Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. M. patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2002 m. rugsėjo 9 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 105 straipsnio 8 punktą, 272 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), paskiriant jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 17 metų. 2003 m. rugsėjo 25 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos pagal naujosios Lietuvos Respublikos redakcijos 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, nustatant jam bausmę – laisvės atėmimą 17 metų. Bausmės vykdymo pabaiga – 2018 m. gruodžio 11 d.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 59-334 nutarė taikyti nuteistajam V. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 4 punktu, motyvuodama tuo, jog yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Komisijos nutarimas netvirtintinas.

Susipažinus su teismui pateikta nuteistojo asmens byla bei Komisijos 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimu nustatyta, kad V. M. bausmę atlieka už trijų nusikaltimų, iš kurių vienas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymą, paprastosios grupės sąlygomis. Nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką – 44 balai (vidutinė). Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė septynis kartus, keturis kartus baustas. Nors šiuo metu nuobaudos negalioja, tačiau toks elgesys neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi kiekvienas kalėjimo režimo pažeidimas rodo, jog nuteistasis nėra linkęs paklusti privalomoms taisyklėms, rodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis, įkalinimo įstaigoje praleidęs 13 metų, buvo skatintas tik keturis kartus, per pastaruosius penkerius metus nebuvo skatintas nei karto. Visa tai rodo, kad nuteistasis pakankamai nesistengė tinkamai atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis pirmą kartą nusikalto būdamas jauno amžiaus – 19 metų, nusikaltimai sunkėja, kas rodo asmenybės pavojingumą visuomenei. Be to, nuteistasis jau du kartus atliko laisvės atėmimo bausmę ir jam abu kartus pritaikytas lygtinis paleidimas, ir, nors lygtinio paleidimo sąlygų jis nepažeidė, tačiau toliau darė nusikalstamas veikas, taigi jis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, jokių išvadų nepadarė ir savo elgesio nepakeitė. Įvertintina ir tai, kad V. M. prašymo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos svarstymo metu trys Komisijos nariai balsavo „prieš“, motyvuodami tuo, kad nuteistasis neįtikino savo pasiruošimu ir motyvacija laikytis įstatymų ir įpareigojimų laisvėje, taip pat tuo, kad bausmės tikslai pasiekti.

Nuteistojo asmens bylos duomenimis pataisos įstaigoje asmuo stropiai dirba, dalyvauja organizuojamose socialinės reabilitacijos programose, įgijo avalynės gamintojo kvalifikaciją. Tokios aplinkybės parodo nuteistojo elgesio korekciją tinkama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Pažymėtina, jog V. M. nėra įgijęs vidurinio išsilavinimo, neturi pakankamos darbo patirties laisvėje, taip pat neturi nuolatinės gyvenamosios vietos (yra gautas VA Caritas laikinųjų namų raštas, patvirtinantis, jog lygtinio paleidimo atveju gali skirti laikinąjį apgyvendinimą minėtuose namuose, kol išsispręs pastovios gyvenamosios vietos klausimas). Šios aplinkybės laikytinos veiksniu, galinčiu daryti neigiamą įtaką nuteistojo elgesiui laisvėje, apsunkinančios jo galimybę įsitvirtinti darbo rinkoje bei skirtinų įpareigojimų vykdymą.

Atsižvelgiant į nuteistojo V. M. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, į jo asmenybės pavojingumą, elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo bei bausmės atlikimo metu, nustatytą nusikalstamo elgesio riziką, nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliavus nuo visuomenės, bei kad jis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimas Nr. 59-334, kuriuo nuspręsta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 364 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimo Nr. 59-334 dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam V. M. nepatvirtinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos, prokurorui ir suimtam nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.