- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-10
- Bylos Nr.
- 2-148-671/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- S. G.
- Atsakovas
- V. G.
- Trečiasis asmuo
- V. G.
- Kategorijos
- 21.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja A. A., sekretoriaujant G. N., dalyvaujant ieškovei S. G., jos atstovui advokatui A. S., atsakovui V. G., jo atstovui advokatui A. J., trečiajam asmeniui V. G., jo atstovui advokatui A. J., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį atsakovui V. G., trečiajam asmeniui V. G. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo-pardavimo sutartimi ir turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė, vadovaudamasi LR CK 3.90, 1.87, 1.93str., prašė pripažinti, kad 1995 01 24 Telšių rajono notarės Z. B. biure tarp ieškovo V. G. ir jo tėvo V. G. sudaryta dovanojimo sutartis yra pirkimo-pardavimo sutartimi, pagal kurią ieškovė ir atsakovas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), už 30000Lt įsigijo gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr.7897-1005-1011, garažą, kurio unikalus Nr.7897-1005-1022, sandėlį, kurio unikalus Nr.7897-1005-1033, kiemo įrenginius, kurių unikalus Nr.7897-1005-1044, ir 1437 vienkartinių išmokų 451 kv.m. valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui.
Ieškovė paaiškino, kad 2011 liepos mėnesį sužinojo apie tai, kad vyras kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Tada įvyko pokalbis ir vyras pareikalavo išsikraustyti. Tada ji sužinojo, kad butas yra asmeninė vyro nuosavybė, nors tai neteista, todėl buvo priversta kreiptis į teismą dėl sandorio nuginčijimo. 31 metus išgyveno su atsakovu šeimoje. Susituokė 1980 metais, 1981 metais gimė dukra. Susituokę gyveno atsakovo tėvų namuose, tačiau kartu gyvendami įsigijo 3 kambarių kooperatinį butą, į kurį pradžioje ketino kraustytis gyventi. Kooperatinį butą pradėjo statyti 1990 metais. Kooperatinį butą parduodant, dalyvavo abu su atsakovu, abu dokumentus nešė. Pardavė už 20000 litų. Mirus atsakovo mamai 1990 metais, atsakovo tėvas sukūrė kitą šeimą ir bendru susitarimu, jis išėjo gyventi į ieškovės ir atsakovo trijų kambarių butą, o jie paliko gyventi gyvenamajame name. Buvo susitarta, kad gyvenamasis namas bus perrašytas jų šeimai, o jie atsakovo broliui - V. G. kaip kompensaciją sumokės 20000Lt. Sutartį į notarinę kontorą nuvyko sudaryti atsakovas, tretysis asmuo ir jų tėvas V. G.. Ji nevažiavo. Grįžę iš notarinės kontoros gėrė arbatą, kalbėjosi. Ji buvo įsitikinusi, kad gyvenamasis namas atiteko jų šeimai, o ne atsakovui. V. G. atsisakė savo dalies, ir už tai gavo kompensaciją už namą. Kai pardavė butą – sumokėjo V. G. 20000Lt, o tėveliui - 10000 litų iš turėtų santaupų. Ji pati nedalyvavo prie tų 20 000 ir 10 000 perdavimo. Tėvelis su nauja šeima statės sau kooperatinį butą. Kai buvo paduoti dokumentai skyryboms, atsakovas pasakė, kad jai niekas nepriklauso. Pradėjo tada vartyti dokumentus – ir tikrai pamatė, kad namas yra padovanotas atsakovui. Labai gerai šeimoj gyveno – nebuvo nepasitikėjimo, todėl ji nesidomėjo koks namo teisinis statusas. Žinojo, kad jiems atiduotas namas. Tai buvo mainai, nes jie atidavė pinigus, gautus už kooperatinį butą. Uošvis negalėjo nuskriausti vaikų. Šeima buvo darni. Namą tvarkė bendrai: remontavo, įvedė santechnikos komunikacijas viduje, planuose buvo net 2011 metai - buvo ketinama keisti stogą, langus keisti. Viskas buvo planuose. 2005 metais namo viduje buvo įrengtas tualetas. Kas metai ką nors pasidarydavo – plyteles išsiklijavo, išsitapetavo. Pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodytos atliktų darbų ir medžiagų kainos. 15 000 litų tai namo pagerinimo vertė, kuri yra ieškovės indėlis, tai ir yra ieškinio kaina. Prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
A. V. G., pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad 2011 07 01 Telšių rajono apylinkės teismui jis pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo. Būtent po to, ieškovė kreipėsi į teismą su šiuo ieškiniu, nes nori gauti turto dalį, kuri ieškovei nepriklauso. Santuokos metu jie nekilnojamojo dalintino turto neįgijo. Reikalavimas pripažinti 1995 01 24 Telšių rajono notarės Z. B. biure tarp jo ir jo tėvo V. G. sudarytą dovanojimo sutartį apsimestiniu sandoriu, aiškiai prieštarauja CK normoms. Pirma, ieškovė nėra sandorio šalis, kuri gali nuginčyti sandorį, todėl neturi reikalavimo teisės. Antra, šiai sutarčiai nuginčyti yra praleistas jos sudarymo metu galiojęs 1964m. redakcijos LR CK nustatytas terminas. Ieškovės tvirtinimas, kad ji tik dabar sužinojusi apie sudarytą sutartį yra melagingas. Šios aplinkybės buvo žinomos visai giminei. Atsakovas reikalauja taikyti šiam reikalavimui ieškinio senatį – LR CK 1.126str., 2d., 1.131str.1d., bei ieškinį atmesti šiuo pagrindu.
