų. 2010-08-17 atvykęs į (duomenys neskelbtini), pareiškėjas norėjo vykti į Švediją, nes ten daug (duomenys neskelbtini) (Migracijos departamento byla, 40-47 1.).
2011-09-02 apklausoje pareiškėjas nurodė, kad prieš 7-8 metus gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Vėliau išvyko į (duomenys neskelbtini) miestą. (duomenys neskelbtini) mieste (duomenys neskelbtini) gatvėje nusipirko namą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame gyveno apie metus. Teigė, kad namas (duomenys neskelbtini) gatvėje sudegė. Tėvų namas (duomenys neskelbtini) gatvėje taip pat sudegė, o butas (duomenys neskelbtini) gatvėje nesudegė. Į klausimą, į kokią ligoninę vyko, pareiškėjas atsakė, kad vyko į Onkologijos ligoninę, esančią (duomenys neskelbtini). Įvykių pradžioje, 2010-06-10 vakare, iš savo namų pabėgo į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, o iš ten bėgo į ligoninę. Ligoninėje buvo trumpai. Prie ligoninės privažiavo brolis ir juos paėmė (Migracijos departamento byla, 59-63 1.).
Atsakovas 2011-09-14 priėmė sprendimą Nr.(15/6-5)-12PR-76 nesuteikti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui R. R. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, nes prieglobsčio prašytojo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje neatitinka 1951 m. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalyje bei įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintų nuostatų ir yra nepagrįstas. Sprendime atsakovas nurodė, kad(duomenys neskelbtini) valdžia skiria priemones konsoliduoti visuomenei, atlyginti žalą riaušių metu nukentėjusiems asmenims, pareiškėjui oficiali valdžia geba suteikti efektyvią apsaugą, todėl jo baimė grįžti į kilmės valstybę yra nepagrįsta. Atsakovas nustatė esminius prieštaravimus tarp pareiškėjo ir jo žmonos M. R. pasakojimo, tarp pareiškėjo apklausų metu pateiktų faktų bei tarp pareiškėjo pasakojimo ir jo pateiktų dokumentų. Pareiškėjas vertintas kaip nepatikimas. Atsakovas Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjas iki išvykdamas iš kilmės valstybės gyveno ne (duomenys neskelbtini) mieste, o (duomenys neskelbtini) srities (duomenys neskelbtini) mieste. Atsakovas konstatavo, kad visa pareiškėjo istorija bei jo sulaikymas dėl giminystės su buvusiu (duomenys neskelbtini) Parlamento nariu I. A. yra pramanyti ir dėl to jis vertintinas kaip nepatikimas. Atsakovas pažymėjo, kad praėjus metams nuo didžiausių etninių neramumų (duomenys neskelbtini) srityje padėtis šalyje stabilizavosi. Migracijos departamentas teigė, kad pareiškėjo išvykimo iš kilmės šalies tikroji priežastis yra geresnių gyvenimo sąlygų, o ne apsaugos nuo persekiojimo ieškojimas. Skundžiamo sprendimo 3-5 punktais atsakovas nutarė įpareigoti pareiškėją išvykti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką vienerius metus ir paskelbti perspėjimą Šengeno informacinėje sistemoje apie uždraudimą atvykti pagal Šengeno konvencijos 96 straipsnį (3-5 b. l.).
Tam, kad asmuo būtų pripažįstamas pabėgėliu, turi būti patvirtinama, kad jis turi pagrindą jausti baimę patirti persekiojimą savo kilmės šalyje. Pareiškėjo pabėgimo iš kilmės valstybės paskata yra (duomenys neskelbtini) mieste 2010 m. birželio mėnesį vykę neramumai. Migracijos departamento 2011-06-03 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini -(15/6-15)-13-24 „Apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini); etninę (duomenys neskelbtini) padėtį, (duomenys neskelbtini) įvykius“ aprašyti 2010-06-10 (duomenys neskelbtini) mieste prasidėję masiniai neramumai. Neramumų metu (duomenys neskelbtini) puolė (duomenys neskelbtini) parduotuves, firmų biurus, apiplėšinėjo ir padeginėjo privačius namus, žudė (duomenys neskelbtini). 2010-06-12 vakare buvo nužudyti 83 žmonės. Iki 2010-06-13 buvo padeginėjami pastatai, mieste aidėjo šūviai. 2010-06-13 į (duomenys neskelbtini) miestą atvyko kariuomenė, kuri perėmė svarbių miestui objektų kontrolę. 2010-06-14 pranešta, kad žuvo 133 žmonės, 1500 sužeista. Daugiau nei 70 tūkstančių žmonių pabėgo į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) srityse sugriauta 2600 namų. (duomenys neskelbtini) mieste sugriauta 2000 namų, labiausiai nukentėjo (duomenys neskelbtini) rajonas, (duomenys neskelbtini) gatvė ir kt. Tarptautinės komisijos duomenimis per etninius (duomenys neskelbtini) susirėmimus žuvo 470 žmonių (6 psl.).
