- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-04-17
- Bylos Nr.
- 1-851-284/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-2-00060-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Volikienė
- Kaltinamasis
- B. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.2Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.1Veika padaryta bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.12.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Valančienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
B. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) moksleivis, nevedęs, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis B. K. 2017 m. kovo 10 d. apie 21.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su L. D. (kurio atžvilgiu 2017-09-13 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str., ikiteisminis tyrimas nutrauktas), (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, tyčia, priėjęs iš nugaros pusės vieną kartą ranka sudavė V. B. į galvos sritį, ko pasekoje jis nukrito ant žemės, po to, bendrais veiksmais ne mažiau kaip 15 kartų sudavė rankomis ir ne mažiau kaip 5 kartus spyrė kojomis į įvairias kūno vietas, taip padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. kairės rankos II piršto odos nubrozdinimą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo B. K. kaltė, įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:
B. K., apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-03-10 apie 20.50 val., kartu su L. D. ir G. K. buvo (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) kultūros namų esančios automobilių stovėjimo aikštelės. Tą vakarą (duomenys neskelbtini) kultūros namuose vyko diskoteka, su minėtais draugais išėjo į lauką. Būnant lauke ir šnekantis, pamatė, kad nuo (duomenys neskelbtini) centro pusės ateina V. B.. Iki minėto įvykio V. B. nepažinojo ir jo niekada nebuvo matęs (duomenys neskelbtini) mieste. Minėtas vaikinas tą vakarą buvo neblaivus. V. B., eidamas nuo (duomenys neskelbtini) miesto centro, rankoje demonstratyviai nešė metalinį vamzdį, kuris galėjo būti virš pusės metro ilgio. Eidamas link jų, V. B. garsiai šaukė, kad: „Užmušiu!“ ir išsakė eilę keiksmažodžių. Iš pradžių net nesuprato, kad V. eina link jų, nes jo nepažinojo. Pamena tai, kad V. B. atėjus netoli jo, tuo metu buvo nusisukęs, draugas L. pasakė, kad bėgtų. Po šių žodžių, iš karto pradėjo bėgti. Nubėgęs apie 10 metrų, atsisuko ir pamatė, kad V. B. vejasi su rankoje iškeltu vamzdžiu. Jis norėjo trenkti su turėtu vamzdžiu. Bėgant nuo V. B., pamatė, kad jam iš paskos bėga draugai L. ir G.. Draugai bėgo jiems iš paskos, nes norėjo apginti, jeigu V. pavytų ir užpultų. Bėgant toliau, kažkuris iš draugų pašaukė V., norėdami atkreipti jo dėmesį nuo jo. Kaip vėliau sužinojo, V. B. draugui G. trenkė į galvą rankoje turėtu metaliniu vamzdžiu, ko pasekoje perkirto galvą. Paties smūgio nematė, nes tuo metu buvo užbėgęs už namo, kuris stovi prie (duomenys neskelbtini) kultūros centro. Baigus apibėgti namą, pamatė, kaip V. B., stovėdamas prie L. D., kažką sakė ir prieš jį mojavo rankoje laikytų vamzdžiu. Pamatęs, kad V. B. gali sužaloti draugą L., iš karto pribėgo V. iš dešinės pusės. Pribėgęs prie V., jam nieko nesakęs, vieną kartą kumščiu trenkė į veidą. Kai trenkė V. į veidą, jis tuo metu spėjo atsisukti ir metaliniu vamzdžiu trenkti į kairės pusės petį. Po suduoto smūgio V. B. nukrito ant