Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. gynėjo advokato Zenono Žymančiaus skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo faktinės pradėjimo vykdyti dienos, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. sausio 5 d. iki 2024 m. sausio 6 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, asmens kratos metu iš R. P. paimti 219 eurų 86 centai, konfiskuoti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. P. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent: 2024 m. sausio 4 d., apie 19.00 val., (duomenys skelbtini), iš nenustatyto asmens, nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau 15 g narkotinės medžiagos – kanapių, turėdamas tikslą jas platinti, šias narkotines medžiagas gabeno savo automobiliu ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys skelbtini) miesto į namus, esančius (duomenys skelbtini), kur jas neteisėtai turėjo ir laikė iki tol, kol dalį šių narkotinių medžiagų, tai yra 1,532 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 7,6 %, 2024 m. sausio 5 d., apie 21.30 val., prie parduotuvės ,, (duomenys skelbtini)“, esančios (duomenys skelbtini), už 24 eurus pardavė E. V., tiksliai nenustatytą dalį pats sunaikino 2024 m. sausio 5 d., apie 22.00 val., nuleisdamas jas į unitazą namuose, esančiuose (duomenys skelbtini) ir dalį, tai yra: rudos ir žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiagų mišinį, kuriame yra tyrimo metu tiksliai nenustatytas kiekis narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), nustatytas 0,151 g psichotropinės medžiagos ?9-tetrahidrokanabinolio; 3,118 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 5,3 %; ir 0,443 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 3,4 %, kratos metu 2024 m. sausio 6 d. 01.35 val., (duomenys skelbtini) rado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. P. gynėjo advokato Zenono Žymančiaus apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde neginčija R. P. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, taip pat nekvestionuojama ir nusikaltimo kvalifikacija bei byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tačiau nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl nuteistajam paskirtos bausmės, teigiant, kad apylinkės teismas nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos nepasisakydamas dėl BK 62 straipsnio nuostatų taikymo galimybės bei neįvertino visų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių, dėl ko nepagrįstai nutarė netaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

8. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. P. už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, buvo paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, buvo sumažinta vienu trečdaliu paskiriant jam 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajam bei nustatydamas jos dydį atsižvelgė į tai, kad R. P. padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Apylinkės teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bei nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat vertinant nuteistojo asmenybę akcentuota tai, kad nors R. P. ankstesni teistumai yra išnykę, tačiau nepraėjus itin ilgam laiko tarpui nuo paskirtų bausmių, kurių vykdymas buvo atidėtas, įvykdymo, nuteistasis nusikalto pakartotinai, o jo daromos nusikalstamos veikos sunkėja. Be kita ko, skundžiamame nuosprendyje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis šią nusikalstamą veiką įvykdė siekdamas finansinės naudos, t. y. narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) platino jas parduodamas kitam asmeniui ir už tai gavo piniginį atlygį. Taip pat pažymėta, kad nuteistasis ne kartą baustas ir administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus. Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ši R. P. įvykdyta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, o priešingai – nuteistojo pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas neįžvelgė pagrindo skirti švelnesnę, nei BK straipsnio sankcijoje numatytoji, bausmę.

Dėl BK 62 straipsnio nuostatų taikymo

10. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas bausmę R. P. nepasisakė dėl BK 62 straipsnio nuostatų taikymo galimumo, nors to buvo prašoma ir baigiamųjų kalbų apylinkės teisme metu. Pasak apelianto, tai suponuoja išvadą apie pirmosios instancijos teismo šališkumą.