Šie įvykiai, kuriuos galima vertinti, kaip keliančius grėsmę asmens gyvybei ir sveikatai, vyko pareiškėjo gyvenamojoje vietoje. Atsakovas ginčijamame sprendime teigia, kad pareiškėjas neteisingai nurodė gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) mieste. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kurie galėtų pagrįsti atsakovo padarytą išvadą, kad pareiškėjas gyveno ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) mieste. Pareiškėjas teismui pateikė kvartalo pirmininko pažymą, kurioje nurodoma, jog pareiškėjas nuo 1991 iki 2003 m. gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, o 2010 metais gyveno (duomenys neskelbtini) mikrorajone, name Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) savivaldybės Nr. (duomenys neskelbtini) išduotoje pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas su šeima šiame mieste gyveno nuo 2003 iki 2009 metų. Šiais dokumentais patvirtinta pareiškėjo apklausose pateikti gyvenamosios vietos duomenys.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2011-03-17 prašyme dėl prieglobsčio suteikimo nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje (duomenys neskelbtini). 2011-06-10 apklausoje paaiškino, kad gyveno (duomenys neskelbtini) rajone. 2011-09-02 apklausoje pareiškėjas paaiškino, kad jis (duomenys neskelbtini)gatvėje gyveno prieš 7-8 metus. Vėliau išvyko į (duomenys neskelbtini)miestą, o (duomenys neskelbtini)gatvėje, Nr. (duomenys neskelbtini), apsigyveno prieš metus, kai nusipirko namą. Vilniaus apgardos administracinio teismo nuomone, šie paaiškinimai negali būti pripažįstami iš esmės prieštaraujančiais. Iš pareiškėjo paso duomenų (Migracijos departamento byla,19 l.) matyti, kad pareiškėjas nuo 1994-06-03 iki 2010-08-09 buvo registruotas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jo registracija nebuvo panaikinta iki pat jo išvykimo iš (duomenys neskelbtini) dienos, nors teismui pateikti dokumentai rodo, kad paskutinė pareiškėjo gyvenamoji vieta buvo kita. Pareiškėjas klausimą apklausose dėl paskutinės gyvenamosios vietos galėjo vertinti ir kaip klausimą dėl paskutinės gyvenamosios vietos, kurioje jis buvo priregistruotas. Todėl atsakovo teiginį, jog 2010 m. birželio mėn. vykusių neramumų metu pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, pirmosios instancijos teismas pripažino nepagrįstu, o paskutinė pareiškėjo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) nustatoma pagal teismui pateiktas pažymas. Teismas laiko, kad pareiškėjo gyvenamoji vieta neramumų (duomenys neskelbtini) mieste laiku buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) mieste. Paskutinės gyvenamosios vietos nustatymas yra svarbus dėl pareiškėjo pasakojimo atitikimo tikrovei patikrinimo bei jį paveikusių smurto veiksmų nustatymo. Kaip jau buvo minėta, Migracijos departamento 2011-06-03 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini)-(15/6- 15)-13-24 „Apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini); etninę (duomenys neskelbtini) padėtį, (duomenys neskelbtini) įvykius“ pažymėta, kad 2010- 06-10 (duomenys neskelbtini) mieste prasidėjusių masinių neramumų pasekoje ypatingai nukentėjo (duomenys neskelbtini) rajone gyvenę (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjo apklausose nurodyti jo atžvilgiu įvykdyti veiksmai teismo vertinami kaip galintys sukelti pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. (duomenys neskelbtini) įvykiai sukėlė sunkias pasekmes, palietė platų asmenų ratą, buvo labai žiaurūs, smurtas naudotas atsižvelgiant į tautybę. Pareiškėjo pasakojimas, dėl jo turto sunaikinimo, su tuo susijusio gyvenamosios vietos palikimo, jo sulaikymo ir sumušimo savo esme gali būti vertinamas kaip tautybės pagrindu patirtas persekiojimas.
Atsakovas skundžiamame sprendime pripažino, kad pareiškėjo pasakojime yra esminių prieštaravimų ir laikė jį nepatikimu, pritaikydamas Įstatymo 83 straipsnio 2 dalies taisyklę. Įrodinėjant pabėgėlio statuso suteikimui reikšmingas aplinkybes yra vadovaujamasi įrodinėjimo taisyklėmis, išdėstytomis įstatymo 83 straipsnyje.
Atsiliepimas
Atsakovas pažymėjo pareiškėjo ir jo žmonos pasakojimų nesutapimus nurodant aplinkybes, kaip jie iš namų pateko į Onkologinę ligoninę (pareiškėjas teigė, kad į ligoninę nuėjo pėsčiomis, o žmona aiškino, kad pirmiausia nuėjo pas tėvus, pasiėmė automobilį ir nuvažiavo į Onkologinę ligoninę bei kaip sužinojo apie pareiškėjo sulaikymą bei reikalaujamą išpirką (pareiškėjas sakė, kad paskambino, o jo žmona aiškino, kad gavo laišką). 2011-09-02 apklausoje pareiškėjas aiškino, kad 2010-06-10 vakare pėsčiomis bėgo į ligoninę, ten trumpai pabuvo ir išvyko prie (duomenys neskelbtini) sienos. Jo brolis privažiavo ir paėmė. 2011-06-10 apklausoje pareiškėjas nurodė, kad jis žmonai paskambino ir pranešė apie savo sulaikymą ir reikalaujamą išpirką. Teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad žmonai paskambinęs telefonu. Abu sutuoktiniai aiškino, jog pabėgimo metu naudojosi automobiliu, skiriasi tik tai, nuo kurio momento pranešimas buvo gautas. 2011-09-02 apklausoje pareiškėjas nurodė, kad sudegė jo namas (duomenys neskelbtini) gatvėje ir tėvo namas (duomenys neskelbtini) gatvėje, o butas (duomenys neskelbtini) gatvėje nesudegė. 2011-06-10 apklausoje pareiškėjas nenurodo apie tai, kad jo butas būtų sudegęs. 2011-03-17 apklausoje pareiškėjas nurodė, kad jo namas ir butas daugiaaukščiame name sudeginti 2010-06-11.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, jog šie duomenys rodo, kad pareiškėjo pasakojimuose yra nesutapimų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas nenuosekliai dėsto faktus, nebaigęs vieno pasakojimo pradeda kitą, dėl ko tampa problemiška gauti tikslią informaciją. Toks elgesys gali būti susijęs su tuo, kad pareiškėjas yra patyręs sunkų stresą, arba su tuo, kad pareiškėjas nori apie įvykius papasakoti jam palankesne linkme. Įvykių (duomenys neskelbtini) mieste žiaurumas, kai per kelias dienas buvo nužudyti ir sužeisti šimtai (duomenys neskelbtini) tautybės žmonių ir plačiai naikinamas jų turtas, duoda pagrindą pareiškėjui taikyti platesnes abejonės privilegijos ribas. Plačiai žinoma žmogaus savybė nepilnai atkurti stipraus streso sąlygomis išgyventas aplinkybes. Pareiškėjo ir jo žmonos parodymų nesutapimų negalima laikyti esminiais, kadangi abiem atvejais nurodomos panašios aplinkybės. Jie abu aiškina, kad pabėgimo iš namų dieną važiavo automobiliu, skiriasi tik momentas, nuo kurio jie važiavo automobiliu. Pareiškėjo žmona sužinojo apie vyro sulaikymą, tačiau nepaneigta, kad vyras jai negalėjo paskambinti. Pagrindinis atsakovo argumentas dėl pareiškėjo gyvenamosios vietos buvo paneigtas anksčiau nurodytais motyvais. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad yra pasakojami įvykiai, kurie buvo ypatingai žiaurūs, čia pat buvo žudomi ir žalojami giminės, artimieji, pažįstami, deginami aplinkui esantys namai. Teismas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo pasakojimai atitinka Migracijos departamento 2011-06-03 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini)-(15/6-15)-13-24 pateiktą informaciją apie (duomenys neskelbtini) įvykius. Tuo remiantis pareiškėjo apklausose išdėstyti išgyvenimai nelaikomi esmingai skirtingais ir leidžiančiais pareiškėją vertinti kaip nepatikimą.