Atsakovas paaiškino, kad jis ir ieškovė susituokė 1980 metais. Jo tėvai vestuves pakėlė, nes iš ieškovės pusės nebuvo galimybių. Apsigyveno jo tėvų namuose, atsivedė ieškovę į šeimą. Ieškovė atsivežė su savimi tik patalynę, drabužių. Iki 1991 ar 1992 metų nemokėjo net mokesčių – tėvai mokėjo. Jų santuokinis turtas buvo tik statomas kooperatinis butas. 1985 metais jis išėjo iš gamyklos į Komunalinį ūkį tam, kad gautų kooperatinį butą. 1990 metais jį gavo. Per metus ar du jį pastatė, tai buvo santuokinis turtas. 1996 metais jį pardavė, nes ieškovė norėjo mokytis ir reikėjo pinigų mokslams. Ieškovė 8 metus mokėsi. Studijavo Vilniuj, mokėsi neakivaizdžiai. Nemokamas mokslas buvo tuomet, tačiau sesijos kainuodavo – po 1500 – 2000 litų. Taip pat dukra mokėsi. Visi pinigai – dukrai ir žmonai buvo išleisti. Pardavė kooperatinį butą už 20 000 litų. Pinigus namuose laikė. Broliui jokia dalis nebuvo mokama. Ieškovė kalbėjo, kad buvo susitarimai, pokalbiai, bet jie buvo ne ta linkme. Po mamos mirties tėvas nutarė vėl tuoktis. Tėvas užrašė jam namą, nes pasakė, kad jei kas nors jam su nauja šeima neišeis – kad galėtų grįžti į savo namus. Jis patvirtino, kad galės ir ieškovė tame pokalbyje dalyvavo. Tėvas sakė, kad padovanos namą jam. Ieškovė meluoja, kad sužinojo tik tada, kai jis padavė skyryboms. Visi važiavo pas notarą. Brolis su ieškove liko mašinoje. Grįžę kartu arbatą gėrė. Pas notarą buvo tik jis ir tėtis. Ieškovė žinojo, kad jam asmenine nuosavybe priklauso namas – dar draugėm girdavosi, kad namuose turi tik komodą.. Po dovanojimo sutarties sudarymo metus jie dar nesikėlė į apačią, gyveno antrame aukšte, laukė, galbūt grįž tėvas gyventi. Padovanojo jam, o ne broliui, nes jie ten nuo pat pradžios gyveno. Tėvui mirus, broliui atiteko miškas ir piniginės lėšos. Kalbų apie mainus nebuvo. Kadangi tėvas norėjo kurti atskirą šeimą ir gyventi atskirai, paprašė laikinai leisti pagyventi jų kooperatiniame bute. Jie sutiko. Kai tėvas su žmona pasistatė savo kooperatinį – išsikėlė. Tada ir pardavė kooperatinį butą. Jokių pinigų nei broliui, nei tėčiui nemokėjo. 2003 metais mirė tėtis. Per 30 metų tėvų namuose buvo padarytas vienas remontas - einamasis. Jis važiavo į Norvegiją kad užsidirbtų pinigų ir pats savo rankomis remontavo namą. Ieškovės sąmatos neatitinka tikrovės. Jis tik atitvėrė vieną sieną ir iš rūsio atvedė vamzdį karštam ir šaltam vandeniui, ir kanalizaciją. Rekonstrukcijų nebuvo daryta. Remontas darytas jo rankomis. Remontuojama buvo šeimos lėšomis. Kai vyko remontas vedė bendrą ūkį. Jo pajamos buvo mažesnės nei žmonos, tačiau buvo bendri pinigai. Kuris uždirbo daugiau – tokių klausimų nekilo. Tuo metu prioritetas buvo mokslams, nei kitiems dalykams. Ieškovė pradėjo mokytis 1998 ar 1999 metais. Pinigus gautus už kooperatinį butą laikė kaip santaupas žmonos ir dukers mokslams, tam juos ir išleido. Prašė taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Tretysis asmuo V. G. su ieškiniu