žemės. V. B. gulint ant žemės, kartu su L. D. priėjo prie jo ir pradėjo jį mušti. Pats asmeniškai rankų kumščiais V. B. trenkė ne daugiau 7 kartus į veido sritį, o dešine koja du kartus spyrė V. B. į šoną. Draugas L. D. taip pat ne daugiau 7 kartų V. B. rankų kumščiais trenkė į veido sritį ir koja spyrė du karus į šonus. V. B. mušti baigė tada, kai juos kažkas nuo jo atskyrė. Kas atskyrė, nežino ir pasakyti negalėtų. Atpažinti taip pat. Pasibaigus muštynėms, išėjo su L. į namus. V. B. jį su G. ir L. galėjo užpulti dėl to, kad iš pradžių su jais buvęs L. Š. sukonfliktavo su kažkokiu vaikinu. Dėl L. Š. muštynių V. B. galėjo eiti jų ieškoti, nors jie su juo giminaičiu ar draugu nesimušė, tiesiog išskyrė L. su minėtu vaikinu. Po muštynių su minėtu vaikinu L. Š. išėjo į namus. Muštynių su V. B. metu jo su jais nebuvo. Muštynes tarp jo, L. D. ir V. B. turėjo matyti Š. K. ir E. G.. Kas dar matė, nežino (2 t. 74-75 b. l.). Papildomos apklausos metu parodė, kad 2017-03-10 įvykusio konflikto metu V. B. vieną kartą ranka, šiuo metu nepamena,- delnu ar kumščiu, trenkė į galvos sritį, stovėdamas jam iš nugaros. Po suduoto smūgio V. B. nukrito ant žemės. V. B. gulint ant žemės, kartu su L. D. priėjo prie jo ir kartu pradėjo jį mušti. Konflikto metu V. B. ranka trenkė apie 7 ar 8 kartus ir spyrė kojomis apie 2 ar 3 kartus į įvairias kūno vietas. Tikslių vietų, kur sudavė smūgius ir spyrė koja, nepamena ir pasakyti negali. V. B. baigė mušti tada, kai juos kažkas nuo jo atskyrė. Kas atskyrė, nežino. Taigi konfliktas tuo ir pasibaigė. V. B. jis atsiprašė, jis jam atleido. Taigi jis su V. B. susitaikė. Daugiau prie anksčiau duotų savo parodymų nieko papildyti neturi, kadangi pirminėje apklausoje papasakojo viską kaip buvo. Pasilieka prie pirminių savo parodymų. Daugiau neturi ką pasakyti (2 t. 82-85 b. l.);
nukentėjusysis V. B. parodė, kad 2017-03-10 apie 21.00 val., tikslaus laiko nepamena, grįžo iš (duomenys neskelbtini) miestelio, kur vartojo alkoholį su draugu, į (duomenys neskelbtini) miestelį. Grįžęs į (duomenys neskelbtini) mstl., buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir ėjo į Kultūros namus, kur vyko diskoteka, parsivesti sesers U. S.. Kada ir dėl ko sesuo prašė ateiti jos parsivesti, nepamena. Eidamas nuo savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), į Kultūros namus, esančius (duomenys neskelbtini) gatvėje, ėjo pro parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ ir prie parduotuvės kampo pamatė metalinį strypą apie 1 m ilgio, kurį pasiėmė. Metalinį strypą pasiėmė dėl savigynos, t.y. nežino, ar ruošėsi muštis su kažkuo, tačiau strypą pasiėmė dėl saugumo. Laikydamas metalinį strypą rankoje, ėjo į kultūros namus. Kas tiksliai vyko priėjus kultūros namus, neprisimena, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Taip pat negali įvardinti visų to vakaro aplinkybių, tačiau protarpiais pamena, kad tarp jo, L. D. ir B. K. (nežino, ar gerai pamena jų pavardes) kilo konfliktas. Kilus konfliktui, negali įvardinti dėl ko kilo konfliktas, pajuto smūgį iš nugaros pusės (ar kažkurio šono, tiksliai nepamena) į galvos sritį, kur tiksliai pateikė, nežino. Po patirto smūgio nukrito ant žemės. Nukritęs ant žemės juto, kaip spardė kojomis ir trankė kumščiais. Kas tiksliai mušė gulintį, nežino, tačiau mano, kad mušti galėjo B. K. ir L. D.. Kiek kartų ir kur vaikinai jam sudavė, neskaičiavo, kad kojomis į įvairias