Tačiau teismo vertinimu, nėra esminės sąlygos, kuri leistų pareiškėją pripažinti pabėgėliu. Migracijos departamento pažymose surinkti duomenys rodo, jog padėtis (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra esmingai pasikeitusi ir pareiškėjo baimė grįžti į šalį dėl to, kad bus vėl persekiojamas dėl (duomenys neskelbtini) tautybės, negali būti laikoma pagrįsta. Neramumai (duomenys neskelbtini) truko tik 4 dienas, nuo 2010-06-10 iki 2010-06-14, ir vėliau nepasikartojo. (duomenys neskelbtini) valstybės įstaigos ėmėsi priemonių, kad neramumai baigtųsi, juos sukėlę asmenys būtų nubausti, o padaryta žala atlyginta. 2011-06-03 pažymoje Nr. -(15/6-15)-13-24 nurodyta, kad „riaušės baigėsi, kai 2010-06-14 kariniai daliniai pradėjo specialią operaciją (duomenys neskelbtini) priemiestyje ir (duomenys neskelbtini) kaime atiminėjo ginklus iš vietos gyventojų“. Įvykiams ištirti buvo sudaryta Nacionalinė komisija bei Tarptautinė komisija, sudaryta Skandinavijos šalių iniciatyva. (duomenys neskelbtini) vyriausybė, nors ir nesutiko su Tarptautinės komisijos išvadomis dėl kaltinimų kariuomenei ir milicijai, bet sutiko laikytis komisijos parengtų rekomendacijų kaip pasiekti nacionalinį susitaikymą. Pareiškėjas rėmėsi tarptautinės organizacijos „Amnesty international“ 2011-06-08 nuomone, kad vyriausybė neįgyvendina teisingumo siekiant nubausti tuos, kurie žudė, prievartavo ir kankino civilius, tai gali įtakoti naujų konfliktų atsiradimą. Tarptautinė organizacija „Amnesty international“ nurodo neramumų bei jų tyrimo metu įvykdytus pažeidimus, tačiau nėra informacijos dėl to, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) nesaugu gyventi (duomenys neskelbtini) mieste (http://www.amnesty.org/(duomenys neskelbtini).pdf).
Prieglobsčio reikalų skyriaus 2011-09-14 išvadoje Nr. (15/6-9) 13PR-76RN nėra surinkta duomenų, kad (duomenys neskelbtini) tautybės asmenims nėra saugu gyventi (duomenys neskelbtini) ir jų atžvilgiu gali būti vykdomi draudžiami veiksmai. 2011-04-14 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)-(15/6-15)-12-13 atsakovas nesirėmė, priimant sprendimą remtasi vėliau parengtomis pažymomis, kuriose pateikta medžiaga išanalizuota priimant sprendimą. Pareiškėjas teigė, kad kilmės šalies teisinės apsaugos neefektyvumą patvirtina tai, kad jis dėl savo tautybės buvo keletą kartų sumuštas. Apklausų metu pareiškėjas yra nurodęs, kad 2002 metais (duomenys neskelbtini) tautybės jaunuoliai iš jam priklausančio ledų kiosko pirko ledus, bet pinigų nemokėjo, o vėliau jį užpuolė, sumušė veidą, sulaužė nosį, sutrenkė smegenis. Pats pareiškėjas toliau 2011-06-10 apklausoje nurodė, kad buvo atvykusi policija, jam siūlė rašyti pareiškimą, bet jis atsisakęs, vėliau užpuolikai jam sumokėjo 6000 (duomenys neskelbtini)pinigų. Tais pačiais metais stotelėje 3 (duomenys neskelbtini) jį įžeidinėjo, smogė į veidą. Pareiškėjas į policiją nesikreipė, pats apsirišo rankas. Čia pateikti faktai neįrodo prievartos, diskriminacinių veiksmų sisteminio pobūdžio. Pareiškėjas pats patvirtino galimybę gauti teisinę apsaugą kilmės valstybėje. Pirmuoju atveju buvo atvykusi policija, jis pats atsisakė rašyti pareiškimą, prieš jį smurtą vartoję asmenys atlygino padarytą žalą. Antruoju atveju pareiškėjas nenurodė priežasčių, kodėl jis nesikreipė į policiją. Jeigu pirmuoju atveju, kuris vyko tais pačiais metais kaip ir antrasis, pareiškėjas turėjo realią galimybę savo teises apginti valstybės teisinėse institucijose, tai nėra pagrindo laikyti, kad ši teisė galėjo būti ribojama antruoju atveju.