nesutiko, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) pasistatė jo tėvai. Mama mirė 1990 metais. Po mamos mirties viską paveldėjo tėvas V. G., nes jis ir atsakovas palikimo atsisakė. Tėvas vedė antrą kartą. Jis su savo antra žmona apsigyveno Telšių m., Tulpių g.4. V. P. gatvėje tėvas 1995m. sausio mėnesį padovanojo broliui V. G.. Apie dovanojimo sutartį jis žinojo, nes tėvas klausė jo nuomonės. Jis neprieštaravo, nes brolis buvo vyresnis, prisidėjo prie namo statybos, be to, gyveno tame pačiame name. Ieškovės teiginys, kad sandoris buvo apsimestinis, yra nepagrįstas jokiais įrodymais. Jam jokia piniginė kompensacija nebuvo išmokėta ir jis ieškinyje nurodytų 20000Lt nėra gavęs. Prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Tretysis asmuo V. G., teisme paaiškino, kad šeimoje buvo du broliai. Jis yra 6 metais jaunesnis. K. V. G. vedė, jis dar mokėsi. Brolis apsigyveno su šeima pas tėvus. Taip viskas natūraliai išėjo. Tuo metu kai brolis pardavė kooperatinį butą, jis gyveno 1 kambario bendrabučio tipo bute, todėl jeigu jau jam būtų buvę skirti tie 20000Lt, tai jis būtų geriau pasiėmęs kooperatinį butą, nes gyvenimo sąlygos nebuvo geros. Tačiau jam nei buto, nei pinigų niekas nesiūlė ir nesumokėjo. Ieškovė viską išsigalvojo. Šeimoje jie sutarė labai gerai. Kai tėvas susirado kitą moterį, jis jo ir brolio pasiklausė, ar jie neprieštaraus, kad jis nori vesti. Lygiai taip pat buvo aptarta, kad tėvas padovanos namą broliui, nes brolis jau gyveno tame name. Jis neprieštaravo. Ieškovė žinojo, kad turtas dovanotas, ji visada visur dalyvavo. Visi keturi važiavo pas notarą. Jis važiavo iš solidarumo – kad tėvas blogai nesijaustų. Po tėvo mirties jis paveldėjo mišką (2,4 ha) ir rublinius indėlius 1500 Lt. Brolis pats remontavo namą savo rankomis, jis pats yra padėjęs. Pašalinių asmenų nebuvo. Prašė ieškinį atmesti.
Liudytoja D. K., paaiškino, kad buvo ieškovės bendradarbė, nuo 1980 ar 1981 m. Labai artimai bendravo. Kai susituokė, ieškovė gyveno pas uošvius Palangos gatvėje Telšių m. Žino, kad jie statėsi kooperatinį butą. Kai tėvas išėjo kitur gyventi, pardavė jie butą, broliui dalį atidavė, o sau namą pasiliko. Pasakojo ieškovė, kad pardavė butą, ir broliui dalį davė, o namas paliko jiems. Kokios tai buvo pinigų sumos, nežino. Ieškovė su uošviu gerai sugyveno, sakė uošvis kad jeigu name gyvens Stefa, tai esant reikalui turės kur grįžti. Nežino, ar ieškovei tą namą užrašė. Nežino ir kada broliui kompensavimas įvyko, bet buvo padalyta iki senojo V. G. mirties. S. G. laikė namą kaip bendrą turtą, remontavo. Tualetas lauke buvo, o 2002 metais įrengė viduje. Labai ilgai viskas buvo daroma. Viduj remontas buvo padarytas. Vienas kambarys atidalintas. Virtuvėj durų neliko. Grindys buvo sutvarkytos, židinys pastatytas. Siena labai gražiai sutvarkyta. Esminės rekonstrukcijos nebuvo, atskyrė tualetą ir vonią. P. V. G. dirbo remontą. Negirdėjo, kad ką samdė. Šiaip vertėsi sunkiai, kai ieškovė važiuodavo į sesijas ji yra skolinusi pinigus.