kūno vietas jam spirti galėjo ne daugiau 5 kartų, o suduoti kumščiais ne daugiau 15 kartų įvairias kūno vietas. Kiek žino, jį baigė mušti tada, kai sesuo U. S. pradėjo garsiai šaukti. Tuo metu visi išsiskirstė. Sesuo U. tada pervedė į namus. Tikslių įvykio aplinkybių nurodyti negali, kadangi dėl girtumo nepamena. Po muštynių pamatė, kad sudaužytas mobilaus ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“. Mobilaus ryšio telefonas galėjo būti sugadintas muštynių metu, nes telefono ekranas visiškai sudaužytas. Dėl turto sugadinimo - mobilaus ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“ ekrano sudaužymo patyrė 100 eurų turtinę žalą, kadangi nebeveikia net pats telefonas. Dėl sužalojimo, t.y nežymaus sveikatos sutrikdymo, pretenzijų neturi. Vaikinams, su kuriais kilo konfliktas, atleistų, jeigu jie atsiprašytų ir atlygintų žalą dėl mobilaus ryšio telefono sugadinimo. Civilinio ieškinio nereiškia. Papildomai apklaustas parodė, kad prie anksčiau duotų parodymų gali papildyti, kad B. K. ir L. D. pretenzijų dėl turto sugadinimo - mobilaus ryšio telefono „(duomenys neskelbtini)“ ekrano sudaužymo, kurį buvo įvertinęs 100 eurų, pretenzijų neturi. Taip pat neturi pretenzijų dėl padaryto nežymaus sveikatos sutrikdyto, kadangi jie atsiprašė, susitaikė (1 t. 28-31, 47-50, 51-53 b. l.);
liudytojas G. K. parodė, kad 2017-03-10 apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) kultūros namų esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, buvo karu su L. D. ir B. K.. Daugiau nieko iš draugų nebuvo. L. Š., kai prasidėjo konfliktas prie (duomenys neskelbtini) kultūros namų, buvo išėjęs į namus. L. Š. tą vakarą buvo sutikęs apie 20.30 val., tikslaus laiko nepamena, toje pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Tuo metu L. Š. ėjo į namus, nes jam iš nosies bėgo kraujas. L. Š. tą vakarą susimušė su nepažįstamu vaikinu. L. Š. muštynės vyko (duomenys neskelbtini) miesto centre, netoli „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Pačių muštynių nematė. Apie muštynes, kuriose mušėsi L. Š., sužinojo iš jo paties, kai, pamatęs kruvinu veidu, pasiteiravo, kas nutiko. L. Š. pasakė, kad susimušė su kažkokiu vaikinu ir išėjo į namus. Daugiau tą vakarą L. Š. nematė. Pirminėje apklausoje buvo sakęs, kad konflikto metu, t.y., kai V. B. su metaliniu strypu atėjo prie jo, L. D. ir B. K., su jais kartu buvo L. Š.. Šiuo metu gali patikslinti, kad tuo metu L. Š. su jais kartu nebuvo. Jis buvo namuose. Muštynėse L. Š. taip pat nedalyvavo. Dėl kokių priežasčių sumaišė ir pasakė, kad L. Š. tuo metu taip pat ten buvo, nežino (1 t. 109-112, 115-118 b. l.);
liudytojas L. Š. parodė, kad po konflikto, kuris įvyko tarp jo ir A. M. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“, jos yra šalia viena kitos, išėjo į namus. Konfliktas tarp jo ir A. M. įvyko dėl asmeninių priežasčių, kadangi susiginčijo. Dėl įvykusio konflikto, kurio metu apsistumdė ir kelis kartus vienas kitam sudavė, pretenzijų neturi. Po įvykusio konflikto iš karto išėjo pas savo seserį D. D., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Sužalojimų nepatyrė. Apie tai, kad L. D. ir B. K. susimušė su V. B. sužinojo tik ryte, kai papasakojo L. D.. L. D. yra sesers D. D. sūnus. Atsikėlęs ryte L. D. papasakojo, kad įvyko muštynės. Pasak L. D., V. B. atbėgo su metaliniu vamzdžiu prie (duomenys neskelbtini) kultūros namų, kur jie buvo, ir puolė ant B. K. ir jo. Pirma puolė ant B. K., po to ant L. D.. L. D. teigė, kad jis ir B. K. susimušė su V. B.. Susimušė dėl to, kad V. B. metaliniu vamzdžiu trenkė į galvą G. K., kuris tuo metu buvo su jais. Daugiau apie įvykusias muštynes nieko papasakoti negali, kadangi pats muštynių nematė. Žino tik tiek, kiek jam papasakojo L. D. (2 t. 7-10 b. l.);