11. Susipažinus su skundžiamo nuosprendžio turiniu iš tiesų matyti, kad jo aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas neaptarė nuteistojo gynėjo baigiamojoje kalboje prašytų taikyti BK 62 straipsnio nuostatų, iš karto atlikdamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo (ne) galimumo analizę. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kita nei straipsnio sankcijoje numatyta bausmė nuteistajam gali būti paskirta, jeigu nustatytos išimtinės aplinkybės ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnio nuostatas, o įstatymo įtvirtintos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-112-788/2015, 2K-187-693/2016, 2K-436-489/2016, 2K-149-511/2017, 2K-155-719/2022). Taigi, tai suponuoja išvadą, kad teismai, spręsdami klausimą dėl galimybės taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatas, sudarančias galimybę nuteistajam paskirti švelnesnę bausmę, visų pirma turi įvertinti ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, o nenustačius tokios galimybės, tik tuomet analizuoti ar yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo šios kasacinės instancijos teismo suformuotos praktikos, tačiau suformuotos teismų praktikos nesilaikymas šiuo atveju nėra pagrindas teigti, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas įvertins BK 62 straipsnio nuostatų taikymo galimumą R. P. atžvilgiu.

12. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti paskirta jeigu teismas, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, nustato, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

13. Nuteistasis iš tiesų viso baudžiamojo proceso metu neneigė savo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, ikiteisminio tyrimo atlikimo metu atskleidė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Vis tik, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių, R. P. savo noru neatvyko ir nepranešė apie savo padarytą nusikalstamą veiką, tačiau priešingai – gavus informacijos, kad nuteistasis išplatino narkotinę medžiagą, policijos pareigūnams sekant „karštais pėdsakais“ ir patikrinimui sustabdžius jo automobilį, informavus nuteistąjį, kad jis kartu su policijos pareigūnais turės vykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą, pastarasis policijos pareigūnams nurodė, kad sėda į savo automobilį uždaryti langą, tačiau įsėdęs į automobilį staiga pasišalino. Policijos pareigūnai automobiliu vijosi nuteistąjį su įjungtais garsiniais ir šviesos signalais, tačiau R. P. nesustojo ir nuvyko į savo gyvenamąją vietą, užsirakino bute bei slėpdamas nusikalstamos veikos pėdsakus dalį narkotinių medžiagų nuleido į unitazą (1 t., b. l. 1–2, 6–7, 79–80, 91). Šiuo atveju nuteistasis ne tik neatvyko ir nepranešė apie savo padarytą nusikalstamą veiką, tačiau ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas slėpti jos pėdsakus, tokiu būdu bandydamas išvengti baudžiamosios atsakomybės arba sušvelninti jam gresiančias teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra visų būtinųjų sąlygų šios BK normos taikymui.

14. Be to, BK 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

15. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad švelnesnė nei įstatymo nustatyta bausmė pagal BK 62 straipsnio 2 dalį gali būti skiriama tik tada kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinųjų alternatyvių savarankiškų aplinkybių nurodytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-161-303/2023). Atkreiptinas dėmesys, kad teismas gali taikyti šio straipsnio nuostatas tik nustatęs visų aukščiau paminėtų sąlygų visumą.

16. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje buvo nustatyta tik viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, be to, nėra nustatytos ir nei vienos BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose numatytos sąlygos. Teisėjų kolegijos vertinimu, neegzistuojant būtinųjų sąlygų visumos kompleksui, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo R. P. atžvilgiu taikyti ir BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

17. Apeliantas skunde taip pat teigia, kad apylinkės teismas neįvertino visų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių, tuo tarpu bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti R. P. paskyrus kitą, nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, bausmės rūšį, t. y. taikanti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir vietoje laisvės atėmimo bausmės paskiriant laisvės apribojimo bausmę kartu su įpareigojimais. Vis tik apeliacinės instancijos teismas negali sutikti ir su šiais skundo autoriaus argumentais.

18. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad siekiant taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021, 2K-187-976/2023). Be to, kiekvienu atveju vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-976/2023). Taigi, pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės nuteistajam, turi būti analizuojama ir vertinama aplinkybių, susijusių tiek su nuteistojo padaryto nusikaltimo, tiek su jo asmenybės pavojingumu, visuma. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas motyvuodamas savo sprendimą R. P. atžvilgiu netaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų įvertino visas šiai teisinei situacijai reikšmingas aplinkybes.