Liudytoja I. L. paaiškino, kad buvo ieškovės bendradarbė. Žinojo, kad ieškovė gavo kooperatinį butą. Kartu dirbo – kalbėdavosi. Žino, kad turi namą ir kad vyro broliui primokėjo. Visi bendradarbiai žinojo apie kooperatinį butą, kad pardavė, ir kad dalį pinigų broliui atidavė. Lankėsi jų namuose. Ieškovė buvo iniciatorė atliekamų remontų, pati daug dirbo.
Liudytoja L. V. paaiškino, kad buvo ieškovės bendradarbė, Ieškovė dirbo, aktyvi šeimoj buvo. Sakydavo, tą pirkau, plyteles pirkau. Ieškovė sakė, kad tėvukas namą jiems užrašė, o pinigus gautus už kooperatinį butą, atidavė kaip skolą. Kooperatinis butas buvo 3 kambarių, už kiek pardavė nežino. Po remonto buvo sutvarkyta virtuvė, vonia, tualetas, padaryti veidrodžiai, židinys, gražu buvo. Sunkiai jie vertėsi. Iš jos skolinosi 3000 ar 4000 litų, kai atsakovas važiavo į Norvegiją. Tai buvo prieš 5-6 metus. Žino, kad tėvukas Vaciui su Stefa trobelę padovanojo, bet ant vieno užrašė, o broliui jie kompensaciją išmokėjo, tačiau kokio dydžio nežino.
Liudytoja A. A. paaiškino, kad šalys yra jos tėvai, o trečiasis asmuo yra dėdė. Jai gimus, gyveno senelių name Palangos gatvėje. Gyveno pas senelius, bet norėjo savo būstą turėti. Buvo dirbama ir taupoma kooperatiniam butui. Žino, kad statėsi tėvai kooperatinį butą. Kai močiutė mirė – senelis persikraustė į tėvų kooperatinį butą. Senelis su antrąja žmona pasistatė savo kooperatinį ir iš tėvų buto išsikraustė. Namas atiteko jų šeimai. Senelis visada sakydavo „anūkėle, čia – tavo namas”. Po daug metų, tik 2011 rugsėjo mėnesį, ji sužinojo, kad namas vienam tėčiui padovanotas. Galvojo visada, kad jiems kaip šeimai namas priklauso, nes taip buvo kalbėta. Kad nebūtų skriaudos – dėdei buvo pinigai sumokėti iš parduoto kooperatinio buto. 1999 metais ji baigė mokyklą, toliau mokėsi Klaipėdos socialinių mokslų kolegijoje, po pirmo pusmečio įsidarbino, nes trūko pinigų. Neteisa, kad kooperatinio buto pinigai buvo išleisti jos mokslams.
Liudytoja B. R. paaiškino, kad V. ir V. G. yra jos sesers sūnūs. Ji matė kaip sūnėnas statė namą. O dabar iškilo klausimas, kad sūnėnas negali turėti tėvo namo. Ieškovė jai sakė, kad Vaclovas iš santuokos turi namą, o ji iš to naudos turi gauti. Š. V. G. buvo teisingas žmogus. Jie artimai bendravo su senaisiais G.. Namai priklauso sūnui V. G.. S. G. tą namą padovanojo. Su senuoju Gedmintu šnekėjusi yra, sakė, kad sūnus ten gyveno ir tegul gyvena – jis jam padovanojo. Jos sesuo mirė nuo insulto, tada namas dar nebuvo padovanotas. Nežino apie jokias kompensacijas – tokių kalbų nebuvo.
Liudytoja A. G. paaiškino, kad Vacovas ir V. G. jos vyro vaikai. Ji yra pamotė - antroji V. G. žmona. Jie susituokė 1992 metais. Pradžioje jie gyveno Lygumų gatvėje. Tas butas buvo ar Stefos, ar Vaclovo, nežino. Bute jie pragyveno maždaug 3 metus. Ji pati statėsi kooperatinį butą. Kai pasistatė, išsikėlė į jos butą. 1995m. buvo sudaroma sutartis dėl V. G. namo, ji pasirašė, kad neturi pretenzijų. Buvo kalba, kad vyras padovanojo namą. Abu pas notarą kaip sutuoktiniai važiavo. Smulkiau dėl sandorio nieko negali paaiškinti, nes ne jos turtas buvo. Negirdėjo, kad kas nors kam nors pinigų būtų davę. Jie 10 000 negavo tikrai. Jiems jų ir nereikėjo. Jie pinigus dėjo bendrai ir tvarkėsi. Po vyro mirties draugiškai palikimą pasidalino, miškas atiteko Virgiui, o 1000Lt – Vaclovui. Ideali šeima buvo. Paskutinius 10 metų nebendrauja, nes kai vyro neliko, ji yra svetima.