liudytojas E. G. parodė, kad 2017 m. kovo mėnesį, apie 21.00 val., buvo lauke prie kultūros namų, kur stovėjo daug žmonių. Tuo metu galėjo būti apie 20 asmenų, kurių nepažinojo. Iš ten buvusių pažinojo tik L. D., B. K. ir G. K.. Stovint lauke, atėjo nukentėjusysis (jo vardo ir pavardės nežino, matė pirma kartą) nuo (duomenys neskelbtini) miestelio centro į jų ratelį. Nukentėjusysis atėjęs į jų ratelį pradėjo mojuoti rankoje laikytu metaliniu strypu, kuris galėjo būti apie 1 metro ilgio. Mojuodamas metaliniu strypu vaikinas garsiai šaukė, kad visus užmuš, nužudys. Jis tai sakė garsiai, tai turėjo girdėti visi lauke buvę žmonės. Vaikinas po išsakytu žodžių pradėjo eiti link B. K.. B. tuo metu stovėjo atsukęs nugarą, o Lukas D. B. pasakė bėgti. Po šių žodžių B. pradėjo bėgti link turgaus ir apsukęs ratą grįžo atgal, nes minėta gatvele galima apsukti ratą. Taigi B. K. pabėgus, vaikinas su metaliniu strypu priėjo prie G. K. ir jam trenkė. G. tuo metu buvo automobilių stovėjimo aikštelėje. Kaip nepažįstamas vaikinas trenkė G. K., nematė, nes jam užstojo žmonės. Žino, kad G. trenkė į galvą. Kiek žino, G. K. trenkė iš metalinio strypo, nes po to matė horizontalų sužalojimą G. galvoje, šiek tiek aukščiau ausų. Tuo metu, kai vaikinas su strypu sudavė G. K., B. artėjo prie jų, o gal jau buvo priartėjęs. B. atėjus prie jų, L. D. pasakė, kad tas vaikinas sužalojo G. K.. Po šių žodžių B. priėjo prie nepažįstamo vaikino su strypu, jis tuo metu stovėjo žmonių ratelyje, ir jam trenkė. B. K., atsistojęs vaikinui su metaliniu strypu iš šono (kurio šono nežino), gal priėjo net iš nugaros, nežino, to tiksliai pasakyti negali. Pamena, kad B. K. nestovėjo priešais tą vaikiną, jis buvo šiek tiek už jo. Taigi stovėdamas už minėto vaikino trenkė jam kumščiu į veido sritį, tačiau į kurią pusę, pasakyti negali. Po suduoto smūgio nepažįstamas vaikinas nukrito ant žemės, tačiau su juo nukrito ir B. K.. Dėl ko nukrito B. ant žemės, nežino, mano, kad minėtas vaikinas galėjo už jo užsikabinti. Abiems nukritus ant žemės, B. greitai atsistojo ir minėtam vaikinui koja spyrė į įvairias kūno vietas apie 2-3 kartus. Nematė, ar dar kas nors gulinčiam asmeniui kur nors sudavė. Galėjo suduoti L. D., tačiau to nematė ir tiksliai pasakyti negali, ar sudavė, ar ne. Po B. K. suduotų smūgių kažkas atėjo jo raminti, kažkoks žmogus jį apsikabino ir nuvedė į šalį, kad nieko nebedarytų. Kiek žino, muštynių metu žmonių sambūryje (ratelyje) stovėjo ir sumušto vaikino sesuo. Ji viską turėjo matyti. Ji ir pakėlė vaikiną, kuris gulėjo be sąmonės nuo patirto smūgio. Minėtas vaikinas tą vakarą buvo neblaivus, tai akivaizdžiai matėsi, nes jis sunkiai ėjo, svyravo į šonus. Taigi jo sesuo, kaip suprato, jį pakėlė nuo žemės. Muštynės tuo ir pasibaigė. Muštynes matė daug žmonių, tačiau jų nepažįsta. Pažįsta tik, kaip minėjo, L., B. ir G.. Vaikino, kuris tą vakarą buvo su metaliniu strypu rankoje, atpažinti negalėtų. Dėl matytų muštynių viešoji rimtis jam sutrikdyta nebuvo (1 t. 96-97 b. l.);
