- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-05-04
- Bylos Nr.
- e1-1407-957/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15029-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- R. M.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Irenos Pavliukevič pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. M., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ virėja, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. M. 2020 m. balandžio 18 d., apie 00.20 val., Vilniuje, Garsiojoje gatvėje, ties pastatu Nr. 36, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jai priklausantį automobilį „Audi A6“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai 2020 m. balandžio 18 d., 00.22 val., alkoholio matuokliu policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,98 promilės etilo alkoholio koncentracija, taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji R. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, jog 2020 m. balandžio 17 d., iš ryto atidavė savo automobilį pažįstamam atlikti techninę apžiūrą. Apie 20.00 val. grįžus pažįstamam, nuo 20.30 val. kartu su juo automobilyje vartojo alkoholį. Pasak kaltinamosios, išgėrė apie 250 gramų brendžio ir pusę litro alaus. Kas vyko vėliau neprisimena, tačiau neatmeta galimybės, kad 2020 m. balandžio 18 d. apie 00.20 val. Vilniuje, Garsiojoje gatvėje, būdama neblaivi galėjo vairuoti savo automobilį ir padaryti eismo įvykį. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, daugiau taip nesielgs, savo veiksmus vertina neigiamai (b. l. 64-66, 96-98).
Liudytoja K. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbant su porininku A. P., 2020 m. balandžio 17 d. apie 00.09 val. iš budėtojo gavo iškvietimą, kad pranešėja važiuoja paskui automobilį „Audi“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vairuotoja galimai neblaivi. Susisiekus su įvykio pranešėja, pastaroji paaiškino situaciją. Maždaug po 10 min. atvykus į Garsiąją gatvę, ties namu Nr. 36, stovėjo automobilis „Audi“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pranešėjos automobilis „Toyota Prius“, prie kurių lauke stovėjo įvykio pranešėja A. G. ir automobilio „Audi“ vairuotoja R. M.. A. G. perdavusi automobilio „Audi“ raktelius paaiškino, kad važiavo paskui įtartinai važiavusį automobilį „Audi“, kuris kelis kartus atsitrenkė į tvoras. Vijosi ją ir sustojus atėmė iš R. M. raktelius, kad toliau nevažiuotų. R. M. atrodė neblaivi, sklido alkoholio kvapas, sunkiai orientavosi aplinkoje. 2020 m. balandžio 18 d. 00.22 val. alkotesteriu nustatė 1,98 promilių girtumą, o 00.47 val. nustatė 2,07 promilių girtumą. R. M. neneigė šių alkotesterio parodymų, taip pat aiškino, kad alkoholį vartojo prieš 6 val., bet daugiau nieko nekonkretizavo. Pranešėja A. G. paliudijo, kad „Audi“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairavo R. M. (b. l. 25-27).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, jog 2020 m. balandžio 18 d. apie 00.11 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjos pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Džiaugsmo g., važiuoja paskui galimai neblaivų automobilio „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotoją (priedo b. l. 5).
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, jog eismo įvykio metu apgadintos transporto priemonės: „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausanti R. M., priekinis bamperis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės ir užpakalinės kairės pusės durys, užpakalinis ir priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas; „Toyota RAV4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausantis A. Ž., priekinės kairės pusės durys (b. l. 33).
Iš 2020 m. balandžio 18 d. eismo įvykio vietos schemų matyti, kad (duomenys neskelbtini), automobilis „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), apgadinęs tvorą ir vartelius bei automobilį „Toyota RAV4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pasišalino iš eismo įvykio vietos bei (duomenys neskelbtini), automobilis „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), apgadinęs tvorą, pasišalino iš eismo įvykio vietos (b. l. 34, 35).
Iš 2020 m. balandžio 18 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, jog R. M. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Be to, pirmo patikrinimo metu jai nustatytas 1,98 promilių girtumas, o antrojo – 2,07 promilių girtumas (b. l. 36).
Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2020 m. sausio 6 d. patikros sertifikato Nr. 1200001 matyti, kad alkotesteris Alcotest 6810 Nr. ARFM-0428 yra tinkamas, patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. liepos 6 d. (b. l. 37).
Iš alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2020 m. balandžio 18 d., 00.22 val. R. M. buvo nustatytas 1,98 promilių girtumas, o praėjus kiek mažiau nei pusvalandžiui, 00.47 val. nustatytas 2,07 promilių girtumas (b. l. 38).
2020 m. balandžio 18 d. A. Ž. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad 2020 m. balandžio 18 d. apie 00.10 val. išgirdo važiuojančio automobilio garsą, garsų trenksmą lyg sprogimą ir greitai nuvažiuojančio automobilio garsą. Išėjus į lauką apžiūrėti įvykio vietos ir pamačius nuverstą vartelių koloną, nubrauktą vartų sieną, įbrėžtas automobilio „Toyota RAV 4“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), stovinčio kieme, dureles, paskambino pagalbos telefonu (b. l. 39).