Migracijos departamento 2011-06-03 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini)-(15/6-15)-13-24 „Apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) ; etninę (duomenys neskelbtini) padėtį, (duomenys neskelbtini) įvykius“ 2011-05-11 žiniasklaidos bendrovė Radio Free Europe/Radio Liberty informavo, kad (duomenys neskelbtini) Ministras Pirmininkas (duomenys neskelbtini) 2011-05-10 pasirašė dekretą dėl išmokų po 1 mln. somų šeimoms, kurių artimieji buvo nužudyti arba dingo be žinios, 100 tūkstančių somų - sunkiai sužalotiems ir 50 tūkstančių somų - tiems, kurie patyrė nedidelius kūno sužalojimus. 2011-05-25 informacinė agentūra Fergana.ru informavo, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mietų atstatymo ir plėtros valstybinė direkcija numatė iki 2011 m. žuvusiųjų šeimoms ir nukentėjusiems pastatyti 28 daugiaaukščius namus <...>. Migracijos departamento 2011-07-14 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini)-(15/6-9)-12-29 „Apie sugriautų rajonų atstatymo darbus (duomenys neskelbtini) ; pabėgėlių grįžimą; vyriausybės požiūrį ir priemones, kurių ji imasi etninių (duomenys neskelbtini) saugumui užtikrinti, I. A.; ES valstybių narių praktiką“ nurodoma, kad 2011-02-28 nevyriausybinė Norvegijos prieglobsčio tarybos prieglobsčio organizacija ataskaitoje apie perkeltuosius ir sugrįžusiuosius į (duomenys neskelbtini) po 2010 m. įvykių pažymėjo, kad nuo 2010 m. birželio šalyje neįvyko tarpetninių susirėmimų, bet santykiai tarp skirtingų etninių bendruomenių įtempti. Etniniai (duomenys neskelbtini), tarp jų perkeltieji arba sugrįžusieji, po vasaros riaušių skundėsi saugumo tarnybos pajėgų ir milicijos persekiojimu, savavališkais suėmimais ir kankinimais. Pagal turimas žinias nuolatiniai (duomenys neskelbtini) asmens dokumentų tikrinimai atbaidė perkeltuosius ir sugrįžusiuosius nuo prekyviečių. Nors ir kitas etnines grupes milicija lygiai taip pat persekioja.
Migracijos departamentas 2011-06-28 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini -(15/6-11)-12-28 „Apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini); NATO bazės įkūrimą, jos statusą ir perspektyvą; „(duomenys neskelbtini) partiją“, jos lyderį (duomenys neskelbtini); „(duomenys neskelbtini)“ partijos lyderiai, veiklos kryptys ir tikslai, kaltinimai partijos lyderiams dėl kilusių 2010 m. vasaros neramumų (duomenys neskelbtini) srityje; tarptautinės komisijos, vadovaujamos K. K. išvadas“ apie bendrą politinę, saugumo ir žmogaus teisių padėtį yra pateikiama duomenų apie neigiamas tendencijas (duomenys neskelbtini), kurios gali sąlygoti naujų tarpnacionalinių konfliktų kilimą. Pavyzdžiui, pažymima, kad 2011-03-12 naujienų agentūra EurasiaNet.org pateikė Stokholmo tarptautinio taikos ir konfliktų tyrimo instituto direktoriaus Neilo Melvino nuomonę, kurią jis išdėstė savo ataskaitoje apie padėtį (duomenys neskelbtini): „Naujoji (duomenys neskelbtini) vyriausybė nelabai siekia pagerinti padėtį, susiklosčiusią tarpnacionalinių santykių klausimais“. Dokumente išreiškiamas rūpestis dėl didėjančios agresijos nacionaliniu klausimu. Nuo 2010 m. kiekvieną dieną nustatomi bauginimo ir prievartos bei žemių ir nuosavybės nusavinimo faktai. Nacionalinėms mažumoms sunku įsidarbinti valstybinėse įstaigose, o saugumo tarnybos nuolat baugina ir savivaliauja. Tačiau neigiamos tendencijos negali būti vertinamos kaip galinčios kelti grėsmę pareiškėjui. Prieglobstis negali būti suteikiamas, jei nėra realios grėsmės, kad padėtis kilmės šalyje gali greitu metu tapti pavojinga. Tiek atsakovo surinkti, tiek pareiškėjo pateikti duomenys nerodo tokio pavojaus realumo.
Vertindamas subjektyvų persekiojimo baimės aspektą, teismas pabrėžė, kad apie šalį pateikiama informacija neduoda realaus pagrindo baimei. Pareiškėjo subjektyvus požiūris turi būti formuojamas atsižvelgiant į dabartinę padėtį (duomenys neskelbtini), įvertinant, jog jau pusantrų metų nėra jokių pranešimų apie prievartą prieš (duomenys neskelbtini) gyvenančius (duomenys neskelbtini).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra surinkta duomenų, kad pareiškėjo giminystės su buvusiu (duomenys neskelbtini) Parlamento nariu I. A. galėtų jam kelti grėsmę būti persekiojamam. Atsakovas 2011-07-14 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini)-(15/6-9)-12-29 surinko duomenis apie I. E. A.. 2011-04-24 informaciniame pranešime Fergana news pažymima, kad šiam (duomenys neskelbtini) bendruomenės lyderiui pateikti kaltinimai dėl dalyvavimo masinėse riaušėse bei separatistinėje veikloje prieš valstybės teritorinį vientisumą, dėl pasinaudojimo tarnybine padėtimi siekiant sau naudos ir dėl neteisėto ginkluotos jėgos panaudojimo. Tačiau pareiškėjas negalėjo paaiškinti jam dėl giminystės kylančios grėsmės pobūdžio. Visų apklausų metu jis nenurodė kokių nors konkrečių faktų, kad jis būtų persekiotas dėl giminystės, o ne dėl tautybės. Tai, kad smurtautojai jo klausė apie giminaitį, nesant kitų duomenų, teismo nuomone, negalima laikyti papildoma grėsme.