Šalies argumentai
L. V. V. paaiškino, kad ieškovė yra jos teta. Su G. jų šeima artimai bendravo. Ji žino, kad namas Telšių m., Palangos gatvėje priklausė V. G. tėvams. Po tėvų mirties namas paliko Gedmintams. Kai buvo močiutės laidotuovės, senasis V. G. dar buvo gyvas ir jis kalbėjo, kad namą paliko sūnaus Vaclovo šeimai, nes turi tik vieną anūkę. Be to, sakė, kad jeigu jam bus blogai gyvenant su kita moterimi, jis visada galės grįžti pas S. G.. V. G. yra jai sakęs, kad su broliu už namą yra atsiskaitęs. Kokiu sandoriu V. G. tapo namo savininku nežino. Manė, kad mirdamas tėvas testamentu paliko šeimai.
Liudytoja D. K. paaiškino, kad ieškovė yra jos teta. Tetos šeima visada gerai sutarė, V. G. buvo labai rūpestingas vyras. K. G. paliko gyventi name vieni ir pradėjo remontuoti namą, ji klausė ar nebijo remontuoti, nes dar yra V. G. brolis Virgis. Jai pats V. G. pasakė, kad su broliu atsiskaityta ir jis neturi jokių teisių į namą. Kiek pinigų broliui sumokėjo nežino.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš 1995 01 24 Dovanojimo sutarties matyti, kad V. G., gim. 1932m., dovanojo savo sūnui V. G., gim. 1957m.(duomenys neskelbtini) esančius pastatus, bei vienkartines išmokas sumokėtas už būsimą žemės sklypo prie namų valdos išsipirkimą; dovanojamas namas įkainuotas 26000Lt (b.l.5). Iš 1996 01 05 Pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad V. G. pardavė, o E. R. nupirko butą, esantį Lygumų g.49-43, Telšių m. už 10000Lt (b.l.6). Iš ieškinio kopijos matyti, kad V. G. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo (b.l.7-8). Iš Lokalinės samatos matyti, kad įvertinti remonto darbai 24858,76Lt sumai (b.l.9-14). Iš Žemės sklypo plano ir paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą matyti, kad V. G. po žmonos mirties paveldėjo gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), lengvąjį automobilį ir piniginius indėlius; vaikai: V. G. ir V. G. palikimo atsisakė (b.l.33-35). Iš Namų valdos techninės apskaitos bylos matyti, kad gyvenamasis namas 1995 01 24 dovanojimo sutarties pagrindu priklauso V. G., gyvenamasis namas yra perplanuotas (b.l.37-47). Iš Telšių apskrities archyvo pateiktų pastatų dovanojimo sutarties dokumentų matyt, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu, buvo perplanuotas gyvenamasis namas – 1994 metais įrengta patalpa II-4 (b.l.79-87).
Iš šalių ir liudytojų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ginčijama dovanojimo sutartis buvo sudaryta 1995 01 24. Nors ieškovė nurodė, kad apie sudarytą būtent dovanojimo sutartį ji sužinojo tik 2011m. liepos mėnesį, tačiau tai neatitinka objektyvių bylos duomenų. Pati ieškovė pripažino, kad žinojo, jog tą dieną (1995 01 24) atsakovas su savo tėvu ir trečiuoju asmeniu išvyko į notarinę kontorą sudaryti sandorį. Kaip ieškovė kad nurodė, ji maniusi, kad namas atiteks visai šeimai, tačiau nesigilinusi kokia sutartis buvo sudaryta. Atsižvelgiant į ieškovės amžių, išsilavinimą, ir vertinant jos elgesį kaip rūpestingo žmogaus, akivaizdu, kad ieškovė suprato ir turėjo suprasti, kad namas nuosavybės teise jai neatiteko, nes ji sandorį sudarant nedalyvavo ir net į notarinę kontorą įėjusi nebuvo. Vertinant šias aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą (LR 1964m. redakcijos CK 84str.1d., LR 2000m. CK 1.126str., 2d., 1.131str.1d.), todėl ieškinys atmestinas kaip pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą.