2020 m. balandžio 18 d. A. G. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad 2020 m. balandžio 18 d. 00.00 val., vairuojant taksi automobilį „Toyota Prius“ ir važiuojant link „Moki Veži“, Pergalės g. 42, priešais pamatė mašiną „Audi“, kuri važiavo per visą kelią. Ji apsisuko ir važiavo paskui, įjungė avarinius žibintus, tačiau vairuotoja nekreipė dėmesio. „Audi“ vairuotoja įvažiavo į priešpriešinę juostą Džiaugsmo g., prie parduotuvės „Iki“ pasuko į Versmių gatvę, kur irgi pradėjo važiuoti per visą kelią, atsitrenkė į betoną. Tuo metu ji jau telefonu bendravo su policija. „Audi“ vairuotoja pasuko į (duomenys neskelbtini) g., apdaužė tvorą, važiavo toliau link Garsiosios g. 32, kur tuo metu atvažiavusi policija sustabdė pažeidėją (b. l. 40).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiosios patrulės K. B. 2020 m. balandžio 18 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020 m. balandžio 18 d. apie 00.09 val. patruliuojant kartu su vyr. patruliu A. P., iš Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas moters pranešimas, kad važiuoja paskui galimai neblaivų automobilio „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotoją. Atvykus nurodytu adresu Vilniuje, Garsioji g. 36, pasitiko pranešėja A. G., kuri jau buvo sustabdžiusi neblaivią vairuotoją R. M., automobilio rakteliai buvo atimti. Neblaivi vairuotoja reikalavo, jog atiduotų raktelius, kadangi važiuoja namo. Pasiteiravus moters, kodėl vairavo transporto priemonę neblaivi, ji atsakė, jog važiavo namo. Iš moters burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, laikysena nestabili. Patikrinus moters blaivumą alkotesteriu, 00.22 val. nustatytas – 1,98 promilės girtumas, o 00.47 val. – 2,07 promilės girtumas. Moteris supažindinta su alkotesterio parodymais, jų neginčijo. A. G. paaiškino, kad vairuotoja pirmą kartą atsitrenkė į tvorą, esančią (duomenys neskelbtini), nesustojo ir nuvažiavo toliau ir antrą kartą atsitrenkusi į kitą tvorą (duomenys neskelbtini), taip pat nesustojo ir tęsė savo kelionę (b. l. 45).
Iš 2020 m. balandžio 18 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus automobilį „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), užfiksuoti šie automobilio pažeidimai: priekinis kairės pusės ir dešinės pusės bamperis, kapotas, kairės pusės lempa, kairės pusės sparnas, vairuotojo durys, kairės pusės keleivio durys, sparnas, dešinės pusės galinės durys (b. l. 46-53).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų apie kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonės „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas yra R. M., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 73).
Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad 2020 m. balandžio mėn. duomenimis, automobilio „Audi A6“ (2002 m., dyzelinas) kaina be PVM yra 1 429 Eur (b. l. 80).
Motyvuojamoji dalis
R. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. M. kaltė padarius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamoji R. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir parodė, jog minėtą dieną, nuo 20.30 val. kartu su pažįstamu jos automobilyje vartojo alkoholį. Kaltinamosios teigimu, išgėrė apie 250 gramų brendžio ir pusę litro alaus. Kas vyko vėliau neprisimena, tačiau neatmeta galimybės, kad 2020 m. balandžio 18 d. apie 00.20 val. Vilniuje, Garsiojoje g., būdama neblaivi galėjo vairuoti savo automobilį ir padaryti eismo įvykį (b. l. 64-66, 96-98). Tokius jos parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Visų pirma, iš policijos įvykio registro išrašo matyti, kad 2020 m. balandžio 18 d. apie 00.11 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjos pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Džiaugsmo g., važiuoja paskui galimai neblaivų automobilio „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotoją (priedo b. l. 5). Antai apie galimai neblaivų vairuotoją Bendrajam pagalbos centrui pranešusi A. G. savo rašytiniame paaiškinime detalizuodama nurodė, kad 2020 m. balandžio 18 d. 00.00 val., vairuojant automobilį ir važiuojant link „Moki Veži“, Pergalės g. 42, priešais pamatė mašiną „Audi“, kuri važiavo per visą kelią. Apsisukusi važiavo paskui, įjungė avarinius žibintus, tačiau vairuotoja nekreipė dėmesio. „Audi“ vairuotoja įvažiavo į priešpriešinę juostą Džiaugsmo g., prie parduotuvės „Iki“ pasuko į Versmių gatvę, kur irgi pradėjo važiuoti per visą kelią, atsitrenkė į betoną. „Audi“ vairuotoja pasukusi į (duomenys neskelbtini) g., apdaužė tvorą, važiavo toliau link Garsiosios g. 32, kur tuo metu atvažiavusi policija sustabdė pažeidėją (b. l. 40). Teismas neturi pagrindo abejoti pranešėjos nurodytais duomenimis, kadangi byloje esantys A. Ž. rašytinis paaiškinimas (b. l. 39), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b. l. 33), eismo įvykio vietos schemos (b. l. 34, 35), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (b. l. 46-53), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies prasme leidžia pagrįstai spręsti apie pranešėjos A. G. nurodytų duomenų patikimumą. Pažymėtina, jog pirmiau minėtas A. G. rašytiniame paaiškinime nurodomas aplinkybes patvirtina į nagrinėjamo įvykio vietą atvykusios policijos pareigūnės K. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad atvykus nurodytu adresu, stovėjo automobilis „Audi“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pranešėjos automobilis, prie kurių lauke stovėjo įvykio pranešėja ir automobilio „Audi“ vairuotoja R. M.. A. G. perdavusi automobilio „Audi“ raktelius paaiškino, kad važiavo paskui įtartinai važiavusį „Audi“ automobilį, kuris kelis kartus atsitrenkė į tvoras. Vijosi ją ir sustojus atėmė iš R. M. raktelius, kad toliau nevažiuotų. R. M. atrodė neblaivi, sklido alkoholio kvapas, sunkiai orientavosi aplinkoje (b. l. 25-27). Analogiškas aplinkybes policijos pareigūnė K. B. nurodė ir savo tarnybiniame pranešime (b. l. 45). Tuo tarpu aplinkybę, jog kaltinamoji R. M. nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivi, patvirtina jau minėtos liudytojos policijos pareigūnės K. B. parodymai (b. l. 25-27) bei jos tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės (b. l. 45), 2020 m. balandžio 18 d. neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad R. M. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Be to, pirmo patikrinimo metu jai nustatytas 1,98 promilių girtumas, o antrojo – 2,07 promilių girtumas (b. l. 36). Kartu iš byloje esančių alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2020 m. balandžio 18 d., 00.22 val. R. M. buvo nustatytas 1,98 promilių girtumas, o praėjus kiek mažiau nei pusvalandžiui, 00.47 val. nustatytas 2,07 promilių girtumas (b. l. 38).
Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, R. M. 2020 m. balandžio 18 d., apie 00.20 val., Vilniuje, Garsiojoje gatvėje, ties pastatu Nr. 36, pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jai priklausantį automobilį „Audi A6“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai 2020 m. balandžio 18 d., 00.22 val., alkoholio matuokliu policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,98 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamosios R. M. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. M. pareiškė sutinkanti su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu bei prašo baudą sumokėti dalimis (b. l. 99-102).
Dėl R. M. skirtinos bausmės
Teismas, skirdamas bausmę R. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Pirmiausia teismas skirdamas bausmę kaltinamajai R. M., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinio girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją R. M. – yra jauno amžiaus, anksčiau neteista (b. l. 56-57), administracine tvarka nebausta (b. l. 105), be to, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad R. M. skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas nežymiai viršijantis šios rūšies bausmės minimalų dydį (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, ši bausmė atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji R. M. visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
R. M. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikyta laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 18 d. 00.20 val. iki 2020 m. balandžio 18 d. 16.38 val. (b. l. 75-76). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.
Teismas, įvertinęs R. M. skirtinos baudos dydį, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji prašo leisti tai padaryti dalimis, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajai skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – vienerius metus.
Kaltinamajai R. M. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 70-72) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – naikintinos.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo R. M.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodama transporto priemonę, R. M. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jos iškvėptame ore buvo 1,98 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad R. M. vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, gyvenamųjų namų kvartalo gatve tamsiu paros metu, kai matomumas apsunkintas, administracine tvarka nebausta, spręstina, kad kaltinamajai skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 18 d.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajai R. M., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad ji įvykio metu būdama neblaivi vairavo automobilį „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad minėtos transporto priemonės valdytojas-savininkas yra R. M. (b. l. 73). Taigi esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad minėtas automobilis buvo R. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad R. M. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo R. M. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamoji R. M. panaudojo transporto priemonę darydama tyčinę nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačios transporto priemonės vertė siekia 1 429 Eur (b. l. 80), t. y. vertinant pažeidimo pavojingumą nėra neproporcingai didelė, tuo tarpu kaltinamoji padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivi ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad R. M. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorė Irena Pavliukevič 2020 m. balandžio 24 d. nutarimu, siekdama užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribojo nuosavybės teises į transporto priemonę (automobilį) „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), nustatydama visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždrausdama šį turtą valdyti, juo disponuoti ir naudotis, nustatant terminą nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. spalio 21 d. (b. l. 107-108). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
R. M. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 54 MGL (2 700 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. paskirti galutinę 36 MGL (1 800 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į R. M. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. balandžio 18 d. 00.20 val. iki 2020 m. balandžio 18 d. 16.38 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir laikyti R. M. nubausta galutine 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda.
Paskirti R. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir trejiems metams uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 18 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jai nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Irenos Pavliukevič 2020 m. balandžio 24 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą transporto priemonei (automobiliui) „Audi A6“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kurio terminas nustatytas nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. spalio 21 d., palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Nustatyti R. M. vienerių metų savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, jį skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
1. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per vienerių metų laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke), nurodant įmokos kodą 6801.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.