Teismas konstatavo, jog anksčiau apžvelgti duomenys rodo, jog nėra pagrindo teigti, kad smurto veiksmai prieš pareiškėją gali būti kartojami.
Žemesnės instancijos teismas
Įstatymo 87 straipsnis numato, kad papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Teismo nuomone, nei viena šių sąlygų nebuvo nustatyta.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (48-50 b. l.) nesutinka su 2011 m. gruodžio 19 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti, taip pat priimti naują sprendimą, panaikinant atsakovo skundžiamą sprendimą ir įpareigojant atsakovą asmens bylą nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde rėmėsi šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad padėtis (duomenys neskelbtini) stabilizavosi, nenurodo, kokie konkretūs administracinės bylos duomenys, pateikti Migracijos departamento, leidžia teismui daryti išvadą, jog (duomenys neskelbtini) nėra grėsmės pareiškėjo gyvybei. Pareiškėjo manymu, Migracijos departamentas tokių duomenų nepateikė. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik bendrais teiginiais, kad pareiškėjas tariamai nepateikė jokių objektyvių, tiesiogiai su juo susijusių aplinkybių, kad kilmės valstybėje grės pavojus jo gyvybei, bus panaudoti smurto veiksmai, jis bus kankinamas ir pan. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrindė išvados, kad pareiškėjui pagrįstai nesuteikta papildoma apsauga.
2. Teismo sprendime daroma klaidinga išvada, kad vertinant subjektyvų persekiojimo baimės aspektą su šiuo aspektu susijusi informacija neduoda realaus pagrindo pareiškėjo baimei dėl jo paties ir jo šeimos.
3. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstos objektyviais administracinės bylos duomenimis, o padarytos tik mechaniškai perašant teismui pateiktų dokumentų turinį, visiškai neįsigilinant į pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat jo paaiškinimus teismo posėdžio metu, taip negirdint aiškių pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių, teismui tiesiogiai darant prielaidą ir spėjant.
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (55-57 b. l.) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas teigia, kad:
1. Įvertinęs visas byloje nurodytas aplinkybes, Migracijos departamentas visiškai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui yra prieinama apsauga nacionaliniu lygmeniu, t. y. (duomenys neskelbtini) oficiali valdžia geba suteikti efektyvią apsaugą visiems (duomenys neskelbtini) piliečiams, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini).
2. Remiantis atsakovo informacija, (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 2004/83/EB 15 straipsnio c punkte ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai; padėtis (duomenys neskelbtini) Respublikoje nėra tokia bloga, kad asmeniui kiltų pavojus vien dėl buvimo toje teritorijoje.
3. Atsakovas teigia, jog iš pareiškėjo apeliacinio skundo yra neaišku, kokių konkrečių administracinės bylos duomenų pirmosios instancijos teismas nevertino bei kodėl jie turėtų būti atmesti. Atsakovas pažymėjo, kad pats apeliantas tiek pateikdamas apeliacinį skundą teismui, tiek prieglobsčio procedūros metu, pateikdamas informaciją Migracijos departamentui rėmėsi vidiniais įsitikinimais, nuojauta, bendro pobūdžio informacija, o ne individualiomis aplinkybėmis pagrįstais įrodymais.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, jog atsakovas atsisakė suteikti pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusą pareiškėjui, kurio teigimu, toks sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi jis (pareiškėjas) atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nustatytus reikalavimus, keliamus asmenims, siekiantiems prieglobsčio suteikimo.
1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlio statuso 12 straipsnio 1 dalis numato, jog pabėgėlio statusą nustato šalies, kurioje yra nuolatinė gyvenamoji jo vieta, įstatymai arba, jei nuolatinės gyvenamosios vietos jis neturi, įstatymai tos šalies, kurioje jis gyvena. Lietuvoje prieglobsčio suteikimo tvarką reglamentuoja įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties”, šio įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas gali būti suteiktas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio įstatymo 88 straipsnyje. Šioje įstatymo nuostatoje išvardintos pabėgėlio statuso suteikimo sąlygos yra iš esmės analogiškos Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalies 2 punkte nurodytoms sąlygoms. Minėtų teisės normų nuostatos suteikia pagrindą konstatuoti, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio.
Pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką taikydamas nacionalinę teisę nacionalinis teismas turi ją aiškinti kuo labiau atsižvelgdamas į direktyvos tekstą ir tikslą, kad būtų pasiektas direktyvoje numatytas rezultatas (1990 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Marleasing, C-106/89, Rink. p. I-4135, 8 punktas ir 2008 m. birželio 24 d. Sprendimo Commune de Mesquer, C-188/07, Rink. p. I-4501, 84 punktas). Todėl teisėjų kolegija, taikydama Įstatymo ir Tvarkos aprašo nuostatas, aiškins jas atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų nuostatas. Šios direktyvos 9 straipsnio, kurį įgyvendina įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 86 straipsnis bei Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1V-361 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 66.1 punktas, 1 dalį persekiojimo veiksmai pagal Ženevos konvencijos 1A straipsnį turi būti: a) pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, visų pirma tų teisių, kurių negalima varžyti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 15 straipsnio 2 dalį arba b) įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, kurie yra pakankamai sunkūs, kad veiktų asmenį panašiai kaip minėta a punkte; o pagal to paties straipsnio 2 dalį persekiojimo veiksmai pagal šio straipsnio 1 dalį inter alia gali būti tokios formos: a) fizinio ir psichologinio smurto veiksmai, įskaitant seksualinį smurtą; b) teisinės, administracinės, policijos ir/arba teisminės priemonės, kurios savaime yra diskriminacinės arba taikomos diskriminuojant; c) persekiojimas ar baudimas, kuris yra neproporcingas ir diskriminuojantis; d) atsiteisimo neigimas, kurio rezultatas yra neproporcingas ir diskriminuojantis baudimas; e) persekiojimas ar baudimas dėl atsisakymo atlikti karo tarnybą konflikto metu, kai atliekant tokią tarnybą reikėtų daryti nusikaltimus ar veiksmus, nurodytus išimties sąlygose, nustatytose 12 straipsnio 2 dalyje; f) prieš lytį ar vaikus nukreipti veiksmai; pagal to paties straipsnio 3 dalį pagal 2 straipsnio c punktą turi būti sąsaja tarp 10 straipsnyje minimų priežasčių ir persekiojimo veiksmų pagal šio straipsnio 1 dalį. Pagal 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB 10 straipsnio, kurį įgyvendina taip pat įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 86 straipsnis bei Tvarkos aprašo 66.1 punktas, nustatytos persekiojimo priežastys, į kurias atsižvelgia valstybė, 2 dalį vertinant, ar prašytojas turi pagrįstos baimės būti persekiojamas, nesvarbu, ar prašytojas iš tikrųjų turi rasinių, religinių, tautinių, socialinių ar politinių savybių, kurios sukelia persekiojimą, jei tokią savybę prašytojui priskiria persekiojimo dalyvis. Pagal 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB 6 straipsnį, kurį įgyvendina taip pat įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 86 straipsnis, persekiojimo ar smurto dalyviai yra šie: a) valstybė; b) valstybę ar žymią valstybės teritoriją valdančios partijos ar organizacijos; c) nevalstybiniai dalyviai, jei galima įrodyti, kad a ir b punktuose minimi dalyviai, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti apsaugą nuo persekiojimo arba smurto, kaip nustatyta 7 straipsnyje.
Asmuo, siekiantis gauti pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusą, turi atitikti pirmiau minėtuose teisės aktuose įtvirtintą pabėgėlio statuso apibrėžimą pilna apimtimi, o ne iš dalies. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjo atvejis neatitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 86 straipsnio (o tuo pačiu – ir 1951 m. Konvencijos „Dėl pabėgėlio statuso” 1 straipsnio A dalies 2 punkto) reikalavimų. Tokią išvadą atsakovas padarė ginčijamame 2011-09-14 sprendime Nr. (15/6-9)-12PR-76. Pareiškėjo manymu, atsakovo atliktas tyrimas buvo neišsamus.
Pagal Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 4 punktą, kuris įgyvendina 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį (pagal šį straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti), prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių. Taip pat ir pagal Tvarkos aprašo 7 punktą prieglobsčio prašymas turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys persekiojimo pavojų jo kilmės valstybėje arba trečiojoje valstybėje; jeigu prieglobsčio prašymas yra nemotyvuotas, jo pateikimo motyvai turi būti atskleisti pirminėje prieglobsčio prašytojo apklausoje, nurodytoje šio aprašo 9.5 punkte; jeigu prieglobsčio prašytojas atsisako nurodyti prieglobsčio prašymo pateikimo motyvus, toks prašymas nagrinėjamas kaip akivaizdžiai nepagrįstas.
Pareiškėjo pabėgimo iš kilmės valstybės paskata yra (duomenys neskelbtini) mieste 2010 m. birželio mėnesį vykę neramumai. Pareiškėjo apklausose nurodyti jo atžvilgiu įvykdyti veiksmai vertintini kaip galintys sukelti pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. (duomenys neskelbtini) įvykiai sukėlė sunkias pasekmes, palietė platų asmenų ratą, buvo labai žiaurūs, smurtas naudotas atsižvelgiant į tautybę. Pareiškėjo pasakojimas, dėl jo turto sunaikinimo, su tuo susijusio gyvenamosios vietos palikimo, jo sulaikymo ir sumušimo savo esme gali būti vertinamas kaip tautybės pagrindu patirtas persekiojimas.
Tačiau atsakovas ginčijamame sprendime rėmėsi tuo, kad (duomenys neskelbtini) valdžia skiria priemones konsoliduoti visuomenei, atlyginti žalą riaušių metu nukentėjusiems asmenims, pareiškėjui oficiali valdžia geba suteikti efektyvią apsaugą, taip pat laikėsi nuostatos, kad pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę yra nepagrįsta. Atsakovas nustatė esminius prieštaravimus tarp pareiškėjo ir jo žmonos M. R. pasakojimo, tarp pareiškėjo apklausų metu pateiktų faktų bei tarp pareiškėjo pasakojimo ir jo pateiktų dokumentų. Todėl atsakovas pareiškėją vertino kaip nepatikimą, pritaikydamas Įstatymo 83 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo pasakojimai atitinka Migracijos departamento 2011-06-03 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini)-(15/6-15)-13-24 pateiktą informaciją apie (duomenys neskelbtini) įvykius, o pareiškėjo apklausose išdėstytų išgyvenimų nelaikė esmingai skirtingais ir leidžiančiais pareiškėją vertinti kaip nepatikimą, be to, manė, kad byloje nėra duomenų, kurie galėtų pagrįsti atsakovo padarytą išvadą, kad pareiškėjas gyveno ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) mieste. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo nagrinėjamos bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovo padaryta išvada, kad 2010 m. birželio mėn. vykusių neramumų metu pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrįsta, o paskutinė pareiškėjo gyvenamoji vieta neramumų (duomenys neskelbtini) mieste laiku buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) mieste. Migracijos departamento 2011-06-03 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini)-(15/6- 15)-13-24 „Apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini); etninę (duomenys neskelbtini) padėtį, (duomenys neskelbtini) įvykius“ nurodyta, kad 2010-06-10 (duomenys neskelbtini) mieste prasidėjusių masinių neramumų pasekoje ypatingai nukentėjo (duomenys neskelbtini) rajone gyvenę (duomenys neskelbtini).