liudytojas Š. K. parodė, kad apie muštynes, kurios vyko prie (duomenys neskelbtini) kultūros namų, nieko papasakoti negali, nes nieko asmeniškai nematė. Tą dieną buvo šokiuose, tačiau vykusių muštynių metu buvo kultūros namų viduje. Apie muštynių faktą sužinojo tik iš aplinkinių žmonių (1 t. 100 b. l.);
liudytojas M. M. parodė, kad G. K. yra kaimyno B. K. draugas. Būdamas B. K. kaimynu, taip pat bendrauja su G. K.. Pamena, kad 2017 m. kovo mėnesį, tikslios dienos nežino, apie 22.00 val., į namus atėjo G. K.. G. K. iš galvos bėgo kraujas. Kraujas bėgo iš žaizdos, kuri buvo šalia ausies. Kurioje galvos pusėje buvo žaizda, neįsidėmėjo. Pamatęs, kad G. yra sužalotas, jo pasiteiravo, kas nutiko. G. K. paaiškino, kad konflikto metu jam kažkas trenkė į galvos sritį su metaliniu strypu. Kas trenkė ir dėl ko trenkė, G. K. nepaaiškino (1 t. 103-106 b. l.);
liudytojas A. M. parodė, kad 2017-03-10 apie 20.00 val., tikslaus laiko nepamena, buvo kartu su U. S. (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“ (tikslaus pavadinimo nežino). Su U. priėjus minėtą parduotuvę, juto, kaip iš paskos ėjo L. Š. kartu su L. D.. Eidamas iš galo L. kažką pasakė. Ką tiksliai pasakė, nežino, tačiau po jo pasakymo tarp jų kilo žodinis konfliktas, o po to susimušė. Muštynės truko neilgai, juos greitai išskyrė. Dėl įvykusių muštynių niekam pretenzijų neturi, jokių sužalojimų nepatyrė. Nežino, ar dar kas nors matė, kaip mušėsi su L. Š., aplinkui žmonių nepastebėjo. Muštynės truko neilgai, kiek pamena, kažkoks automobilis buvo įjungęs garsinį signalą, kad jie baigtų muštis. Tikslių muštynių aplinkybių papasakoti negali, kadangi dėl girtumo nepamena. Pasibaigus muštynėms su L. Š. (jis yra tolimas giminaitis), grįžo į U. S. brolio V. B. namus, kurių tikslaus adreso nežino. Kur pasiliko draugė U. S., nežino, nes į jos brolio namus grįžo vienas. Grįžus į V. namus, virtuvės kambaryje pradėjo pasakoti jo sugyventinei V. (ar V., tiksliai nežino), kad susimušė su L. Š.. Ar tuo metu dar kas nors buvo virtuvės kambaryje, nežino. Baigęs pasakoti V. apie muštynes, iš kažkur atėjęs V. B. kažką pasakė ir po to išėjo parūkyti. Dėl girtumo negali pasakyti, ar pačiam V. B. ką nors pasakojo apie muštynes. V. išėjus į lauką parūkyti, pats pasiliko namuose. Būnant namuose, apie 21.30 val., galėjo būti šiek tiek anksčiau ar vėliau, tiksliai nepamena, į namus kartu su U. S. grįžo V. B.. V. B. buvo kruvinu veidu ir rūbais. Pasiteiravus kas nutiko, V. B. nerišliai paaiškino, kad jį prie (duomenys neskelbtini) kultūros namų sumušė. Kas tokie sumušė, kiek pamena, V. B. nepasakė. Kiek pamena, V. B. pasakojo, kad jis vieną vaikiną gaudė, po to kitam trenkė (kam, kuo ir kur trenkė, nežino). Kur buvo sumuštas V. B., kas jį sumušė ir dėl ko sumušė, nežino ir nieko papasakoti negali. Pats muštynių nematė. Dėl konflikto su L. Š. niekam pretenzijų neturi, sužalojimų nepatyrė, viešoji tvarka niekam sutrikdyta nebuvo, kadangi žmonių aplinkui nesimatė (1 t. 88-91 b. l.);