Ieškinys atmestinas ir kitu pagrindu. Ieškovė įrodinėjo, kad dovanojimo sutartis pripažintina pirkimo pardavimo sutartimi, nes sudarius dovanojimo sutartį, trečiajam asmeniui buvo išmokėti 20000Lt kompensacija už dovanojamą namą. Dovanojimo sutarties sudarymo metu galiojęs 1964m. civilinis kodeksas numatė sandorių sudarymo sąlygas ir tai, kad nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis privalėjo būti rašytinė, patvirtinta notarine tvarka, be to ji yra atlygintinė (LR 1964m. CK 255str., 256str.). Nagrinėjamu atveju matyti, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta 1995 01 24, sutartyje šalių valia aiškiai išreikšta, jokių išlygų dovanojimo sutartyje nenumatyta (LR 1964m. CK 280str.). Ginčijant sandorį tuo pagrindu, kad jis buvo apsimestinis, taikomos taisyklės liečiančios tą sandorį, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje (LR 1964m. CK 52str.). Ieškovė neįrodė jog sudarant šį sandorį šalių tikroji valia buvo pirkimas-pardavimas. Kaip kad nurodė pati ieškovė, pinigai 20000Lt buvo perduoti ne sutarties šaliai (V. G., gim. 1932m.), o trečiajam asmeniui ir ne tuo pačiu metu, o praėjus metams ar daugiau - 1996 01 05 pardavus kooperatinį butą. Paaiškinti, kada, kokiomis aplinkybėmis buvo perduoti pinigai trečiajam asmeniui ieškovė negalėjo. Tretysis asmuo V. G. kategoriškai neigė gavęs 20000Lt. Taip pat nelabai suprantama, kodėl, kaip kad nurodė ieškovė, atsakovo tėvui buvo dar sumokėta 10000Lt. Ieškovė negalėjo paaiškinti kada tai buvo padaryta ir iš kokių lėšų. Šių aplinkybių niekas nepatvirtino. Liudytoja A. G., tuo metu gyvenusi su atsakovo tėvu, taip pat paneigė, kad buvo kalbama apie kompensaciją, paneigė ir tai, kad 10000Lt buvo sumokėta jos vyrui, atsakovo tėvui. Apklausti ieškovės liudytojai D,K., I. L., L. V., A. A., V. V., D. K. tvirtino, kad namas priklausė abiems sutuoktiniams ir ieškovė juose tvarkėsi kaip savo namuose, tačiau nei vienas liudytojas nežinojo kokio sandorio pagrindu ir kieno vardu įregistruota nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą. Liudytojai išreiškė tik savo samprotavimus, kad teisinga būtų buvę išmokėti kompensaciją broliui. Ieškovė savo kaip savininkės teisės įrodinėjo aplinkybe, kad ji namą tvarkė kaip savo. Ieškovės paaiškinimas yra logiškas, nes gyvenamasis namas buvo šeimos gyvenamoji patalpa, todėl ji kaip sutuoktinė, nemanydama, kad ateityje santuoka iširs, tvarkė, remontavo, rūpinosi namais kaip savo šeimos gyvenamuoju būstu. Iš Dovanojimo sutarties dokumentų (b.l.79-87) matyti, kad gyvenamasis namas buvo pertvarkomas dar iki dovanojimo sutarties sudarymo, kada jis buvo atsakovo tėvo nuosavybė, todėl aplinkybė, kad ir vėliau, po sutarties sudarymo, namas buvo remontuojamas ir tvarkomas, nesuponuoja ieškovei nuosavybės teisių į jį. Tokiu būdu ieškovė neįrodė, kad šalių valia, sudarant dovanojimo sandorį, buvo kita – sudaryti pirkimo pardavimo sandorį. Kaip tik atvirkščiai, pagal nusistovėjusią gyvenimišką praktiką, atsižvelgiant į giminystės ryšį, turtą paprastai tėvai arba palieka savo vaikams po savo mirties, arba dovanoja. Kiekvienu atveju, tai netampa jungtine sutuoktinių nuosavybe. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (LR CPK 178str.).
Šaliai kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93str.1d.), todėl iš ieškovės priteistina atsakovui ir trečiajam asmeniui po 500Lt advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 98str.), bei 43,40Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas (LR CPK 88str. 1d. 3p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Iš ieškovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti bylinėjimosi išlaidas: 500 litų atsakovo V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai ir 500 litų trečiojo asmens V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai
Iš ieškovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 43,40Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.