19. Analizuojant aplinkybes, susijusias su paties nusikaltimo pavojingumu, matyti, kad nuteistasis narkotinę medžiagą išplatino vienam asmeniui – E. V., tačiau iš šio liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklausto asmens parodymų galima daryti išvadą, kad nuteistasis narkotines medžiagas platino ir kitiems asmenims. Anot E. V., apie tai, kad iš R. P. galima įsigyti narkotinių medžiagų jis sužinojo iš kito draugo, kuris buvo atsinešęs narkotinių medžiagų bei nurodė žinantis iš kur jų gauti, suplanavo R. P. ir E. V. susitikimą narkotinių medžiagų įsigijimui (1 t., b. l. 38–39). Taip pat apžiūrint R. P. mobiliojo ryšio telefoną, „Messenger“ programėlėje bei trumpųjų žinučių kataloge, rasti susirašinėjimai su kitais asmenimis, iš kurių matyti, kad užuominomis kalbama apie narkotinių medžiagų įsigijimą iš R. P., tuo tarpu „Snapchat“ programėlėje rastos nuotraukos laikant galimai suktinę su narkotinėmis medžiagomis bei du vaizdo įrašai, kuriuose matoma kaip rankose laikomi žalios spalvos, panašūs į kanapes, gniužulai (2 t., b. l. 20–29). Taigi, šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad šis narkotinės medžiagos išplatinimas buvo ne atsitiktinis ar vienetinis atvejis. Be to, apžiūrint nuteistojo piniginę, joje buvo rasti 219 eurų 86 centai, smulkiomis kupiūromis, daugiausiai po dešimt ir dvidešimt eurų, kuomet už tokią sumą (10 Eur arba 20 Eur) nedideliais kiekiais (1 g arba 2 g) paprastai ir yra perkamos narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), taigi tai apygardos teismui taip pat suponuoja išvadą, kad nuteistasis narkotines medžiagas platino ne vienam asmeniui ir už tai gaudavo papildomų lėšų pragyvenimui.

20. Vertinant nuteistojo asmenybę, iš baudžiamojoje byloje esančio Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenų matyti, kad R. P. praeityje jau du kartus buvo teistas už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo jų platinti (3 t., b. l. 88–90). Nors nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis buvo laikomas neteistu, tačiau tai teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad R. P. jau buvo ne kartą susidūręs su teisėsaugos institucijomis dėl disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir tai jo nepaskatino rinktis kitokį elgesio modelį ir daugiau nenusikalsti. Taip pat matyti, kad ankstesniais teismų procesiniais sprendimais jam paskirtų švelnesnių – arešto bausmių vykdymas buvo atidėtas du kartus, tačiau akivaizdu, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutu nebuvo pasiekti bausmės tikslai, nes R. P. nusikalto pakartotinai. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jo daromos nusikalstamos veikos yra linkę sunkėti, nes Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. spalio 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu R. P., be kita ko, buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (atkreiptinas dėmesys, kad šios nusikalstamos veikos padarymo metu R. P. laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalis), kurių masė 90,23 g), tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu R. P. yra nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį jau už narkotinių medžiagų platinimą. Taip pat vienerių metų laikotarpiu nuteistasis yra keturis kartus baustas administracine tvarka už karo prievolės vengimą, bei Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas yra sumokėjęs, turi galiojančių administracinę nuobaudą (3 t., b. l. 95–98). Šios aplinkybės iš tiesų sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis nusikalstamas veikas renkasi daryti sąmoningai ir tai yra jo pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė, ką skundžiamame nuosprendyje ir akcentavo apylinkės teismas.

21. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, analizuodamas nuteistojo asmenybę pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis dirba (nusikaltimo padarymo metu vykdė individualią veiklą, o po nusikalstamos veikos padarymo nuo 2024 m. vasario 2 d. dirba UAB „(duomenys skelbtini)“ (3 t., b. l. 100)), teikia pagalbą artimam giminaičiui – mamai, ikiteisminio tyrimo metu bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu pripažino savo kaltę padarius nusikaltimą bei nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, bei suteikė duomenis apie kitų asmenų galimai padarytą nusikalstamą veiką. Taip pat byloje nebuvo nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Vis tik, apygardos teismo vertinimu, šios aplinkybės sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui spręsti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumą, tačiau nėra tokios išskirtinės, jog sudarytų pagrindą nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

22. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nuteistajam 2024 m. vasario 9 d. buvo diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas dėl narkotinių medžiagų iš kanapių vartojimo, priklausomybės sindromas, bei siekdamas keisti savo gyvenimo būdą dėl to jis pradėjo lankyti užsiėmimus pas psichologą, tačiau kaip matyti iš aukščiau paminėtų teismų priimtų procesinių sprendimų turinio, nuteistasis su problema dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo susidūrė dar 2020 metais bei atidėjus bausmės vykdymą jam buvo paskirti įpareigojimai nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Visgi, kratų metu tiek nuteistojo gyvenamosios vietos, tiek deklaruotos gyvenamosios vietos adresu rasta įvairių objektų, skirtų vartoti narkotines medžiagas (kanapes) – „bongas“, narkotinių medžiagų smulkintuvai, šiukšliadėžėje išmesti folijos gabalėliai su narkotinių medžiagų pėdsakais, taip pat rudos ir žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiagų mišinys, kuriame buvo rasta tetrahidrokanabinolio, kanapių sėklos ir kt. (1 t., b. l 79–82, 104–118, 132–136). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistasis realių veiksmų šios priklausomybės sprendimui ėmėsi tik tuomet, kai įvykdė šį sunkų nusikaltimą, juolab šiuo atveju nuteistasis ne tik pats vartojo narkotines medžiagas (sekančią dieną po nusikalstamos veikos įvykdymo R. P. šlapime buvo rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties (4 t., b. l. 20–21)), tačiau jas platino ir kitiems asmenims. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis turėjo pakankamai laiko dėti pastangas gydytis turimą priklausomybę narkotinėms medžiagoms, tačiau vietoje to pasirinko toliau jas vartoti ir platinti.

23. Sutiktina, kad reali laisvės atėmimo bausmė R. P. neabejotinai sukels tam tikrus neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus, tačiau šiuo atveju tai negali būti itin prioretizuojama, nes asmenys apie jiems galinčias kilti teisines pasekmes už nusikalstamų veikų darymą yra informuojami tai įtvirtinant įstatymuose. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymų leidėjas, įvertindamas BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos pavojingumą, šio straipsnio sankcijoje yra numatęs tik realią laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki aštuonerių metų. Nuteistajam paskirta pernelyg švelni bausmė, vertinant ją padarytos nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės kontekste, iš esmės paneigtų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų prasmę. Kaip jau minėta, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais, kai net ir minimalios nuteistajam inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas konkrečiu atveju prieštarautų teisingumo principui. Nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų teisinį pagrindą R. P. skirti kitą, straipsnio sankcijoje nenumatytą bausmę, arba skirti dar mažesnę, nei šiuo metu paskirtoji, laisvės atėmimo bausmę, šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta.

24. Įvertinus šioje nutartyje išdėstytų argumentų visumą, t. y. tai, kad nuteistasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, platino narkotines medžiagas, suvokdamas jam galinčias kilti teisines pasekmes bandė naikinti ir sunaikino dalį laikytų narkotinių medžiagų, praeityje būdamas teistas už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, toliau daro nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu šiomis medžiagomis, tuo tarpu ankstesnės, net du kartus skirtos su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, jų vykdymą atidedant, teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, teisėjų kolegijai sudaro pagrindą spręsti, kad apylinkės teismo nuteistajam paskirta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo ir konstatuoti, kad R. P. asmenybė ar jo padarytas nusikaltimas yra mažiau pavojingi, o BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde dėstomi motyvai, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, nesudaro pagrindo švelninti paskirtos bausmės.

25. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo keisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį apelianto skunde nurodytais motyvais, todėl nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. P. gynėjo advokato Zenono Žymančiaus apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.