liudytoja U. S. parodė, kad 2017 m., maždaug prieš du mėnesius, tikslaus laiko nepamena, su A. M., kuris yra draugas, apie 21.00 val. ėjo iš brolio V. B. namų, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo numerio nežino, į šokius, kurie vyko (duomenys neskelbtini) kultūros namuose. Prieš tai jie jau buvo nuėję iki šokių, tačiau buvo sugrįžę iki brolio V. B. namų. Eidami pro parduotuvę ,, (duomenys neskelbtini)“, sutiko L. D. ir L. Š., kurie ėjo jiems iš paskos. Atėjus iki parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“, kuri yra netoli (duomenys neskelbtini) kultūros namų, iš niekur nieko L. Š. paklausė A., ar jis nori į galvą. Eidami su L. D. ir L. Š., jie nebendravo. Draugas A. atsakė, kad nori ir jie pradėjo muštis. Kas pirmas ir kuriam trenkė, nematė. L. kartu su A. mušėsi ant kelio važiuojamosios dalies. Jiems mušantis, mašinos, kurios dėl jų negalėjo pravažiuoti, pradėjo signalizuoti, kad jie pasitrauktų. Muštynių metu L. Š. iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Muštynių tarp A. ir L. metu jie buvo nukritę ant žemės, o tuo metu prie jų pribėgo G. K., B. K. ir dar apie 10 nepažįstamų vaikinų. Minėtų vaikinų atpažinti negalėtų, kadangi buvo tamsu ir jų neįsidėmėjo. Minėti vaikinai kartu su B. ir G. pribėgę prie besimušančio A. ir L. pradėjo kojomis spardyti juos gulinčius. Kiek matė, spyrė A., tačiau galėjo pataikyti ir L.. Kiek kartų galėjo suspirti A. ar L., nežino, nes nematė. Muštynių metu pradėjus automobiliams signalizuoti, visi išsiskirstė. A. M. išėjo į namus, L., tikriausiai, taip pat išėjo į namus, o kiti nuėjo link (duomenys neskelbtini) kultūros namų, nes ten matė juos stovinčius. Minėtus vaikinus, tarp kurių buvo L. D., G. K. ir B. K. ir dar apie 10 man nepažįstamų asmenų, matė eidama į Kultūros namų vidų pasiimti striukės. Pasiėmusi striukę, iš kultūros salės išėjo maždaug už penkių minučių į lauką. Išėjusi iš salės, matė netoli kultūros namų esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje gulintį brolį V. B.. Tai pamačiusi suprato, kad brolis susimušė. Tuo metu šalia jo stovėjo G. K. (pamena, kad tikrai buvo), L. D., B. K. ir kiti asmenys, kurių nepažįsta. Pamačiusi tokį vaizdą, pradėjo garsiai šaukti, kad pasitrauktų nuo brolio, jiems pasitraukus, brolį pakėlė nuo žemės ir parvedė į namus. Muštynių, kuriose buvo sumuštas brolis, nematė. V. B., parėjus į jo namus, pasakojo, kad jis nešinas metaliniu vamzdžiu buvo atėjęs prie (duomenys neskelbtini) kultūros namų. Mano, kad V. su savimi nešėsi metalinį vamzdį dėl to, kad, pamatęs sumuštą A. M., norėjo pagąsdinti vaikinus, kurie dalyvavo muštynėse. Pamena tai, kad, grįžus į brolio V. B. namus, į jo telefono numerį kažkas skambino. Suprato, kad skambino kažkas iš L. ar B. numerio, kadangi į brolio skambutį atsiliepė jo draugė V. P.. V. kažkas liepė pasakyti, kad jie visi išeitų į lauką. Dėl ko liepė eiti į lauką, niekas nepaaiškino. Nei vienas iš jų į lauką neišėjo, nes ėjo miegoti (1 t. 82-84 b. l.);
įtariamasis L. D., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas, vadovaujantis BK 40 str., nutrauktas, parodė, kad 2017-03-10 apie 21.30 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), įvykusio konflikto metu V. B., kai jis po patirto smūgio į galvos sritį nuo B. K. nukrito ant žemės, sudavė rankomis ne mažiau kaip 7 kartus ir spyrė kojomis ne daugiau kaip 3 kartus į įvairias kūno vietas. Kiek kartų ir kur tiksliai pataikė V. B., pasakyti negali, nes nežino. Sutinka, kad kartu su B. K. bendrais veiksmais V. B. galėjo suduoti ne mažiau kaip 15 kartų rankomis ir ne mažiau kaip 5 kartus spirti kojomis į įvairias kūno vietas. V. B. atsiprašė, jis atleido, susitaikė (2 t. 32-35, 39-42 b. l.);
iš 2018-03-22 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėjos Kristinos Jurevičienės nutarties matyti, kad ikiteisminis tyrimas B. K. atžvilgiu atnaujintas (1 t. 7-9 b. l.);