Atsakovas ginčijamame sprendime nurodo pareiškėjo ir jo žmonos pasakojimų nesutapimus, nurodant aplinkybes, kaip jie iš namų pateko į Onkologinę ligoninę (pareiškėjas teigė, kad į ligoninę nuėjo pėsčiomis, o žmona aiškino, kad pirmiausia nuėjo pas tėvus, pasiėmė automobilį ir nuvažiavo į Onkologinę ligoninę bei kaip sužinojo apie pareiškėjo sulaikymą bei reikalaujamą išpirką (pareiškėjas sakė, kad paskambino, o jo žmona aiškino, kad gavo laišką). Pareiškėjo ir jo žmonos parodymų nesutapimų negalima laikyti esminiais. Vertindama atsakovo nustatytus prieštaravimus tarp pareiškėjo apklausų metu pateiktų faktų teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad pasakojami įvykiai buvo ypatingai žiaurūs, čia pat buvo žudomi ir žalojami giminės, artimieji, pažįstami, deginami aplinkui esantys namai. Pareiškėjo pasakojimai atitinka Migracijos departamento 2011-06-03 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini)-(15/6-15)-13-24 pateiktą informaciją apie (duomenys neskelbtini) įvykius, vertinti pareiškėją kaip nepatikimą nėra pagrindo.
Tokiu būdu teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamame sprendime atsakovas nepagrįstai remiamasi Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtimi iš abejonės privilegijos taisyklės. Nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo remtis Įstatymo 83 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jei prieglobsčio prašytojo paaiškinimai iš esmės neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja visuotinai žinomiems faktams.
Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra esminės sąlygos, kuri leistų pareiškėją pripažinti pabėgėliu, nes Migracijos departamento pažymose surinkti duomenys rodo, jog padėtis (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra esmingai pasikeitusi ir pareiškėjo baimė grįžti į šalį dėl to, kad bus vėl persekiojamas dėl (duomenys neskelbtini) tautybės, negali būti laikoma pagrįsta. Neramumai (duomenys neskelbtini) truko tik 4 dienas, nuo 2010-06-10 iki 2010-06-14, ir vėliau nepasikartojo. Tvarkos aprašo 63.5 punktas įpareigoja Migracijos departamento valstybės tarnautoją, nagrinėjantį prieglobsčio prašytojo, kuris turi teisę naudotis laikinu teritoriniu prieglobsčiu, prieglobsčio prašymą iš esmės, surinkti reikiamą informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę. Teisėjų kolegija, susipažinusi su asmens bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 0014 ir nagrinėjamos bylos medžiaga, iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovas, surinko pakankamai atitinkamam sprendimui dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pareiškėjui priimti reikalingos medžiagos.
Migracijos departamento 2011-07-14 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini)-(15/6-9)-12-29 „Apie sugriautų rajonų atstatymo darbus (duomenys neskelbtini); pabėgėlių grįžimą; vyriausybės požiūrį ir priemones, kurių ji imasi etninių (duomenys neskelbtini) saugumui užtikrinti, I. A.; ES valstybių narių praktiką“ nurodoma, kad 2011-02-28 nevyriausybinė Norvegijos prieglobsčio tarybos prieglobsčio organizacija ataskaitoje apie perkeltuosius ir sugrįžusiuosius į (duomenys neskelbtini) po 2010 m. įvykių pažymėjo, kad nuo 2010 m. birželio šalyje neįvyko tarpetninių susirėmimų, bet santykiai tarp skirtingų etninių bendruomenių įtempti. Etniniai (duomenys neskelbtini), tarp jų perkeltieji arba sugrįžusieji, po vasaros riaušių skundėsi saugumo tarnybos pajėgų ir milicijos persekiojimu, savavališkais suėmimais ir kankinimais. Migracijos departamentas 2011-06-28 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini)-(15/6-11)-12-28 „Apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini); NATO bazės įkūrimą, jos statusą ir perspektyvą; „(duomenys neskelbtini) partiją“, jos lyderį F. K.; „(duomenys neskelbtini)“ partijos lyderiai, veiklos kryptys ir tikslai, kaltinimai partijos lyderiams dėl kilusių 2010 m. vasaros neramumų (duomenys neskelbtini) srityje; tarptautinės komisijos, vadovaujamos K. K. išvadas“ apie bendrą politinę, saugumo ir žmogaus teisių padėtį yra pateikiama duomenų apie neigiamas tendencijas (duomenys neskelbtini), kurios gali sąlygoti naujų tarpnacionalinių konfliktų kilimą. Pavyzdžiui, pažymima, kad 2011-03-12 naujienų agentūra EurasiaNet.org pateikė Stokholmo tarptautinio taikos ir konfliktų tyrimo instituto direktoriaus Neilo Melvino nuomonę, kurią jis išdėstė savo ataskaitoje apie padėtį (duomenys neskelbtini): „Naujoji (duomenys neskelbtini) vyriausybė nelabai siekia pagerinti padėtį, susiklosčiusią tarpnacionalinių santykių klausimais“. Dokumente išreiškiamas rūpestis dėl didėjančios agresijos nacionaliniu klausimu. Nuo 2010 m. kiekvieną dieną nustatomi bauginimo ir prievartos bei žemių ir nuosavybės nusavinimo faktai. Nacionalinėms mažumoms sunku įsidarbinti valstybinėse įstaigose, o saugumo tarnybos nuolat baugina ir savivaliauja.