iš 2017-03-12 V. B. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką matyti, kad jis prašo nubausti kaltus asmenis dėl jo sumušimo (1 t. 28-31 b. l.);
iš 2017-03-12 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t. 35-41 b. l.);
iš Specialisto išvados Nr. G 454/2017(04) matyti, kad V. B. padaryti sužalojimai: kairės rankos II piršto odos nubrozdinimas. V. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. 59-60 b. l.).
Kaltinamojo B. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, nes jis viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, tyčia, priėjęs iš nugaros pusės vieną kartą ranka sudavė V. B. į galvos sritį, ko pasekoje jis nukrito ant žemės, po to, bendrais veiksmais su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ne mažiau kaip 15 kartų sudavė rankomis ir ne mažiau kaip 5 kartus spyrė kojomis į įvairias kūno vietas, taip padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. kairės rankos II piršto odos nubrozdinimą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kadangi už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, prokurorė nusprendė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis B. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, byloje civilinio ieškinio nėra, todėl procesas užbaigtinas surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Prokurorė už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, kaltinamąjį B. K. siūlė nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laikotarpį arba mokytis, arba dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje, bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laikotarpį arba mokytis, arba dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje, bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.
Kaltinamasis B. K. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu sutiko.
Kaltinamojo B. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Skirdamas bausmę kaltinamajam B. K., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 ir 55 straipsniuose.
Kaltinamasis B. K. neteistas (2 t. 51-52 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, administracine tvarka nebaustas (2 t. 53-55 b. l.), psichiatro ir priklausomybės įskaitose neįrašytas (2 t. 64 b. l.), nedirba (2 t. 56 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (2 t. 57 b. l.), mokosi, gimnazijos charakterizuojamas teigiamai (2 t. 59 b. l.), gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų jo elgesiu neturi (2 t. 66 b. l.), tiek prokurorė, tiek kaltinamasis prašė skirti laisvės apribojimo bausmę, todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) B. K. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje, prokurorės prašomą bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką mokytis arba dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje, bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 1-2 dalys, 4 dalimi, 6 dalies 1 ir 3 punktai).
Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis B. K. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
nusprendžia:
B. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką mokytis arba dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje, bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką mokytis arba dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje, bei būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.
Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.