Minėtoje Migracijos departamento 2011-07-14 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini)-(15/6-9)-12-29 teigiama, kad Europos Sąjungos šalys narės, Šveicarija, Norvegija, atsakydamos į 2011 m. birželio 27 d. atsakovo paklausimą, pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) prieglobsčių prašytojų prašymai iš esmės nagrinėjami individualiai.
Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatęs, kad esminių prieštaravimų pareiškėjo pasakojime nėra ir kad jis negali būti laikomas nepatikimu bei jo atžvilgiu negali būti remiamasi Įstatymo 83 straipsnio 2 dalimi, iš esmės paviršutiniškai vertino pareiškėjo nurodytas individualaus pobūdžio aplinkybes ir neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovas ginčijamame sprendime apskritai nevertino pareiškėjo pateiktų individualaus pobūdžio aplinkybių dėl diskriminacinio pobūdžio persekiojimo ar smurto veiksmų, nukreiptų prieš jį dėl jo tautybės ar giminystės ryšių su I. A., nes nustatė esminių prieštaravimų ir vertino pareiškėją kaip nepatikimą. Nustačius, kad esminių prieštaravimų pareiškėjo pasakojime nėra ir kad jis nelaikytinas nepatikimu, atsakovo išvada, kad pareiškėjo pasakota istorija, kaip ir sulaikymas dėl giminystės su buvusiu (duomenys neskelbtini) Parlamento nariu I. A., yra pramanyti, taip pat laikytina nepagrįsta.
Pirmosios instancijos teismas, iš esmės netyręs individualaus pobūdžio aplinkybių, be pagrindo pripažino, kad nagrinėjamu atveju yra svarbi tik viena aplinkybė, kad padėtis (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra esmingai pasikeitusi ir dėl to pareiškėjo baimė grįžti į šalį dėl to, kad bus vėl persekiojamas dėl (duomenys neskelbtini) tautybės, negali būti laikoma pagrįsta. Pirma, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad asmens bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 0014 ir nagrinėjamos bylos medžiaga neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad padėtis (duomenys neskelbtini) yra taip pasikeitusi, kad tam tikromis aplinkybėmis pareiškėjo baimė grįžti į šalį dėl to, kad bus vėl persekiojamas dėl (duomenys neskelbtini) tautybės, negalėtų būti laikoma pagrįsta. Atsakovas šiuo požiūriu ginčijamame sprendime nurodo, kad pareiškėjui prieinama apsauga nacionaliniu lygmeniu, t. y. oficiali valdžia suteikia efektyvią apsaugą visiems (duomenys neskelbtini) piliečiams, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju atsakovas pabrėžia tai, kad (duomenys neskelbtini) valdžia skiria valstybės ekonomines, politines ir socialines priemones konsoliduoti visuomenei. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas neištyrė, ar minėtos priemonės yra efektyvios siekiant užkirsti kelią persekiojimui dėl (duomenys neskelbtini) tautybės. Abejones, kad minėtos oficialios valdžios priemonės gali būti neefektyvios, iš esmės pagrindžia ir atsakovo surinkta medžiaga apie žmogaus teisių padėtį (duomenys neskelbtini). Antra, turint omenyje aukščiau išdėstytą nuodugniai neištyrus pareiškėjo nurodytų individualaus pobūdžio aplinkybių, taikant Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje numatytą abejonės privilegiją, neįmanoma nuspręsti dėl pareiškėjo baimės grįžti į šalį dėl to, kad bus vėl persekiojamas dėl (duomenys neskelbtini) tautybės, pagrįstumo.
Teisiniai santykiai dėl pareiškėjo prašomos papildomos apsaugos reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio nuostatų. Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį, papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.
Minėtose teisės nuostatose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, iš vienos pusės, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan., kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta.
Dėl ginčijamo sprendimo dalies, kuria pareiškėjui nesuteikta papildoma apsauga, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant prašymą suteikti papildomą apsaugą būtina tirti ir objektyvias aplinkybes, t. y. faktinę situaciją (duomenys neskelbtini) , ir subjektyvias aplinkybes, t. y. pareiškėjo nurodytas individualias aplinkybes, siekiant įgyti papildomą apsaugą. Ginčijame sprendime atsakovas teigia, kad prieglobsčio prašytojas nesinaudojo valstybės jam teikiama apsauga, tačiau atsakovas netyrė, ar kilmės valstybės teikiama apsauga gali būti vertinama kaip efektyvi ir ar apskritai ja buvo įmanoma pasinaudoti. Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad asmens bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 0014 ir nagrinėjamos bylos medžiaga neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad padėtis (duomenys neskelbtini) yra taip pasikeitusi, kad tam tikromis aplinkybėmis pareiškėjo baimė grįžti į šalį dėl to, kad, pavyzdžiui, yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos, yra visiškai nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčijamo sprendimo dalį, kuria pareiškėjui nesuteikta papildoma apsauga, detaliai netyrė nagrinėjamos bylos aplinkybių, tik apsiribojo keliais pastebėjimais, dėl to ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nelaikytina pagrįsta.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas Migracijos departamento sprendimas nėra pagrįstas, o pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė šioje byloje nurodytas Įstatymo nuostatas bei neteisingai jas išaiškino. Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas pripažintinas nepagrįstu. Apeliacinis skundas tenkintinas jame nurodytais motyvais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo R. R. (R. R.) apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, pareiškėjo R. R. (R. R.) skundą tenkinti. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. (15/6-9)-12PR-76 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui R. R.“ panaikinti ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą.
Sprendimas neskundžiamas.